Prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė naująją nacionalinio saugumo strategiją, kurioje kaip pagrindinė grėsmė nacionaliniam saugumui įvardijama NATO plėtra, o Vakarai kaltinami dėl siekio kenkti Rusijos nacionaliniams interesams bei rengti spalvotąsias revoliucijas. Kremlius nurodo, kad atsakas į šias grėsmes – galingas branduolinis ginklas ir nuolatinės parengties įprastinės pajėgos.
Kremliaus laikrodžiai atsisuko atgal ketvirtį amžiaus. Naujieji metai atnešė naująją Rusijos Nacionalinio saugumo strategiją, kurią prezidentas Vladimiras Putinas įsaku patvirtino paskutinę 2015-ųjų dieną, ir kuri kartoja tai, kuo Sovietų Sąjunga tikėjo per Šaltąjį karą, bet kuo nustojęs tikėti buvo pats Putinas.
Strategiją pagal įstatymus atnaujinti reikia kas šešerius metus, ir ankstesnioji, kurią Dmitrijus Medvedevas buvo patvirtinęs, kai Vašingtonas buvo tik ką paskelbęs perkrovimo politiką, minėjo Jungtines Valstijas vos tris kartus ir širdo tik dėl jų priešraketinio skydo.
Dabar NATO ir Jungtinės Valstijos yra oficialiai vadinama pagrindine grėsme, nepaisant kurios, Rusija stiprėja. Savarankiška vidaus ir užsienio politika kelia Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų, norinčių dominuoti pasaulyje, pasipriešinimą, sako dokumentas, ir priduria, kad jų politika tramdyti Rusiją numato politinį, ekonominį, karinį ir informacinę spaudimą.
Ironiška, kad Kremlius oficialiu dokumentu įtvirtino įsivaizdavimą apie piktus Baltųjų rūmų kėslus kaip tik tada, kai jų šeimininkas nuolat pabrėžia, kad Amerika nėra visagalė. Tačiau ilgai ignoravusi Maskvą, Amerika vasarį pati atnaujino nacionalinio saugumo strategiją, kur įvardijo Rusiją kaip regioninę peštukę, keliančią grėsmę tarptautiniam stabilumui.
Ankstesnis, 2010-ųjų dokumentas, kalbėjo apie Jungtinių Valstijų siekį su Rusija kurti daugeriopus santykius ir bendrus interesus. Prieš pusę metų ir Pentagonas atnaujino karinę strategiją, kur mini, kad Maskva nuolat nepaiso kaimynių suvereniteto, savo tikslams naudoja jėgą ir pakerta regioninį saugumą.
„Šiandien ypač norėčiau pasveikinti su švente tuos mūsų karius, kurie kariauja su tarptautiniu terorizmu, gina Rusijos nacionalinius interesus tolimosiose prieigose, rodydami valią, ryžtą ir charakterio tvirtumą“, – kalbėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Užpuolusi jau dvi kaimynines šalis, Rusija strategijoje mini, kad laikosi tarptautinės teisės ir jėgą naudoja kaip paskutinę galimybę. Be to, užsimena apie siekį turėti savo įtakos sferą: kaltina Vakarus, kad jie didina įtampą Rusijos kaimynystėje, trukdydami jai realizuoti nacionalinius interesus.
Dokumentas vėl kaltina Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungą parėmus nekonstitucinį perversmą Ukrainoje ir toliau siekiant nuversti netinkamus režimus. Netgi „Islamo valstybės“ atsiradimą oficiali strategija aiškina tuo, kad „kai kurios šalys“ laikosi dvejopų standartų.
Šnipai, teroristai ir radikalai įvardyti kaip pagrindinės grėsmės visuomenės saugumui. Prieš kelias dienas V. Putinas leido saugumo pajėgoms šaudyti net į moteris ir vaikus, jei kyla teroro išpuolio grėsmė.
Nors NATO jau dvylika metų neartėja prie Rusijos sienų, ir priima tik Balkanų šalis, naujoji nacionalinio saugumo strategija mini aljanso plėtrą kaip grėsmę. Nors NATO ir toliau laikosi 19 metų senumo susitarimo su Maskva, Baltijos šalyse nedislokuoja jokių nuolatinių bazių, o keli šimtai pratybose dalyvaujančių karių iš Vakarų – jokia atsvara dešimtims tūkstančių kitapus sienos dislokuotų gerai ginkluotų Rusijos karių.
Strategijoje NATO kaltinamas dėl infrastruktūros artinimo prie Rusijos ir tarptautinės teisės nepaisymo. Kaip pagrindinis strateginis atsakas minimas branduolinių pajėgų lygio palaikymas ir nuolatinė kitų pajėgų parengtis kariniams veiksmams.
NATO priklauso 28 narės. Nuo 1999 metų dauguma buvusio sovietinių laikų Varšuvos pakto šalių įstojo į NATO. Paskutinį kartą naujokės – Albanija ir Kroatija – priimtos 2009 m.
