Reklamuojasi sovietinės Ukrainos herbu
Beveik minutės trukmės įrašas liepos pabaigoje buvo paskelbtas Rusijos ambasados Ispanijoje paskyroje „Twitter“. Jis peržiūrėtas jau 300 tūkst. kartų, beveik 7 tūkst. žmonių pasidalijo juo.
„Laikas kraustytis į Rusiją“, – tokiu lakonišku komentaru ambasada palydėjo įrašą, greta dar pridėjo tris šios šalies vėliavos spalvų širdeles.
Įraše rodomi vaizdai, turintys patvirtinti, kodėl puiki šalis yra Rusija ir kad verta joje gyventi.
„Tai yra Rusija“, – pradeda solidus vyriškas balsas švaria anglų kalba. Bet tuo metu ekrane kažkodėl rodomas Ukrainos Sovietų Socialistinės Respublikos herbas.
Tai atitinka Kremliaus aktyviai skleidžiamą naratyvą, esą rusai su ukrainiečiais yra viena tauta, todėl dabar Rusija tariamai ne kariauja, o siekia istorinio teisingumo.
Taip pat skaitykite: Klastotė apie ukrainiečius: tai esą buvo tik teisinis terminas, ne tautos pavadinimas.
Po sovietų laikų simbolių – herbo, Lenino skulptūros – pasirodo Rusijoje populiarūs lietiniai su raudonaisiais ikrais.
„Skani virtuvė“, – giria balsas už kadro.
Blynus pakeičia per pievą bėgančios dvi mergaitės ir lėtai akis atmerkianti lyg apsimiegojusi, lyg apsvaigusi mergina. Šiuos kadrus palydi komentaras: „Gražios moterys“.
Tai užkliuvo ne vienam internautui – kodėl akcentuojama konkrečiai moterų išvaizda ir ji pristatoma kaip Rusijos privalumas, kodėl moteris reprezentuoja objektais paverčiamos mergaitės ir merginos.
„Ar jos nėra šiek tiek per jaunos, kad būtų Rusijos „pardavimo“ dalis?“ – retoriškai klausė viena „Twitter“ vartotoja.
Kartu šie kadrai yra aliuzija į prekybą žmonėmis – Rusija yra viena iš šalių, iš kurių Europą pasiekia daugiausiai „sekso darbuotojų“. Dabar akivaizdžios lyderės, skaičiuojama, yra Rumunija ir Moldova, bet dar prieš keliolika metų pirmavo Rusija.
Įspėjo ruoštis žiemai
Vaizdo įraše pagyros liejamos unikaliai architektūrai (šiuos žodžius iliustruoja didmiesčio gatvėje prietemoje susidariusi spūstis ir iš pažiūros niekuo neišskirtiniai pastatai tamsiais stogais), turtingai istorijai (kurią atspindi kūjį ir pjautuvą – komunizmo simbolius – nusitvėrusių jaunuolių skulptūra) ir pasaulinio garso literatūrai (beje, rodomi ne šiuolaikiniai, o XIX a. autoriai Michailas Lermontovas ir Aleksandras Puškinas).
Kadras su balerina, grakščiai šokančia į teatrą panašiame sename pastate, net atidžiai karo Ukrainoje nesekantiems žmonėms turėtų priminti Mariupolio dramos teatro subombardavimą. Kitaip tariant, savos kultūros aukštinimas yra visiškai priešingas tokiam elgesiui karo lauke.
Taip pat skaitykite: Rusijos cinizmas neturi ribų: Mariupolio teatro griuvėsiuose „rado“ tik 14 aukų.
Atkreipiamas dėmesys ir į materialius dalykus: derlingą žemę, pigų vandenį, elektrą ir dujas, taksi ir prekių pristatymo paslaugas.
„Ekonomika, kuri gali atsispirti tūkstančiams sankcijų“, – tvirtina balsas už kadro.
Tai yra aiški užuomina į Vakarų valstybių paskelbtas įvairias sankcijas Rusijai – nuo draudimų pirkti įvairią žaliavą ir prekes, teikti paslaugas iki kelionių ribojimų, televizijos programų ir tinklalapių blokavimų. Išsamus dėl invazijos į Ukrainą taikomų sankcijų sąrašas skelbiamas čia.
Akivaizdi nuoroda ir į elektros ir dujų kainas Europoje, smarkiai išaugusias dėl karo bei sankcijų. Pabaigoje nuskambanti daugeliui žinoma frazė „Žiema artėja“ (angl. „Winter is coming“) yra ne tik populiaraus HBO serialo „Sostų karai“ pirmojo epizodo pavadinimas, bet ir įspėjimas, kad Vakarų laukia nelengvas šaltasis sezonas.
„Laikas kraustytis į Rusiją“ („Time to move to Russia“ – taip angliškai pavadintas filmukas), – vilioja jo autoriai, tačiau ne vien minėti aspektai verčia abejoti, ar piešiamas ne pernelyg teigiamas šios šalies vaizdas.
Daugeliui užkliuvo tvirtinimas, kad Rusijoje nėra „atmetimo kultūros“ (angl. cancel culture). Tuo metu rodomos trys skirtingų gymių merginos, galvas pridengusios skaromis. Tai esą patvirtina, kad šioje didžiausioje pasaulio valstybėje gyvena įvairių tautybių, iš viso – 185, žmonės. Tačiau tai nereiškia, kad Rusijoje visapusiškai pripažįstama įvairovė.
Terminas „cancel culture“ reiškia masinį atšaukimą, taip išreiškiant nepritarimą tam tikram prekės ženklui, renginiui, filmui, reiškiniui, ideologijai, gyvenimo būdui, žmonių grupei ir pan., nes jie, pavyzdžiui, yra įžeidžiantys, prieštarauja visuomenės normoms, tradicijoms.
Pavyzdžiui, Rusijoje galioja draudimas nepilnamečiams propaguoti „netradicinius“ seksualinius santykius, o šį draudimą norima išplėsti ir suaugusiems. Remiantis šiuo įstatymu, draudžiamos LGBT+ žmonių eitynės ir sulaikomi šios bendruomenės aktyvistai.
Diskriminaciją patiria ir minėti tautinių mažumų atstovai, pavyzdžiui, romai, išeiviai iš Šiaurės Kaukazo, Krymo totoriai, musulmonai, nors jų bendruomenė yra didžiausia pasaulyje ne musulmoniškoje valstybėje.
Reikalaujama, kad bet kas, gaunantis „paramą“ ar patiriantis įtaką iš užsienio, turi registruotis kaip „užsienio agentas“. Taikoma interneto cenzūra, nuo karo pradžios buvo uždrausta ne tik daugiau nei 1 tūkst. ukrainietiškų domenų, bet ir tokie populiarūs socialiniai tinklai ir tinklalapiai, kaip „Facebook“, „Instagram“, „Google News“, „BBC News“ ir pan.
Net kraštutiniai dešinieji, kuriuos Rusija vienaip ar kitaip remia Vakaruose, šalyje buvo nuslopinti. Saviraiškos laisvė yra apribota, o laisvos spaudos iš esmės nebelikę.
Jau prikūrė parodijų
Nemažai įvairios kitos statistikos rodo, kad situacija Rusijoje nėra tokia teigiama, kokią bandoma nupiešti įraše.
Rusija yra tarp lyderių pagal sveikatos sutrikimų ir mirčių, susijusių su alkoholio vartojimu (beje, degtinė yra vienas iš dalykų, kuriuo įraše giriamasi), taip pat – skyrybų skaičių.
Bent prieš keletą metų buvo skelbiama, kad Rusija pirmauja pagal heroino vartojimą, joje atliekama daugiausia abortų, skaičiuojant visoms vaisingo amžiaus moterims. Nors nėštumo nutraukimų skaičius sparčiai mažėja, jis vis dar gerokai didesnis nei kitose buvusiose SSRS respublikose.
Atsižvelgdami į tokį savireklamos ir realybės neatitikimą, internautai netruko prikurti įrašų, kuriuose sudėjo kiek kitokius vaizdus. Be to, taip esą atskleidė tikrąjį Rusijos paveikslą.
Beje, internete net pasirodė abejonių, ar Rusijos ambasados paskelbtas vaizdo įrašas nebuvo kieno nors sukurtas kaip satyra ar parodija – esą jis per daug prasilenkia su tiesa.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
