Sirijos prezidentas Basharas al Assadas pažadėjo Rusijai surinkti 40 tūkstančių samdinių karui Ukrainoje ir jau neva kelis šimtus sirų pasiuntė. Patikimų šaltinių, galinčių patvirtinti šią informaciją, kol kas nėra.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu papasakojo, kad Artimuosiuose Rytuose yra 16 tūkstančių savanorių, kurie patys nori vykti kariauti į Donbasą. Vladimiras Putinas leido jiems dalyvauti kariniuose veiksmuose ir net nurodė padėti jiems patekti „į kovinių veiksmų zoną“. Dar prieš tai „The Wall Street Journal“ rašė, kad Rusija Sirijoje verbuoja samdinius ir ieško sirų, turinčių kautynių miestuose patirties, rašo currenttime.tv.
Karo Ukrainoje kontekste protarpiais užsimenama ir apie privačią karinę kompaniją (PKK) „Wagner“, nors „vagnerovcai“ šiame kare kaip organizuota jėga kol kas niekur aktyviai nepasireiškė. Rusijos žurnalistas Ilja Roždestvenskis, kuris nemažai gilinosi į šią temą, į samdinių kompanijos „Wagner“ veiklą, papasakojo apie tai, kaip žmonės yra verbuojami, kiek jiems moka ir kiek realybę atitinka pasakojimai apie dešimtis tūkstančių galimų samdinių.
– Aš iš tiesų nevadinčiau to PKK, nes PKK – tai privati karinė kompanija. Akivaizdu, kad Rusijoje privačios karinės kompanijos negali egzistuoti, tai vis dėlto yra tam tikras valstybės ir kai kurių verslininkų projektas. Mes puikiai žinome, kad tai iš esmės yra Jevgenijus Prigožinas plius dar kažkas. Ką mes žinome apie tą grupę „Wagner“, ne PKK „Wagner“, o tiesiog „Wagner“. Tai žmonės, kurie šiek tiek liko už karo Ukrainoje borto.
Reikalas tas, kad kai prasidėjo operacija, kai prasidėjo kariniai veiksmai, kai Rusijos armija įėjo į Ukrainos teritoriją, „vagnerovcų“ nepakvietė, jie liko šiek tiek pamiršti ir apleisti.
Tikėtina, kad pagal pirminį planą buvo tikimasi, jog Rusijos armija triumfuodama pražygiuos per Ukrainos teritoriją, įeis į Kyjivą, juos pasitiks su gėlėmis ir mėtydami kepures į orą, ir jokių nuostolių nebus. Atitinkamai, tokiomis sąlygomis galima pasitelkti ir šauktinius. Tačiau gyvenimas pateikė siurprizų, o tada jau prireikė ir „vagnerovcų“.
Man atrodo, kad pagrindinis planuojamo jų dalyvavimo šiame kare tikslas yra tas, kad būtų kažkiek sumažinti šauktinių kareivių nuostoliai, nes kai cinkuoti karstai su jų kūnais vežami į visus Rusijos kampelius, tai, greičiausiai, pradės kelti tam tikrą pasipiktinimą visuomenėje.
O „vagnerovcus“ į šį karą pradėjo rinkti gana neseniai, maždaug prieš savaitę. Na gal prieš pusantros savaitės žmonės, kurie užsiima samdinių verbavimu, pradėjo skambinti kandidatams. Maždaug tuo metu atsirado skelbimai profilinėse socialinių tinklų grupėse. Kaip žinoma, naujų samdinių Rusijoje ieškoma socialinio tinklo „VKontakte“ grupėse ir „Telegram“ kanaluose. Ir pagrindiniame grupės „Wagner“ „Telegram“ kanale atsirado skelbimas, kuriame rašoma, kad konservatorija kviečia muzikantus į gastroles Ukrainoje. Tai ne tiksli citata, bet kažkas artimo tam.
Akivaizdu, kad dabar vyksta ta atranka. Ir, kiek aš suprantu, ji vyksta su tokiomis sąlygomis, kokias prieš kelis mėnesius vargu ar buvo galima įsivaizduoti.
„Wagner“ grupė dar neseniai dalyvavo įvykiuose Afrikoje, tai yra ji saugojo tam tikrus asmenis, kurie per Jevgenijų Prigožiną atvažiuodavo į Afriką, ji saugojo įmones, kurios užsiima naudingųjų iškasenų gavyba Afrikoje. Be to, tie žmonės iki šiol yra ir Sirijos teritorijoje.
Į ten siunčiami pakankamai parengti žmonės. Jie praeina tam tikrus išbandymus Molkino bazėje Krasnodaro krašte, kur „vagnerovcai“ treniruojasi. Iš jų reikalaujama pažymos, kad jie nėra teisti, kad turi karinės patirties, tam tikras karines specialybes. Visi šie reikalavimai dabar iš esmės yra išbraukti. Jeigu tu moki laikyti rankose automatą, jeigu esi atlikęs karinę tarnybą Rusijos Federacijos ginkluotose pajėgose, jeigu nesi visiškas beprotis, tai, verbuotojų nuomone, tu tinki, tave priims ir tu važiuosi kariauti į Ukrainą – taigi, reikalavimai maksimaliai sumažinti.
– Kodėl reikalavimai tokie menki?
– Matyt, dėl to, kad, pirmiausia, reikia daug žmonių. Jeigu mano prielaida korektiška, jeigu iš tiesų planas yra maksimaliai pakeisti šauktinius ir į jų vietą pastatyti samdinius arba savanorius, kaip juos greičiausiai vadins Rusijos valstybinė propaganda, tai tokių žmonių reikia daug, nes šauktinių Rusijoje yra gana daug. Ir galima daryti prielaidą, kad ir šiame kare jų dalyvauja nemažai. Taigi pirma, reikalingas masiškumas.
O antra yra tai, kad už tai moka nelabai daug. Vienas iš žmonių, kurie renka tokius samdinius, kaip tik prieš savaitę man papasakojo, kad etatinė alga, tai yra tai, ką žmogus bet kokiu atveju gaus garantuotai, – tai 30 tūkstančių rublių per mėnesį. Plius dar po 6 tūkstančius priklauso už kiekvieną dieną, kai jis tiesiogiai dalyvaus kare Ukrainoje. Bet tai nėra labai daug. Tas žmogus skaičiuoja, kad per mėnesį samdinys greičiausiai uždirbs apie 120–150 tūkstančių rublių.
Tai nėra labai daug, nes jeigu mes pažiūrėsime, kokia situacija buvo prieš 6–7 metus, kai buvo renkami „vagnerovcai“ kariniams veiksmams Sirijos teritorijoje, tai tada žmogus net už tai, kad būdavo Molkino bazėje, dar net nedalyvaudavo kariniuose veiksmuose, o vien rengdavosi jiems, garantuotai gaudavo po 80 tūkstančių rublių. O uždarbis per pačius karinius veiksmus Sirijoje galėjo siekti 150 tūkstančių rublių. Bet 100–120 tūkstančių rublių dabar ir 150 tūkstančių rublių prieš 6 metus – tai truputėlį skirtingos sumos.
– Tai visiškai skirtingos sumos doleriais.
– Taip. Ir ne tik doleriais. Galu gale, Rusijoje infliacija. Net jeigu jūs gaunate rublius ir leidžiate rublius, tai skirtingos sumos. O be to, pastaraisiais metais įkainiai buvo visiškai kitokie. Kai žmonės būdavo siunčiami į Afriką, jie pasirašydavo kontraktus, kuriuose galėdavo figūruoti ir 200 ar 300 tūkstančių per mėnesį sumos. Bet ten, žinoma, būdavo reikalaujama tam tikrų konkretesnių žinių, ypatingesnių karinių specialybių, tam tikro įgūdžių rinkinio, nebuvo taip, kad žmones tiesiog iš gatvės surinkdavo. Bet 200–300 tūkstančių rublių per mėnesį prieš 100–120 tūkstančių per mėnesį Ukrainoje – skirtumas akivaizdus.
Ir toli gražu ne visi tikriausiai sutiks su tokiomis sąlygomis. Tačiau iš principo samdinių verbavimas tęsiasi, ir ne tik į „Wagner“ grupę. Yra kelios naftos kompanijos, pavyzdžiui, tas pats „Lukoil“, kuris net neslepia, kad renka apsaugininkus tam, kad jie gintų naftos pramonės objektus Artimuosiuose Rytuose. Ten atlyginimai siekia iki 600 tūkstančių rublių.
– Ilja, o kiek žmonių tokiu būdu, tavo vertinimu, grupė „Wagner“ gali surinkti išsiuntimui į Ukrainą? Kalba eina apie tūkstančius, dešimtis tūkstančių? Ir svarbiausia, ar gali tie žmonės padaryti juntamą įtaką karo veiksmų eigai?
– Nesiimsiu spręsti. Žinau, kad grupės „Wagner“ skaitlingumas prieš metus ar pusantrų jau viršijo 10 tūkstančių žmonių. Tai yra visi tie, kurie praėjo per grupės „Wagner“ gretas per visus jos egzistavimo metus, maždaug nuo 2014-ųjų. Suskaičiuoti juos gana lengva: jiems išduodami žetonai. Pirmasis simbolis ant tokio žetono – tai raidė M, o toliau eina eilės numeris. Štai pagal šiuos eilės numerius ir galima spręsti apie jų skaitlingumą.
Bet man atrodo, kad bus labai sunku ženkliai padidinti grupės skaičių, netgi padvigubinti, nes jie turi praeiti apmokymų kursą Molkine. Tai, žinoma, pakankamai didelė bazė, ten greta dar GRU objektai, praktiškai toje pat teritorijoje, bet joje netilptų 10 tūkstančių žmonių, tikriausiai ir mažiau netilptų. Bet man atrodo, kad šis verbavimas – tai greičiau kažkoks nevilties gestas. Ir aš manau, kad jiems tikriausiai pavyks pasamdyti kelis tūkstančius žmonių.
Kas dėl to, kokio efekto galima būtų pasiekti pritraukus samdinių, tai neužmirškime, kad Rusijos armija – tai pirmiausia artilerijos armija. Ir samdiniai, kurių jie prirenka, anaiptol nėra artileristai. Ir bendrai paėmus, man atrodo, kiek samdinių tu bepririnktum, pagrindinis efektas bus nuo tų nesibaigiančių miestų apšaudymų, o ne nuo to, kiek žmonių bėgios po laukus su automatais ir ieškos Ukrainos karių.
– Ilja, o samdiniai, kurie visą gyvenimą dirbo Afrikos šalyse, Artimuosiuose Rytuose, jie parengti kariauti tokios šalies, kaip Ukraina, teritorijoje? Ar tai neturi reikšmės?
– Man atrodo, tai neturi reikšmės. Kai kažkada į Siriją išvažiavo pirmasis „vangerovcų“ kontingentas, tai buvo žmonės, kurie, pavyzdžiui, buvo praėję per Čečėnijos karus. Jie turėjo gana nemažą patirtį, apie juos gerai atsiliepdavo jų pažįstami.
Žmonės, kurie šiuo metu, kaip suprantu, yra Sirijoje ir Afrikoje, iš esmės turi panašią patirtį, jie yra praėję mažiausiai per vieną iš Čečėnijos karų, dalyvavę kituose kariniuose veiksmuose. Jie galėtų kariauti ir Ukrainos teritorijoje.
Kiek galiu vertinti, tų žmonių, kurie yra Afrikoje, niekas dabar neatšaukia. Nes užduotys Afrikoje – tai užduotys Afrikoje, jų niekas nepanaikino. Vis dar reikia saugoti objektus, kurie susiję su aukso gavyba, vis dar reikia remti vietos režimus ir saugoti politikus, kuriuos vis dar palaiko tas pats Jevgenijus Prigožinas. Todėl atšaukti tas pajėgas ir mesti jas į Ukrainą, kiek suprantu, kol kas neplanuojama. Bet viskas gana greitai keičiasi.
