Rusija galinga balistine raketa pademonstravo branduolinio smūgio galimybę: kas išmušė iš vėžių ekspertus

Pasak pranešimų, rusai atakavo Dnipro įmones ir ypatingos svarbos infrastruktūrą iš Rusijos Astrachanės srities paleista tarpžemynine balistine raketa, taip pat aerobalistine raketa „Kinžal“ iš naikintuvo MiG-31K iš Tambovo srities ir septyniomis sparnuotosiomis raketomis Ch-101 iš strateginių bombonešių Tu-95MS iš Volgogrado srities.

Karinės pajėgos pridūrė, kad informacijos apie aukas ar sužeistuosius nėra.

Trečiadienį Ukrainos ir Vakarų žiniasklaidoje buvo aktyviai aptarinėjama galimybė, kad Rusija išbandytų balistinę raketą RS-26 „Rubiež“. Buvo pranešama, kad galima jos bandomojo paleidimo lokacija galėtų būti Kapustin Jaro poligono Astrachanės srityje.

„Kremlius nesiryžtų jų naudoti“

Asmeninio albumo nuotr./Egidijus Papečkys

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys trečiadienio vakarą įraše socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įžvalgomis, kad rusiški šaltiniai itin stipriai akcentuoja žinutę apie ketinimą paleisti į Ukrainą tarpžemyninę balistinę raketą RS-26 „Rubiež“.

Jis paaiškino, kad ši naujausia mobili rusiška raketinė sistema, skirta didelio masto branduoliniam karui su tokį pat ginklą turinčiu priešininku. Raketoje yra net keli atsiskiriantys branduoliniai užtaisai, kiekvienas valdomas atskirai ir nutaikomas į atskirus taikinius.

Oro gynybai tai tampa iššūkiu, nes vietoje vienos didelės raketos reikia numušinėti kelis nedidelius kovines užtaisus, pažymėjo ekspertas.

„RS-26 turėjo pakeisti visas senesnes mobilias sistemas, bet dar prieš 6 metus tokių planų atsisakyta. Tiek dėl lėšų (jų reikėjo kitiems, modernesniems ir labiau prioritetiniams projektams), tiek dėl techninių priežasčių.

aigi, būtų gana logiška, jeigu Kremlius nuspręstų iššauti RS-26 komplekso raketą, kadangi ji yra tapusi tik bandomuoju pavyzdžiu“, – rašė E.Papečkys.

Tačiau, anot jo, ne viskas taip paprasta. Visų pirma, raketa originaliai konstruota tik naudoti branduolinius užtaisus, su įprastais sprogmenimis ji naudoti nenumatyta.

Ekspertas dėstė, kad teoriškai rusai jau seniau galėjo susimeistrauti kokius nors konvencinius užtaisus, tačiau, net užtaisams sėkmingai prasiveržus pro oro gynybą, jų padaryta žala nebūtų tokia, kad ja būtų galima pasigirti.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad išlikusios raketos dalys greičiausiai iškeliautų į JAV, ir labai praverstų priešraketinės gynybos tobulinimui.

„Taigi, vienintelis efektas, kurį Kremliaus propaganda galėtų panaudoti, būtų faktas kad dalis užtaisų pasiekė žemę ir susprogo. Ir naratyvas, kad karo atveju mūsų raketos su branduoliniais užtaisais „nušluos NATO“.

Mažai. Branduoliniai užtaisai tokie galingi, kad Kremlius nė už ką nesiryžtų jų naudoti, net labai kritiniu, visiškai hipotetiniu atveju. Iš kitos pusės, tai būtų labai pavojinga eskalacija, nes NATO priešraketinė gynyba fiksuotų tokios raketos paleidimą, ir kiltų labai pavojinga situacija“, – teigė E.Papečkys.

Jo vertinimu, Kremlius galėtų ryžtis žingsniui paleisti RS-26 „Rubiež“ su paprastais sprogmenimis prikimštais užtaisais, bet, jo nuomone, tai būtų labai nelogiškas, neracionalus ir neatsakingas žingsnis, kuriuo nebūtų patenkinta ir Kinija.

„Tai reiškia, kad labiausiai tikėtina kelių didesnio masto oro atakų tikimybė, panaudojant didesnį nei įprastai raketų ir bepiločių skaičių“, – reziumavo jis.

Treniravimasis būsimam smūgiui?

Wikipedia.org nuotr./Raketinis kompleksas „Jars“

Leidinio „Defence Express“ vyriausiasis redaktorius Olehas Katkovas interviu radijo „New Voice“ eteryje paaiškino, ką galėtų reikšti ketvirtadienio rytą rusų suduotas smūgis.

Jis pripažino, kad jam kilo labai daug klausimų ir dėl paties Ukrainos karinių pajėgų pranešimo dėl lokacijos, iš kurios buvo paleista raketa.

„Bet kuri tarpžemyninė balistinė raketa yra skirta branduoliniam smūgiui suduoti. Taigi tai labai, tiesą sakant, rimtas pranešimas, kad galbūt aš neteisingai skaitau (tikiuosi, kad neteisingai skaitau) ir iš tikrųjų buvo paleista iš aplink Kurą Kamčiatkoje, kur jie bando savo balistines raketas.

Priešingu atveju tai tik branduolinio smūgio Ukrainai repeticija“, – niūriomis prognozėmis pasidalijo ekspertas.

Pasak jo, Rusija turi galimybę smogti Ukrainai tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis, tokiomis kaip „Topol-M“ ir „Jars“, nes jos gali skristi vidutiniu nuotoliu.

„Bandau lygiagrečiai suvokti tai, kas buvo pranešta, ir įsidėti į galvą, todėl man šiek tiek sunku. Ir dabar tikrai norėčiau būti atsargus, nes kai karinės oro pajėgos praneša apie ką nors panašaus, jos tikrai turi apie tai išsamiau papasakoti, kad visuomenė nedarytų prielaidų.“, – pažymėjo O.Katkovas.

Daugiau apie RS-26 „Rubiež“

Defence.mgimo.ru nuotr./Tarpžemyninė balistinė raketa RS-26 „Rubiež“

Naujienų svetainė „Defence Express“ trečiadienį paaiškino, kad RS-26 „Rubiež“ raketos skirtos nešti branduolines kovines galvutes. Jų kūrimas buvo itin slaptas Rusijos projektas, nes juo buvo pažeista Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis (INF).

Raketos gamyba buvo pradėta 2006 m., tačiau 2018 m. ši raketa esą buvo išbraukta iš ginkluotės programos iki 2027 m. O galiausiai buvo manoma, kad Rusija vietoje to susitelkė į „Iskander-K“ tobulinimą.

„Defence Express“ priminė, kad šių metų liepą Kremlius pagrasino atnaujinti vidutinio ir mažesnio nuotolio raketų, tarp kurių yra ir RS-26 „Rubiež“, gamybą. Manoma, kad RS-26 „Rubiež“ yra sukurta dviejų pakopų „Topol-M“ pagrindu.

Šiuo metu tiksli RS-26 „Rubiež“ raketų charakteristika nežinoma. Tarp gana tikėtinų yra 40-50 tonų paleidimo svoris, iki 6000 km nuotolis ir įranga, kurią sudaro keturios atskiros 0,3 Mt talpos kovinės galvutės, panašios į RS-24 „Jars“ naudojamas kovines galvutes. Taip pat manoma, kad joje gali būti įrengtas hipergarsinis „Avangard“ tipo planavimo įrenginys.

Nori išvengti branduolinio smūgio

D. Peskovas / Maxim Shemetov / REUTERS

Po pranešimų apie smūgį Ukrainai tarpžemynine balistine raketa Kremliaus atstovas spaudai suskubo pareikšti, kad Maskva deda „maksimalias pastangas“, kad būtų išvengta branduolinio konflikto.

Tikėtina, kad tokie Dmitrijaus Peskovo žodžiai nuskambėjo ir sąryšyje su sekmadienį Vašingtono suteiktu leidimu Kyjivui naudoti ATACMS raketas prieš taikinius Rusijos teritorijoje. Į tai jau antradienį Rusija sureagavo pakoreguodama savo branduolinių ginklų panaudojimo doktriną.

„Savo (branduolinės) doktrinos kontekste pabrėžėme, kad Rusija laikosi atsakingos pozicijos dėti maksimalias pastangas, kad toks konfliktas neįvyktų“, – pabrėžė D.Peskovas.