Mokslininkų sprendimas patiems išbandyti vakciną, kaip teigia kai kurie apžvalgininkai, yra signalas vyriausybei, kad realybė labai liūdna.
Sovietmečiu vakcinos esą buvo kuriamos greitai ir buvo patikimos, o dabar nuo tyrimų, kurie atliekami išsivysčiusiose Vakarų valstybėse ir Kinijoje, vis labiau atsiliekama.
Pasmerkė eksperimentavimus
Centro akademikas Aleksandras Gincburgas pats išbandė vakciną ir tikisi, kad klinikiniai jos bandymai bus baigti rugpjūtį. Tuomet esą bus galima pradėti vakcinos gamybą.
Ši vakcina esą panaši į tokią, kokią jau vysto Kinijos kompanija „CanSino“, ir, žinoma, Rusija yra tik viena iš daugybės valstybių, dalyvaujančių lenktynėse dėl vakcinos sukūrimo.
N.Gamalejos centro eksperimentus netrukus pasmerkė Rusijos klinikinių tyrimų asociacija.
Atsakydamas į klausimą, ar būta kokių nors nepageidaujamų vakcinos poveikių, A.Gincburgas atsakė: „Ne. Visi gyvi, sveiki ir laimingi“.
Jis netikslino, kiek tiksliai kolegų savo kailiu išbandė pačių sukurtą vakciną, bet, jo žodžiais, tai yra gana platus centro darbuotojų ratas – tiesiogiai vakcinos kūrimu užsiimantys mokslininkai, ikiklinikinių tyrimų organizatoriai, technologai.
Tačiau N.Gamalejos centro eksperimentus netrukus pasmerkė Rusijos klinikinių tyrimų asociacija. Esą šie bandymai šiurkščiai pažeidė mokslinės veiklos normas, Rusijos įstatymus ir tarptautinius standartus.
Giria sovietines vakcinas
Ant kortos pastatyta daug. Paskelbti viešojo gyvenimo apribojimai daro didelę žalą ekonomikai, o Maskvos meras Sergejus Sobianinas šią savaitę kaip tik pareiškė, kad dalis suvaržymų turės būti taikomi iki pat vakcinos sukūrimo.
„Bet mane labai baugina šie pažadai sukurti vakciną iki rugsėjo“, – pabrėžė Rusijos Mečnikovo mokslinių tyrimų instituto profesorius ir laboratorijos vadovas Vitalijus Zverevas.
Mokslininkas įtaria, jog eksperimentuojama būtent todėl, kad Rusijos laboratorijos yra spaudžiamos kuo greičiau sukurti vakciną.
„Akivaizdu, kad tie, kurie sukurs vakciną, gaus didžiausią prizą, nes ją neva pirks kitos valstybės. Man tai primena lenktynes ir man jos nepatinka“, – tvirtino V.Zverevas.
Pasaulio sveikatos organizacijos sąrašuose kandidate sukurti vakciną vadinama vienintelė Rusijos privati biotechnologijų kompanija „BioCad“, kuri yra įsikūrusi Sankt Peterburge.
Šios kompanijos direktorius Dmitrijus Morozovas, žinoma, džiaugiasi ir primena, kad „sovietinė vakcinų tyrimų mokykla buvo viena geriausių pasaulyje“ – juk sovietines vakcinas nuo poliomielito ir raupų naudojo ir aibė kitų šalių.
Skaičiuojama, kad Sovietų Sąjunga iš viso pagamino net 1,5 mlrd. vakcinos nuo raupų dozių.
O „BioCad“ potencialią vakciną nuo naujojo koronaviruso kuria su Sibiro instituto „Vektor“. Šis, anot D.Morozovo, šioje srityje yra „tikras lyderis“ dar nuo sovietmečio.
Įtarumas trukdo bendradarbiauti
Vis dėlto D.Morozovas atsargus – esą vien tai, kad Rusijoje aktyviai veikia daug tyrėjų, nereiškia, jog rusišką produktą bus galima greitai pristatyti rinkoms.
Marcinovskio medicininės parazitologijos ir tropinės medicinos instituto direktorius Aleksandras Lukaševas sutinka. Aukščiausio lygio tyrimų laboratorijose perkėlimas į realybę Rusijai gali pasirodyti pernelyg aukštas barjeras.
V.Zverevas: mūsų kolegos siunčia mums virusus, bet mes jiems negalime duoti savųjų, nes mūsų virusus saugo įstatymai.
„Nesu tikras, kad masinės vakcinos dozių Rusijoje įmanoma pagaminti daugiau nei milijoną“, – AFP teigė A.Lukaševas, kuris pabrėžė, kad užtikrinti vakcinos saugumą per rekordiškai trumpą laiką yra tiesiog neįmanoma. Be to, tai labai brangu.
Pasak V.Zverevo, vakcinų vystymas į krizę Rusijoje įpuolė netrukus po Sovietų Sąjungos žlugimo, o sritis neatsigavo iki šiol. Daug įstaigų ir tyrimams reikalingų medžiagų parduota, geriausi mokslininkai išsivažinėję.
O tarptautinis bendradarbiavimas šiuo metu būtų keblokas. Mat pareigūnai Maskvoje mano, kad Vakarų šalys gali panaudoti žinias apie rusiškas „biologines medžiagas“ biologinių ginklų kūrimui.
Todėl, pavyzdžiui, V.Zverevo Mečnikovo mokslinių tyrimų institutas negali pilnavertiškai dalyvauti nevyriausybinio „Europos virusų archyvo“, kuris skatina mokslininkų bendradarbiavimą, veikloje. Mat tam reikėtų perleisti „rusiškus“ virusus.
„Mūsų kolegos siunčia mums virusus, bet mes jiems negalime duoti savųjų, nes juos saugo įstatymai“, – teigė V.Zverevas.
-
Rusija sako esanti pasirengusi nuo birželio pradėti vakcinos nuo koronaviruso bandymus
-
Europa skuba kurti vakciną, bet šimtai tūkstančių gali ja nepasitikėti ir nesiskiepyti
-
Rusijos mokslininkai savo kailiu išbandė pačių sukurtą vakciną nuo COVID-19
-
Vakcinos nuo koronaviruso pasaulis laukia kaip išganymo, bet ji gali ir nepadėti
