Ši sutartis turi būti pasirašyta Murmanske per Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo ir Norvegijos ministro pirmininko Jenso Stoltenbergo susitikimą.
Maskvos ir Oslo derybos dėl jūros sienos pasidalijimo prasidėjo dar 1997 metais, ir šis klausimas buvo pagrindinis Norvegijos ir SSRS, po to Norvegijos ir Rusijos santykiuose 40 metų.
Rusijos ir Norvegijos jūros plotų pasidalinimas turi didelę reikšmę ir tebevykstant arktinių valstybių ( JAV, Kanados, Rusijos, Norvegijos ir Danijos) rungtyniavimui, per kurį jos renka įrodymus savo teritorinėms pretenzijoms pareikšti į šelfą pagal JT jūrų teisės konvenciją.
Pagal Konvenciją, šalys gali išplėsti zoną, kurioje jos turi išimtinę teisę išgauti mineralinius išteklius, į dugno ruožus, kurie yra žemyno geologinės struktūros tęsinys.
Rusijos ir Norvegijos sutartis nustato maždaug 175 tūkst. kvadratinių metrų jūros teritorijos, kuri buvo ginčijama teritorija, statusą. Pasak Norvegijos ministro pirmininko Jenso Stoltenbergo, ši ginčijama zona „padalinta į dvi lygias dalis“.
Pasirašius sutartį bus nutrauktas 30 metų trukęs moratoriumas naudoti laikytame ginčijame žemyniniame Arkties šelfe esančius naftos ir dujų telkinius.
Rusijos ir Norvegijos sutartis pasidalinti jūros sieną turi palengvinti ir žvejybos klausimų sprendimą.
„Turimas omenyje praktinis pavyzdys, kaip įgyvendinti principą, kad visus ginčijamus klausimus Arktyje turi spręsti pačios arktinės valstybės per derybas ir remdamosi tarptautinės teisės normomis“, – cituoja agentūra „RIA–Novosti“ Kremliaus pareiškimą.
Komentuodamas naują derybų dėl Arkties ratą laidoje „Rytas su BBC“ Rusijos mokslų akademijos JAV ir Kanados instituto direktoriaus pavaduotojas Pavelas Zolotoriovas pareiškė nuomonę, kad kova dėl Arkties šelfo pasidalinimo „tik prasideda“.
