Šie žingsniai sustiprins Baltarusiją, patiriančią Vakarų sankcijas dėl joje vykdomų politinių represijų po ginčijamų prezidento rinkimų ir keleivinio orlaivio priverstinio nutupdymo siekiant sulaikyti juo skridusį opozicijos žurnalistą.
Be to, įgyvendinus šiuos planus sustiprės Maskvos pozicijos buferinėje šalyje tarp Rusijos ir NATO narių.
Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį kalbėjosi ilgiau nei keturias valandas. Po susitikimo jie paskelbė, kad pritarta 28-ioms integraciją didinančioms programoms pagal 1999 metų susitarimą dėl Sąjunginės valstybės kūrimo. Tuo susitarimu numatyta sukurti bendrą parlamentą, bendrą valiutą, bendrus valstybinius simbolius.
Nors lyderiai ketvirtadienį neaptarė politinės integracijos, kurios seniai siekia Maskva, bet nenori A.Lukašenka, V.Putinas sakė, kad politinių ryšių stiprinimas numatytas 1999-ųjų susitarime.
Po Kremliuje įvykusių derybų V.Putinas sakė, kad pagal naujuosius susitarimus šalys galiausiai turės vieningą „makroekonominę politiką“.
Vis labiau izoliuojamas autoritarinis Baltarusijos lyderis savo ruožtu patikino, kad Rusija „nepraris“ jo šalies.
„Gera kaimynė“
Daugiau kaip 20 metų valdantis V.Putinas sakė, kad Baltarusija yra „gera kaimynė“, turinti bendrą su Rusija istoriją ir puoselėjanti tokias pačias „dvasines vertybes“.
„Baltarusiai ir rusai nesijaučia kaip užsieniečiai vieni kitų šalyse, – sakė beveik tris dešimtmečius valdžioje esantis A.Lukašenka. – Drauge mes stipresni.“
Rusija remia Baltarusijos ekonomiką pigiai tiekdama energiją ir paskolas. Tačiau Maskvos ir Minsko santykiai dažnai būdavo įtempti – A.Lukašenka priekaištaudavo Rusijai dėl bandymų priversti jį perleisti vertingo ekonominio turto kontrolę ir galiausiai atsisakyti savo šalies nepriklausomybės, taip pat dėl energijos kainų.
Tarp naujųjų programų yra planas iki 2023 metų pabaigos sukurti bendrą gamtinių dujų rinką.
Rusijos ir Baltarusijos lyderių, kurie stengiasi laikytis vieningos pozicijos prieš Vakarus, derybos įvyko jų šalims pradėjus iki rugsėjo 16 dienos truksiančias dideles bendras karines pratybas „Zapad 2021“ („Vakarai 2021“). Pratybose, kurias atidžiai stebi NATO, dalyvaus maždaug 200 tūkst. karių, įskaitant 2,5 tūkst. į Baltarusiją nusiųstų rusų.
Maskva ir Minskas sako, kad per šias pratybas kaip priešininkės nenumatomos jokios konkrečios šalys ir jos yra „išimtinai gynybinio pobūdžio“.
Tačiau kaip sakė Baltarusijos Generalinio štabo viršininkas generolas majoras Viktaras Hulevičius, šie manevrai „taps tam tikru signalu bendrai Vakarams, kad bergždžia kalbėti iš jėgos pozicijų su Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano ir kitų Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) šalių liaudimi“.
Baltarusija neseniai gavo rusiškų karo lėktuvų ir dislokuos juos prie sienos su Europos Sąjunga.
Po 2020 metų rugpjūtį įvykusių ginčijamų Baltarusijos rinkimų kilus didžiulėms demonstracijoms, Rusija paskelbė, kad nusiųstų savo karių į šią šalį, jei ji to paprašytų.
Pareigūnams paskelbus, kad A.Lukašenka laimėjo šeštą kadenciją prezidento poste, beprecedentės demonstracijos vyko mėnesius, bet žiemą nuslopo, milicijai taikant brutalias priemones prieš protestuotojus. Valdžia areštavo ir įkalino daug garsių opozicijos veikėjų, uždarė daug nepriklausomų žiniasklaidos priemonių.
Po prezidentų susitikimo V.Putinas sakė, kad sąlygos Baltarusijoje „pastebimai stabilizavosi“.
