Rusai Ukrainoje sukūrė kankinimo centrų tinklą: karių liudijimai apie vykdytus žiaurumus

Anot CNN ir teisininkų grupės tyrimo, tokio pobūdžio kankinimų kameros dideliu mastu buvo naudojamos Chersone.

Žurnalistai kalbėjosi su siaubą ir smurtą šiuose įkalinimo centruose išgyvenusiais asmenimis. Vienas, prisistatęs Ihoriu, pasakojo apie patirtus kankinimus.

„Mane čia laikė 11 dienų ir visą tą laiką girdėjau šauksmus iš rūsio, – teigė 29 metų vyras. – Buvau sužeistas į kojas elektrošoku, jie jį naudoja kaip pasveikinimą. Vienas iš kankintojų paklausė, dėl ko mane atvežė, o kiti du ėmė smūgiuoti į šonkaulius.“

„Žmonės buvo kankinami, mušami lazdomis į rankas ir kojas, gyvuliniais strypais, net prijungiami prie akumuliatorių, kratomi elektrošoku arba apipilami vandeniu“, – pridūrė jis.

Chersonas buvo pirmasis didelis miestas ir vienintelė regiono sostinė, kurią Rusijos kariams pavyko užimti nuo invazijos pradžios. Maskvos kariuomenė užėmė miestą beveik lygiai prieš metus ir kelis mėnesius išlaikė jo kontrolę, kol lapkričio pradžioje po nuožmaus Ukrainos pajėgų puolimo buvo priversta pasitraukti.

Sulaikymo centras, kuriame buvo laikomas Ihoris, priklausė mažiausiai 20 įstaigų tinklui.

„Šie sulaikymo centrai yra susiję, juose vykdoma labai panaši, jei ne identiška praktika“, – CNN sakė Wayne'as Jordashas, mobiliosios teisingumo grupės, tarptautinių tyrėjų kolektyvo, remiančio Ukrainos generalinę prokuratūrą, vadovas.

„Reuters“/„Scanpix“/Kadras iš Chersone veikusio Rusijos įsteigto kankinimo centro

Tyrimo metu nustatyta, kad Rusijos pajėgos keliose okupuotose teritorijose laikėsi labai konkretaus plano, turinčio aiškius dėsningumus, kurie atskleidžia bendrą Maskvos vykdomos Ukrainos okupacijos planą.

„Pirmasis etapas iš esmės yra sulaikyti ir daugeliu atvejų nužudyti kategoriją žmonių, įvardytų kaip „lyderiai“, t. y. tuos, kurie galėjo fiziškai pasipriešinti okupacijai, taip pat tuos, kurie galėjo jai pasipriešinti kultūriniu požiūriu“, – paaiškino teisingumo grupės vadovas.

Ihoris: Buvome verčiami išmokti [Rusijos] himną. Jei norėdavai gauti cigaretę ar saldainį, turėdavai giedoti jų himną.

Anot jo, antrajam etapui būdingas filtravimo procesas, kai gyventojai, kurie lieka už sulaikymo centrų ribų, yra nuolat stebimi ir filtruojami, kad visi, kurie įtariami ryšiais su „lyderiais“ arba yra susiję su bet kokio pasipriešinimo organizavimu, vėliau taip pat būtų identifikuojami arba deportuojami į Rusiją, arba laikomi sulaikymo centruose ir kankinami.

Teisininko teigimu, tokie metodai buvo taikomi ne tik Chersone, bet ir kitose Rusijos pajėgų okupuotose teritorijose, pavyzdžiui, Kyjivo priemiesčiuose – Bučoje ir Borodiankoje.

Jis pridūrė, kad gan ilgai trukusi Chersono okupacija leido Rusijos pajėgoms žengti dar toliau.

„Zuma press“/„Scanpix“/Kankinimų centras Chersone

„Trečiasis etapas – tai nuolatinis tapatybės naikinimas“, – sakė jis. Tai gali apimti ukrainietiškos mokymo programos pašalinimą iš mokyklų ir proukrainietiškais laikomų daiktų, pavyzdžiui, šalies vėliavų ar marškinėlių su šalies spalvomis, konfiskavimą.

„Iš esmės gyventojai [uždaromi], kad būtų pašalinti visi ukrainietiškos tapatybės pėdsakai“, – sakė W.Jordashas.

Ihorio pasakojimas apie kankinimus, kuriuos jis patyrė būdamas sulaikytas, atitinka mobiliosios teisingumo grupės ir Ukrainos prokuratūros išvadas, atkreipė dėmesį CNN.

„Buvome verčiami išmokti [Rusijos] himną. Jei norėdavai gauti cigaretę ar saldainį, turėdavai giedoti jų himną, – pasakojo Ihoris. – Kai jie atidarydavo duris, turėdavai šaukti: „Šlovė Rusijai! Šlovė Putinui! Šlovė Šoigu!“

„Mus mušdavo, jei to nedarydavome“, – pridūrė vyras.

W.Jordashas: Tai, kas kelia siaubą, ne mažiau nei kankinimai yra mintis apie tai, kas nutiktų, jei Rusijai pavyktų sėkmingai okupuoti didžiules Ukrainos teritorijas.

Jis buvo ne vienas. Kitas sulaikytasis, su kuriuo kalbėjosi CNN, Archie, nenorėjęs atskleisti savo pavardės dėl saugumo sumetimų, sakė, kad buvo kankinamas toje pačioje įstaigoje.

„Jie mane mušė, krėtė elektrošoku, spardė kojomis ir daužė lazdomis, – prisiminė 20-metis Archie. Negaliu sakyti, kad mane marino badu, bet valgyti davė nedaug.“

Jaunuolis mano, kad jam pasisekė, nes po devynių dienų buvo paleistas ir priverstas įrašyti vaizdo įrašą, kuriame teigė sutinkantis dirbti su rusų okupantais.

Ukrainos ir tarptautiniai tyrėjai taip pat sakė aptikę finansinių ryšių, siejančių šiuos sulaikymo centrus su Rusijos valstybe, pabrėžė CNN.

„Tie sulaikymo centrai turi finansinių ryšių su Rusijos valstybe, – sakė W.Jordashas. – Šie finansiniai dokumentai rodo, kad civilinė administracija yra finansuojama iš Rusijos, o civilinė administracija finansuoja sulaikymo centrus, taigi modeliai ir ryšiai yra labai aiškūs.“

Teisingumo grupės vadovas atkreipė dėmesį, kad tyrimo rezultatai yra tik preliminarūs, ir paaiškino, kad vis dar atrandama ir apdorojama daugiau Rusijos karo nusikaltimų įrodymų.

Pasak jo, naujai paskelbtos išvados yra rodiklis to, kas vyksta šiuo metu kitose Rusijos okupuotose teritorijose. Taip pat kas nutiktų, jei Maskvai pavyktų visiškai užvaldyti Ukrainą.

„SIPA“/„Scanpix“/Po miesto išvadavimo likę Chersono kankinimų centro daiktai

„Chersone iš tikrųjų matome viso nusikalstamo plano mikrokosmosą, kas būtų nutikę [likusiai] Ukrainos daliai, – aiškino jis. – Tai, kas kelia siaubą, ne mažiau nei kankinimai yra mintis apie tai, kas nutiktų, jei Rusijai pavyktų sėkmingai okupuoti didžiules Ukrainos teritorijas.“

W.Jordasho nuomone, didesnio masto Rusijos okupacija būtų lėmusi „precedento neturintį“ sulaikymų skaičių, taip pat kankinimų ir žudynių atvejus.

„Šis nusikalstamas planas, kuris apima karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui vykdymą, matome, kad pereina į galutinį, destruktyvesnį etapą, kuris leidžia manyti, kad nesant pirminio plano sėkmės, planas virsta fizinio naikinimo ir galimai genocidinių ketinimų planu“, – teigė jis.

Nors CNN kreipėsi į Rusijos vyriausybę ir prašė pakomentuoti Ukrainos ir tarptautinių tyrėjų pateiktus kaltinimus, tačiau atsakymo negavo. Maskvos praktika neigti bet kokius kaltinimus, susijusius su karo nusikaltimų vykdymu Ukrainoje, yra įprasta.

Nepaisant Maskvos neigimų, sausio mėnesį organizacija „Human Rights Watch“ apkaltino Rusiją „daugybe tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų“, o anksčiau Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pareiškė, kad Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė „masiškiausius žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos šiandien išgyvename“.