„Išgelbėti 25 žmonės. Iš griuvėsių išlaisvinta 11 žmonių. Mūsų šešių aukštų švietimo įstaigos pastatas buvo iš dalies sugriautas. Šiuo metu vyksta paieškos ir gelbėjimo operacijos, atsižvelgiama į saugumo komponentą. Per oro antskrydžius personalas turi būti atitrauktas, nes turime atvejų, kai Rusijos Federacija suduoda dvigubus smūgius mūsų gelbėtojams“, – sakė jis televizijos kanalo „Mes esame Ukraina“ eteryje.
Šiuo metu smūgio vietoje dirba daugiau kaip 50 technikos vienetų, įskaitant sunkiąją inžinerinę įrangą. Dalyvauja apie 220 gelbėtojų, taip pat šunų komandos. Kas 15–20 minučių skelbiamas tylos režimas, kad gelbėtojai galėtų girdėti žmones. Vyksta avarinių konstrukcijų demontavimas.
„Taip sakant, vietoje dirba Valstybinės avarinės tarnybos specialiosios pajėgos. Tai mobilusis greitojo reagavimo gelbėjimo centras, kuris specializuojasi dirbti aukštyje ir šalinti nuolaužas“, – pridūrė jis.
Pasak Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovo spaudai, susidarius tokioms ekstremalioms situacijoms, taikoma praktika gelbėtojus pastiprinti darbuotojais iš kitų regionų.
„Todėl pasitelkėme darbuotojus iš Čerkasų srities ir Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos centrinio padalinio bei mobiliojo gelbėjimo centro. Jie tikriausiai nenutrauks darbo ir naktį. Štabas viską nusprendė. Tačiau gelbėtojai dirbs tol, kol visus išgelbės ir suras“, – pareiškė jis.
„Mes niekada to nepamiršime“
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis kiek anksčiau pranešė, kad antradienį dvi balistinės raketos pataikė į mokymo įstaigos ir greta esančios ligoninės teritoriją.
„Priešas smogė švietimo įstaigai ir ligoninei. Rusija atima vertingiausią mūsų turtą – gyvybes. Mes niekada to nepamiršime“, – socialiniame tinkle „X“ parašė O.Zelenska, pavadinusi ataką „baisia tragedija visai Ukrainai“.
Nepatvirtintais pranešimais, smūgis buvo nukreiptas į karinę ceremoniją po atviru dangumi. Tai sukėlė pyktį Ukrainos socialinių tinklų erdvėje, o daugelis kaltino pareigūnus, kad šie, nepaisydami Rusijos atakų grėsmės, leido organizuoti tokį renginį.
V.Zelenskis sakė nurodęs atlikti tyrimą dėl įvykio aplinkybių.
„Už šį smūgį rusų padugnės tikrai sumokės. Mes ir toliau raginame visus pasaulio gyventojus, turinčius galios, sustabdyti šį terorą: Ukrainai reikia oro gynybos sistemų ir raketų dabar, o ne sandėliuose. Tolimojo nuotolio smūgių, galinčių apsaugoti mus nuo Rusijos teroro, reikia dabar, o ne vėliau“, – parašė jis pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
„Deja, kiekviena delsimo diena reiškia daugiau prarastų gyvybių“, – pridūrė V.Zelenskis.
„Laiko tarpas tarp pavojaus signalo ir mirtinų raketų atskriejimo buvo toks trumpas, kad žmonės tuo metu buvo tik bebėgantys į slėptuvę“, – sakė Gynybos ministerija.
Poltavoje prieš plataus masto karą gyveno apie 300 tūkst. žmonių. Šis miestas yra už 300 km į rytus nuo Kyjivo.
Įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP žurnalistas netrukus po išpuolio prieš Poltavos karinį institutą matė kelis greitosios pagalbos automobilius, važiuojančius į atakos vietą.
„Vienas iš instituto pastatų buvo iš dalies sugriautas, o daug žmonių įstrigo po griuvėsiais“, – sakė Gynybos ministerija.