„Pietinės ir Vakarinės karinių apygardų daliniai, įvykdę savo užduotis, jau pradėjo krovimą į geležinkelių ir kelių transportą ir šiandien pradės judėti į savo karines įgulas“, – Rusijos naujienų agentūrų paskelbtame komentare sakė Gynybos ministerijos atstovas.
Analitikai dar siūlo palaukti, kol pavyks užfiksuoti pajėgų atitraukimą, nors jau panašu, kad jis tikrai pradėtas. Netrukus Gynybos ministerija pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti esą nuo pozicijų netoli Ukrainos pasienio patraukiami tankai.
Šie komentarai paskelbti prieš Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą, skirtą sumažinti įtampą dėl Ukrainos.
Kremlius kiek vėliau pareiškė, jog karių atitraukimas buvo planuotas, bet pabrėžė, kad Rusija toliau perkėlinės karius visoje šalyje, kaip jai atrodo tinkama.
„Visada sakėme, kad pasibaigus pratyboms,.. kariai grįš į savo nuolatines bazes. Čia nieko naujo. Tai įprastas procesas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Rusija vykdė ir toliau vykdys pratybas visoje Rusijos Federacijos teritorijoje. Tai yra nuolatinis procesas, kaip ir visose pasaulio šalyse. Turime teisę pratybas rengti namuose, toje teritorijoje, kurioje manome, kad tai tinkama; tai su niekuo nediskutuotinas klausimas“, – sakė D.Peskovas.
Jis taip pat atmetė Vakarų pareiškimus, kad Rusija planuoja užpulti Ukrainą.
„Tai tik absoliučiai beprecedentė kampanija įtampai kelti“, – sakė jis.
D. Peskovas atkreipė dėmesį į virtinės Vakarų valstybių, įskaitant JAV ir Kanadą, sprendimą perkelti savo ambasadas Ukrainoje iš sostinės Kijevo.
„Tai kažkokia demonstratyvi isterija, žinoma, niekuo nepagrįsta“, – sakė jis.
Užuot didinus įtampą, Rusija ir Vakarai turėtų rimtai aptarti susirūpinimą keliančius saugumo klausimus, tvirtino D.Peskovas.
„Kaip tik tai siūlo prezidentas [Vladimiras] Putinas. Kaip tik to nori prezidentas Putinas“, – pridūrė atstovas.
Maskvai dislokavus per 100 tūkst. karių aplink kaimyninę šalį, Europos lyderiai ir Vašingtonas perspėjo, kad Rusijos lauks skaudžios ekonominės sankcijos, jeigu ji pasiųs savo karius į Ukrainą ir eskaluos separatistinį konfliktą Donbase.
„Jei rusai tikrai atsitraukia, šį žingsnį nebus sunku parduoti namuose, teigiant, kad kvaili užsieniečiai patys norėjo ne taip suprasti Rusijos ketinimus.
Bet toks įvykių posūkis ir Vakaruose bus pateiktas kaip kieto JAV informacinio karo ir derybų taktikos triumfas“, – tviteryje parašė Maskvoje dirbantis britų dienraščio „The Independent“ korespondentas Oliveris Carrollas.
Lyg tyčia Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, tarsi primindama amerikiečių žvalgybos perspėjimus, esą invazija į Ukrainą prasidės trečiadienį, nusprendė įgelti Vakarams.
„2022 metų vasario 15-oji įeis į istoriją kaip diena, kai apsijuokė Vakarų karo propaganda. Pažeminta ir sunaikinta nepaleidus nė vieno šūvio“, – pareiškė M.Zacharova.
Savo ruožtu Ukraina antradienį pareiškė, kad jos bendromis diplomatinėmis pastangomis su Vakarų sąjungininkais pavyko užkirsti kelią Rusijos invazijai, dėl kurios būgštauta pastaruoju metu.
„Mums ir mūsų sąjungininkams pavyko užkirsti kelią bet kokiai tolesnei Rusijos eskalacijai. Jau vasario vidurys, ir jūs matote, kad diplomatija ir toliau veikia“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
D.Kuleba vis dėlto pabrėžė, kad įtampa prie Ukrainos sienų tebėra didelė ir Rusijai vis dar reikia atitraukti likusias pajėgas.
„Turime taisyklę: netikėkite tuo, ką girdite, tikėkite tuo, ką matote. Kai pamatysime atitraukimą, tikėsime deeskalacija“, – sakė jis.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pasveikino Rusijos užuominas, kad jis pasirengusi diplomatinėmis priemonėmis spręsti krizę dėl Ukrainos, bet pabrėžė nematąs jokių ženklų, kad Maskva pradėtų atitraukti savo karius nuo kaimyninės šalies sienos.
„Yra ženklų iš Maskvos, kad diplomatija turėtų būti tęsiama, tai suteikia pagrindo atsargiam optimizmui. Tačiau kol kas nepastebėjome jokių deeskalacijos ženklų vietoje“, – žurnalistams sakė J.Stoltenbergas.
Jis pareiškė, kad Aljansas yra pasirengęs bendradarbiauti ir palaikyti dialogą su Maskva, bet neketina atsisakyti savo pagrindinių principų.
„NATO sąjungininkės tebėra pasirengusios bendradarbiauti su Rusija. Sausio 26 dieną pakviečiau Rusiją į virtinę susitikimų NATO ir Rusijos taryboje. Išsiuntėme konkrečių pasiūlymų dėl pagrindinės darbotvarkės, siekdami išklausyti Rusijai susirūpinimą keliančias temas, pasidalyti mums rūpimais klausimais ir rasti bendrą kalbą“, – kalbėjo J.Stoltenbergas.
Generalinis sekretorius pakartojo, kad Aljansas yra pasirengęs svarstyti ryšius su Maskva, saugumą Europoje, įskaitant padėtį Ukrainoje, konflikto rizikos mažinimą, skaidrumo ir ginklų kontrolės priemones. Tačiau jis priminė, kad NATO neketina leistis į kompromisus dėl svarbiausių principų – pavyzdžiui, dėl kiekvienos tautos teisės pasirinkti savo kelią.
„Nebus jokių pirmarūšių ir antrarūšių NATO narių. Visi esame NATO sąjungininkai“, – pabrėžė J.Stoltenbergas.
Galiausiai ir Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad Rusijos pranešimą, kad dalis prie Ukrainos sienų dislokuotų karių grįžta į bazes, „turi lydėti veiksmai“.
„Kiekvienas realus žingsnis deeskalavimo link suteiktų vilties. Kol kas yra tik pranešimai, o juos turi lydėti veiksmai“, – spaudos konferencijoje Madride po susitikimo su Ispanijos kolega kalbėjo A.Baerbock.
Savo ruožtu „Interfax“ cituoja Rusijos gynybos ministeriją, teigiančią, kad kai kurios pratybos tęsis – įskaitant manevrus Baltarusijoje.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu anksčiau šią savaitę per susitikimą su V.Putinu pareiškė, kad šios pratybos netrukus baigsis.
Tuo metu ukrainiečių gynybos ministras pirmadienį pranešė, kad per pokalbį su savo kolega baltarusiu jis sulaukė patikinimo, jog Kijevui nekyla jokios grėsmės iš Baltarusijos teritorijos.
