Rusijos URM komentavo JAV Valstybės departamento atstovės spaudai Victorios Nuland anksčiau šią savaitę išsakytą pareiškimą, kad Vašingtonas toliau finansuos kai kurias naujų patikrinimų taikiklyje atsidūrusias Rusijos žmogaus teisių organizacijas.
„Victorios Nuland, anksčiau prilyginusios „raganų medžioklei“ eilinius NVO patikrinimus, pastabas negalima pavadinti niekaip kitaip, tik ciniškomis ir provokuojančiomis. Mums suprantamos tokios neadekvačios reakcijos, kilusios uždarius Vašingtonui draugiškų struktūrų finansinio maitinimo kanalus, kai Rusijoje buvo uždaryta JAV Tarptautinės plėtros agentūros atstovybė ir įvestas draudimas finansuoti politinę veiklą iš užsienio“, – sakoma Rusijos URM atstovo Aleksandro Lukaševičiaus pranešime, paskelbtame ministerijos tinklalapyje.
Jis pridūrė, kad V.Nuland pareiškimą, esą Vašingtonas tęsia kai kurių Rusijos žmogaus teisių organizacijų finansavimą per trečiųjų šalių tarpininkus, Maskva laiko „tiesioginiu kišimusi į mūsų vidaus reikalus“.
„Faktiškai kalbama apie žinomų nevyriausybinių ir visuomeninių struktūrų tiesioginį kurstymą pažeidinėti teisės normas, susijusias su nekomercinių organizacijų veikla Rusijos Federacijos teritorijoje“, – pažymėjo A.Lukaševičius.
Rusijos prokurorai pastarosiomis savaitėmis atliko virtinę kratų dešimčių žmogaus teisių organizacijų, tarp jų ir „Human Rights Watch“ bei „Amnesty International“, būstinėse.
Europos Sąjunga (ES) šiuos reidus vadina keliančiais nerimą, o Vokietija pažymėjo, kad dėl jų gali pablogėti santykiai su Maskva.
Žmogaus teisių aktyvistai šiuos patikrinimus sieja su prieštaringai vertinamu įstatymu, kuris įpareigoja politikoje dalyvaujančias ir iš užsienio finansuojamas NVO registruotis „užsienio agentėmis“.
Šią savaitę paties Kremliaus žmogaus teisių tarybos nariai pasmerkė „precedento neturinčius“ reidus ir prilygino juos spaudimui pilietinei visuomenei Sovietų Sąjungoje diktatoriaus Josifo Stalino laikais.
A.Lukaševičius tvirtino, kad Vašingtono kritiką išprovokavo pernai priimtas Maskvos sprendimas uždrausti Rusijoje JAV Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) veiklą Rusijoje, nes ši agentūra finansuoja „Vašingtonui draugiškas“ žmogaus teisių organizacijas, taip pat Kremliaus draudimas finansuoti politinę veiklą iš užsienio.
„Neturėtų kilti abejonių: mėginimai daryti įtaką iš išorės vidiniams procesams mūsų šalyje ir pilietinės visuomenės vystymuisi pasmerkti nesėkmei“, – sakė URM atstovas.
V.Nuland anksčiau šią savaitę spaudos konferencijoje sakė, kad „jau pats tokių patikrinimų mastas dabar mums išties kelia susirūpinimą, kad tai yra kažkokia raganų medžioklė“.
„Mes teikiame finansavimą per įvairias platformas už Rusijos ribų organizacijoms, kurios nori toliau su mumis dirbti“, – pridūrė ji.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, šią savaitę susitikęs su Kremliaus pasiuntiniu žmogaus teisių reikalams Vladimiru Lukinu, nesureikšmino ši kratų, sakydamas, kad jos tėra „eiliniai patikrinimai“, kuriais siekiama išsiaiškinti, kaip NVO laikosi Rusijos įstatymų.
Įstatymas dėl „užsienio agentų“, skubos tvarka buvo prastumtas parlamente, kai V.Putinas pernai gegužę grįžo į Kremlių trečiai kadencijai – tuo metu, kai šalį krėtė precedento neturinčių protestų banga prieš jo dominavimą politikoje jau 13 metų.
Žmogaus teisių organizacijos teigia, kad naujųjų kratų tikslas – sumenkinti jų vaidmenį ir nuslopinti negausius kritikos balsus Rusijoje.
Šią savaitę paties Kremliaus žmogaus teisių tarybos nariai pasmerkė „precedento neturinčius“ reidus ir prilygino juos spaudimui pilietinei visuomenei Sovietų Sąjungoje diktatoriaus Josifo Stalino laikais.
Šeštadienį Kremlius paskelbė įsaką, kuriame nurodoma, jog šalies NVO šiemet gaus 2,3 mln. rublių (apie 200 tūkst. litų), akivaizdžiai siekdamas pademonstruoti, kad vyriausybė neva palaiko jų veiklą.
