„Politiniu požiūriu, dėl to nėra jokių problemų“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas, kuris savaitgalį lankėsi Teherane.
„Šiuo metu vyksta paskutiniai pasirengimo paleisti elektrinę etapai“, – sakė jis ir pridūrė, jog nėra pavojaus, kad Bušehro elektrinė pasitarnaus Irano siekiui įsigyti branduolinių ginklų.
„Šešios šalys ... visiškai supranta, kad darbas Bušehre nekelia (branduolinių ginklų) platinimo pavojaus“, - sakė jis, paminėdamas šešias valstybes, kurios derasi su Iranu dėl jo branduolinės programos.
Vakarai įtaria, kad Iranas prisidengdamas civiline branduolinės energetikos programa, kuri apima ir Bušehro elektrinę, siekia pasigaminti branduolinių ginklų, tačiau Teheranas šiuos kaltinimus kategoriškai neigia.
Rusija padėjo Iranui statyti elektrinę Bušehre, bet šis projektas smarkiai vėlavo.
Praėjusį mėnesį Rusijos branduolinės programos aukšto rango pareigūnas sakė, kad Bušehro pirmojo reaktoriaus paleidimas iki 2009 metų vasario bus negrįžtamas.
Rusija yra tarp minėtų šešių su Iranu besiderančių šalių. Kitos šalys yra JAV, Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija ir Vokietija.
Maskva priešinosi raginimams taikyti Teheranui griežtas sankcijas.
