Leonidas Volkovas ir Ivanas Ždanovas, išvykę iš Rusijos valdžiai stiprinant opozicijos ir kitamanių persekiojimą, penktadienį buvo įtraukti į duomenų bazę, tvarkomą Federalinės finansinės stebėsenos tarnybos („Rosfinmonitoring“).
Šiuo sprendimu jie buvo pastatyti į vieną gretą su dešiniųjų nacionalistų grupėmis ir užsienio teroristinėmis organizacijomis, įskaitant Talibaną ir džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“.
I.Ždanovas vadovavo A.Navalno įkurtam Kovos su korupcija fondui (FBK), paskelbusiam daugybę žurnalistinių tyrimų apie Rusijos elito turtus ir sisteminę valdžios korupciją. L.Volkovas vadovavo A.Navalno regioninių biurų tinklui.
33 metų I.Ždanovas nesureikšmino šios naujienos ir liberalios pakraipos radijui „Echo Moskvy“ sakė, kad įtraukimas į teroristų ir ekstremistų sąrašą „niekaip nepaveiks manęs ir mano gyvenimo“.
Socialiniame tinkle „Twitter“ jis rašė, kad ši priemonė bus taikoma vis dažniau, ir pavadino save bei L.Volkovą „pradininkais tokiai nesąmonei“.
Socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbtoje žinutėje I.Ždanovas pasišaipė iš šio valdžios sprendimo, kai kreipdamasis į 41 metų L.Volkovą parašė: „Sveikinu, brolau.“
Per pastaruosius metus Rusijos valdžia ėmėsi beprecedenčių priemonių kitokiai politinei nuomonei nuslopinti. Pernai vasarį ji pasiuntė už grotų balsingiausią Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritiką A.Navalną ir vėliau uždraudė jo politines organizacijas.
A.Navalno trileris
A.Navalno organizacijos buvo paskelbtos „ekstremistinėmis“, todėl opozicionieriaus bendražygiams teko uždaryti regioninių biurų tinklą, prisidėjusį prie jo politinių kampanijų ir korupcijos tyrimų.
Beveik visi A.Navalno pagrindiniai bendražygiai paliko šalį.
Praėjusį mėnesį tyrėjai apklausė kelis buvusius A.Navalno regioninių štabų koordinatorius, tarp jų Kseniją Fadejevą, kuri taip pat yra Tomsko įstatymų leidybos institucijos narė.
Bendražygiai sako, kad K.Fadejevai gresia iki 12 metų nelaisvės už „bendradarbiavimą su ekstremistine organizacija“.
A.Navalnas buvo suimtas 2021-ųjų sausio 17 dieną vos parskridęs į Maskvą iš Vokietijos, kur penkis mėnesius gydėsi dėl apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. 45 metų opozicionierius dėl tos atakos kaltina Kremlių, tačiau rusų valdžia tokius kaltinimus atmeta.
Vasarį A.Navalnas buvo nuteistas kalėti pustrečių metų už tai, kad pažeidė senoje byloje dėl sukčiavimo jam skirtos lygtinės bausmės sąlygas. Jis kali kolonijoje netoli Pokrovo Vladimiro regione, už maždaug 100 km į rytus nuo Maskvos.
Spalį Europos Parlamentas skyrė A.Navalnui prestižinę Andrejaus Sacharovo premiją už minties laisvę.
Ketvirtadienį A.Navalnas iš kalėjimo pranešė, kad netrukus turėtų pasirodyti CNN ir „HBO Max“ dokumentinis filmas apie jo apnuodijimą, ir šmaikščiai pridūrė: „Jūs tikrai pamatysite jį anksčiau nei aš.“
CNN nurodė, kad tai bus „dokumentinis trileris“, tačiau nepatikslino, kad pasirodys ši juosta.
Tyrėjai pernai A.Navalno atžvilgiu pradėjo naują tyrimą dėl ekstremizmo. Jei bus pripažintas kaltu, jam gali būti skirta dar iki dešimties metų nelaisvės.
Stiprindama opozicijos ir kitaminčių persekiojimą, Rusijos valdžia priskyrė „užsienio agentams“ dešimtis žmogaus teisių gynimo grupių, žiniasklaidos priemonių, žurnalistų ir Kremliaus kritikų.
Gruodį teismai nurodė likviduoti autoritetingiausią šalies žmogaus teisių organizaciją „Memorial“.
„Memorial“ 1989 metais įkūrė grupė sovietų disidentų, tarp jų Nobelio taikos premijos laureatas A.Sacharovas. Organizacija dokumentavo sovietų diktatoriaus Josifo Stalino laikais vykdytus valymus ir gynė politinių kalinių, migrantų ir kitų grupių, patiriančių spaudimą iš valdžios institucijų, teises.
Sprendimą likviduoti organizaciją pasmerkė Jungtinės Tautos ir Vakarų šalių vyriausybės, kaltinančios Maskvą saviraiškos laisvės varžymu.
