Maskvos reakcija atspindi įtampą neramiame Balkanų regione, tradiciškai besiblaškančiame tarp Rytų ir Vakarų. Rusija šiame regione siekia plėsti savo įtaką.
Kad ši įtampa gali augti, vis labiau nuogąstaujama Rusijai vasario pabaigoje įsiveržus į Ukrainą.
Deitono taikos susitarimo, kuriuo baigėsi 1992–1995 metų karas, o Bosnija ir Hercegovina buvo suskirstyta etniniu principu, įgyvendinimą prižiūrintis tarptautinis pasiuntinys Christianas Schmidtas antradienį sustabdė prieštaringai vertinamą įstatymą, pagal kurį šalies serbai būtų galėję perimti jų teritorijoje esantį valstybinį turtą ir dar labiau susilpninti centrinę vyriausybę.
Vyriausiasis įgaliotinis, prižiūrintis civilinius Deitono susitarimo aspektus, turi reikšmingus vykdomuosius įgaliojimus, įskaitant galimybę atleisti išrinktus pareigūnus ir primesti įstatymus. Ch.Schmidtą remia Vakarai, bet jo nepripažįsta Maskva.
Vieną šalies dalį sudaro serbų darinys Serbų Respublika, o kitą – musulmonų ir kroatų federacija. Trečias autonominis vienetas yra Brčko apygarda.
Visos dalys turi savo vyriausybes, o centrinės institucijos yra silpnos.
Pagal minėtą prieštaringai vertinamą įstatymą, kuris turėjo įsigalioti ketvirtadienį, Serbų Respublika būtų perėmusi valstybės turtą.
Rusijos ambasada Sarajeve Ch.Schmidto žingsnį pavadino neteisėtu ir paragino tarptautinės Taikos įgyvendinimo tarybos (PIC), atsakingos už Deitono susitarimo įgyvendinimą, valdančiąją tarybą jį anuliuoti.
„Jei kai kurie PIC valdančiosios tarybos nariai toliau nuolaidžiaus savavališkam Christiano Schmidto elgesiui, visa atsakomybė už galimą destabilizavimą Bosnijoje ir Hercegovinoje teks tarptautinės bendrijos atstovams“, – sakoma ambasados pareiškime.
Be Rusijos, tarybos narės yra Prancūzija, Italija, Japonija, Kanada, Vokietija, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Europos Sąjunga ir Islamo bendradarbiavimo organizacija (OIC), kuriai atstovauja Turkija.
Rusija nepripažįsta Ch.Schmidto teisėtumo ir tvirtina, kad PIC sprendimui jį paskirti turėjo pritarti Jungtinių Tautų Saugumo Taryba.
Bosnijos serbai gruodžio mėnesį pradėjo pasitraukimo iš šalies bendros armijos, bendros teismų ir bendros mokesčių sistemos procesą.
Tai pakurstė nuogąstavimus, kad šalis gali subyrėti ar net pradėti naują konfliktą.
Bosnijos serbai ne kartą grasino atsiskirti nuo, kaip sako jų lyderis Miloradas Dodikas, „neįmanomos šalies“.
JAV ir Britanija M.Dodikui dėl jo keliamos grėsmės Bosnijos stabilumui ir funkcionavimui taiko sankcijas.
Londonas pirmadienį sakė, kad M.Dodiką padrąsino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pavyzdys.
