„Neprašykite manęs atsakyti į klausimą, kam ji (karo padėtis) buvo įvesta. Į šį klausimą netgi pats iniciatorius viešai neatsakė, nors jam, manau, tokie klausimai dabar taip pat užduodami. Galima spėti, kam ji (karo padėtis) buvo įvesta. Tačiau esu tikras, kad karo padėties įvedimo mėnesiui ir ne visoje šalies teritorijoje variantas jį ne visiškai tenkino“, – sakė V.Čižovas interviu naujienų agentūrai „Interfax“.
Jis atkreipė dėmesį į „klaidingą Europos Sąjungos formuluotę“ dėl „Kerčės incidento“, kai Bendrija kalba apie „padėtį Azovo jūroje“.
„Incidentas buvo ne Azovo jūroje. Jis buvo Juodojoje jūroje, Kerčės sąsiaurio prieigose. Tačiau jie neklysta, kai kalba apie „įtampą Azovo jūros regione“, nes patys tą įtampą ir išprovokavo. Likus lygiai mėnesiui iki „Kerčės incidento, 2018 metų spalio 25 dieną, Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje reiškiamas susirūpinimas padėtimi Azovo jūroje“, – kalbėjo V.Čižovas.
Rusijos pajėgos praėjusį mėnesį Kerčės sąsiauryje apšaudė ir perėmė tris Ukrainos karinio laivyno laivus bei areštavo jų įgulas.
Maskva tvirtina, kad iš Juodosios į Azovo jūrą plaukę ukrainiečių laivai pažeidė Rusijos teritorinius vandenis, įplaukę į Kerčės sąsiaurį tarp Rusijos aneksuotos Krymo pusiasalio ir šalies žemyninės dalies. Kijevas savo ruožtu sako, kad pagal tarptautines normas ir dvišalius susitarimus Rusija neturi teisės drausti laivybos šiuo vandens keliu.
24 ukrainiečiai, buvę tuose laivuose, Simferopolio ir Kerčės teismų sprendimu yra areštuoti iki sausio 25 dienos.
V.Čižovas taip pat sakė, kad objektyvumo dėlei reikia pastebėti stiprėjančią Briuselio kritiką Kijevo atžvilgiu.
„Pirmiausia – už reformų, kurių siekė ir siekia Europos Sąjunga ir kurias nemaža dalimi ji pati ir finansuoja, nesėkmes, nes siekiamo rezultato kaip nebuvo, taip ir nėra. Tai pakankamai nedviprasmiškai išsakyta dokumentuose, parengtuose eiliniam ES ir Ukrainos asociacijos tarybos posėdžiui, įvykusiam 2018 metų gruodžio 17 dieną ir skirtam apsvarstyti tarpinius asociacijos sutarties įgyvendinimo rezultatus“, – sakė Rusijos diplomatas.
„Tuose dokumentuose kalbama ne tik apie nepatenkinamą padėtį dėl reformų, bet esama ir pakankamai pagrįstų pretenzijų Kijevui, kad ES gana seniai reikalaujamas „Pravyj sektor“ (Dešiniojo arba Teisiojo sektoriaus) ir kitų neteisėtų ginkluotų formuočių nuginklavimas vis dar neįgyvendintas. Kijevui priekaištaujama ir dėl kol kas niekaip nepasibaigusio tragedijos Odesoje tyrimo“, – sakė V.Čižovas.
