Pastarosiomis dienomis Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado režimo pajėgoms puolant paskutinę sukilėlių tvirtovę Idlibo provincijoje, Rusija joms padeda oro smūgiais.
Turkija atakuoja Damasko režimo pajėgas, atsakydama į turkų stebėjimo postų apšaudymą, kurį, anot Ankaros, vykdo sirų kariuomenė. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad nuo Sirijos armijos veiksmų regione jau žuvo 14 turkų karių, dar 45 buvo sužeisti.
Kenčiantys civiliai
Pasak stebėtojų, Rusijos ir Sirijos oro smūgiai pataikė ir į civilių taikinius – ligonines, kepyklas bei turgavietes. Stebėtojai tikina, kad tokia strategija skirta iš miestų ir kaimų išvaryti civilius, kad Sirijos kariuomenė galėtų ateiti be jokio pasipriešinimo.
Idlibe esantys žmonės, kurie karo metu jau kartą ar daugiau turėjo palikti namus, bėga Turkijos sienos link, tačiau jiems neleidžiama patekti į šalį. Įstrigę jie priversti ieškoti pastogės nebaigtuose statyti pastatuose, apleistose mokyklose ar po medžiais.
Sirijos ekspertė Elizabeth Tsurkov Užsienio politikos tyrimų institute Filadelfijoje „The Washington Post“ sakė, kad Rusija ir Sirija vykdo puolimą, kuris 3 mln. Idlibo civilių paliks mažą gabalėlį žemės palei Turkijos sieną. Pasak jos, kita puolimo priežastis – palaužti dvasią, pasėti baimę ir kančią.
Rusijos kariuomenės analitikas Pavelas Felgenhaueris iš tyrimų „Jamestown Foundation“ laikraščiui „The Washington Post“ sakė, kad Rusijai nerūpi, kokia žala daroma civiliams.
„Rusijos kariuomenė sako, kad jų atakos yra tikslios, nenukenčia civiliai. Žinoma, visi supranta, kad tai – nesąmonė“, – sakė jis.
„The Washington Post“ rašo, kad Idlibas yra išbandymas Turkijai ir Sirijai. Esą R.T.Erdogano vyriausybė lengvai nesusitaikys su savo pasienyje esančiu anklavu, kuriame – keli milijonai viltį praradusių ir nuskurdusių žmonių. Pasak E.Tsurkov, tai Ankarai kelia grėsmę, kad dideli pabėgėlių skaičiai pateks į Turkiją.
2019-ųjų rugsėjo duomenimis, Turkijoje buvo 3,66 mln. registruotų pabėgėlių iš Sirijos. Silpna šalies ekonomika ir aukštas nedarbo lygis kursto turkų nepasitenkinimą sirais, bėgančiais nuo karo.
Išbandymas draugystei
„Rusijos parama Sirijai siekiant atkovoti teritoriją Idlibe kelia grėsmę dar vienam Maskvos strateginiam prizui: jos bandymams palaikyti artimesnius santykius su Turkija“, – rašo „The Washington Post“.
Pastaruoju metu draugystė su Maskva įkalė pleištą tarp Ankaros ir NATO, ypač JAV.
Štai pernai Turkija išbandė S-400 sistemas panaudodama karinius lėktuvus, įskaitant amerikiečių gamybos naikintuvus F-16. JAV būgštauja, kad jei NATO narė Turkija integruos S-400 į savo gynybos sistemą, į Rusijos rankas gali patekti slapti duomenys apie Vakarų įrangą. Dėl S-400 sistemų įsigijimo Ankara buvo pašalinta iš amerikietiškų naikintuvų F-35 programos.
Suprastėjus Turkijos ir JAV santykiams, apie Rusiją imta kalbėti apie galingiausią žaidėją Vidurio Rytuose.
Apžvalgininkas Bobby Ghoshas „The Moscow Times“ rašo, kad siekdamas išlaikyti naujo geriausio R.T.Erdogano draugo statusą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tenkino regionines ir tarptautines jo ambicijas.
„Sekdamas dviejų Amerikos prezidentų – Baracko Obamos ir Donaldo Trumpo – pavyzdžiu, Putinas apsimetė negirdįs kovingos retorikos prieš Rusijos sąjungininkus, pavyzdžiui, Sirijos diktatorių Basharą al Assadą ir Libijos generolą Khalifą Haftarą“, – rašo apžvalgininkas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Turkija ir Rusija karo draskomoje Libijoje stoja į skirtingas barikadų puses
Pasak B.Ghosho, R.T.Erdogano veiksmai komplikavo ir V.Putino ambicijas. „Turkijos karinė invazija šiaurės vakarų Sirijoje panaikino bet kokią Maskvos viltį, kad Assadas sugebės vėl perimti šalies kontrolę. Turkijos pajėgos ir samdiniai dabar trukdo Khalifai Haftarui užimti Tripolį“, – rašo jis.
Eskalavusis situacijai Idlibe, Turkija jau apkaltino Rusiją, kad ji pažeidė 2018 metais Sočyje pasirašytą susitarimą, skirtą sukurti demilitarizuotą zoną tarp Sirijos vyriausybės pajėgų ir opozicijos kovotojų.
Tiesa, ir Rusija kaltina Turkiją nesilaikant sutarties įsipareigojimų. Remiantis susitarimu, Idlibą turėjo palikti radikalūs kovotojai, pavyzdžiui, buvusios „al Qaeda“ padalinys „Hayat Tahrir al-Sham“. Šiuo metu ji yra didžiausia prieš B.al Assado režimo pajėgas kovojanti grupuotė Sirijoje.
Praeitą balandį Sirijos režimo pajėgos pradėjo puolimą prieš sukilėlius Idlibo provincijoje, jis šią savaitę baigėsi užėmus M5 greitkelį, jungiantį sostinę Damaską su didžiausiu šalies miestu Alepu. Sirija ir Rusija tikina, kad jų vykdomas puolimas – atsakas į teroristų atakas.
Nesuinteresuotos konfliktu
Pasak B.Ghosho, rusai ima atrasti tai, ką amerikiečiai ir europiečiai jau anksčiau atrado: kad su R.T.Erdoganu reikalai visada atsiduria krizėje, kurią lydi grasinimai užbaigti aljansus. R.T.Erdoganas jau įspėjo V.Putiną, kad situacija Sirijoje gali sugadinti dvišalius santykius.
„Putino pasirinkimai dėl Erdogano yra riboti. Turkija – potencialiai svarbi ekonominė Rusijos partnerė. Abu lyderiai nori, kad prekyba tarp šalių, šiuo metu siekianti apie 30 mlrd. dolerių, išaugtų iki 100 mlrd.
Turkijos narystė yra labai svarbi Rusijos viltims išlaikyti tarptautines organizacijas Kaukaze ir Vidurio Azijoje. Ir, žinoma, Putinas nori kurstyti NATO neužtikrintumą dėl Turkijos įsipareigojimų Aljansui“, – „The Moscow Times“ rašo B.Ghoshas.
„The Washington Post“ rašo, kad Sirijos režimui atgavus M5 greitkelį, įmanoma, jog Rusija ir Turkija vėl sudarys susitarimą dėl situacijos deeskalavimo. Esą nei V.Putinas, nei R.T.Erdoganas nėra suinteresuotas visišku draugystės nutraukimu.
Tačiau, pasak analitikų, išlieka tolesnės konflikto eskalacijos grėsmė.
Sirijos kariuomenė, kurią sustiprino Irano remiamos šiitų grupuotės iš Irako, Afganistano ir kitų šalių, neparodė jokių puolimo stabdymo ženklų.
E.Tsurkov.: „Manau, kad Turkija yra pernelyg įsitraukusi Idlibe. Dislokavo savo pajėgas labai pažeidžiamoje pozicijoje. Jos yra neapsaugotos.“
„Manau, kad Turkija yra pernelyg įsitraukusi Idlibe. Dislokavo savo pajėgas labai pažeidžiamoje pozicijoje. Jos yra neapsaugotos“, – laikraščiui sakė E.Tsurkov.
Esą panašu, kad Rusija tikisi, jog R.T.Erdoganas atsitrauks.
„Abiejų pusių pozicijos yra drastiškai nesuderinamos. Maskvoje tikima, kad Erdoganas negali rizikuoti konfrontacija su Rusija, kad jis atsitrauks padarius pakankamą spaudimą“, – „The Washington Post“ sakė P.Felgenhaueris.
