„Šis ribas peržengiantis aktas paverčia niekais visus žingsnius, per keletą metų atliktus Rusijos ir tarptautinės bendrijos, kad būtų užbaigtas karas pietryčių Ukrainoje“, – žurnalistams sakė V.Volodinas.
„Būtų teisinga, kad ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos) Parlamentinė Asamblėja pateiktų šio įvykio įvertinimą ir pareikalautų Ukrainos valdžios atsakomybės už šį nusikaltimą“, – pridūrė jis.
„Visi, susiję su šiuo teroro aktu, privalo būti nubausti“, – pabrėžė V.Volodinas.
Valstybės Dūmos pirmininkas sakė, kad „Kijevo vyriausybė, viena vertus, tvirtina, kad būtina įgyvendinti Minsko (taikos) susitarimus ir pasisako už padėties DLR ir LLR („Luhansko liaudies respublikos“) taikų sureguliavimą, tačiau teroristiniai metodais atsikrato teisėtai išrinktų valdžios atstovų Donbase (Rytų Ukrainoje)“.
Buvęs verslininkas A. Zacharčenka, vadovavęs sukilėliams, kurie kovojo su vyriausybės pajėgomis pramoniniame Donecko mieste, 2014 metų rugpjūtį tapo DLR premjeru, o vėliau tais pačiais metais buvo išrinktas nepripažintos respublikos pirmuoju prezidentu. Tuomet jis pareiškė, kad jo tikslas – sukurti „naują valstybę“.
A.Zacharčenka – aukščiausias pareigas užėmęs veikėjas tarp virtinės nužudytų Ukrainos separatistų politikų ir kovotojų vadų.
Tarp kitų separatistų vadeivų, žuvusių ne per kautynes, buvo kovotojų vadai Michailas Tolstych, Aleksejus Mozgovojus, Aleksandras Bednovas ir Arsenas Pavlovas.
Pernai per automobilio sprogdinimą Luhanske žuvo apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos (LLR) policijos vadovas Olegas Anaščenka.
Maskva ir separatistai dėl šių nužudymų kaltina Kijevą, bet šis tvirtina, kad atakos yra susijusios su maištininkų vidaus nesutarimais ir Rusijos troškimu kontroliuoti šias teritorijas.
„Zacharčenkos mirtis gali būti kovotojų vidaus konfliktų rezultatas“, – Ukrainos televizijai 112 sakė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnas Ihoris Huskovas.
Rytinėse Donecko ir Luhansko srityse po 2014-ųjų balandį Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos įsižiebęs konfliktas pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių.
Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Maskvą siunčiant per sieną su Ukraina karius ir ginkluotę.
Rusija šiuos kaltinimus neigia, nepaisant įrodymų, kad ji dalyvauja konflikte ir atvirai remia sukilėlius.
