Galinga Rusijos propagandos mašina abejonių tarsi ir nepalieka: krymiečiams buvo suteikta pasirinkimo teisė, ir jie pasirinko ne Ukrainą, o Rusiją.
Jau trejus metus kartojamas mitas, kad Krymas visada buvo Rusijos dalis (tai netiesa), kad Nikita Chruščiovas padovanojo Krymą Ukrainai 1954 metais, o tai esą buvo didžiulė istorinė neteisybė, kurią reikėjo atitaisyti.
Kijeve ir šiaip jau didžiojoje pasaulio dalyje taip, žinoma, nemanoma. Kone visuotinai pripažįstama, kad referendumas, kuriame daugiau nei 90 proc. žmonių balsavo už prisijungimą prie Rusijos, buvo nelegalus, o Rusija Krymą tiesiog užėmė pasiuntusi ten specialiąsias pajėgas be skiriamųjų ženklų – „žaliuosius žmogeliukus“.
Apklausos rodo, kad rusai tik pergale Antrajame pasauliniame kare didžiuojasi labiau nei Krymo užgrobimu – tai gana ironiška, nes Krymo aneksija buvo pirmasis karinis teritorijos perėmimas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Tiesa, prabėgus trejiems metams net Vakaruose nestinga manančiųjų, kad Krymas, kuriame jau senokai visiškai užgniaužta nepriklausoma žiniasklaida ir apskritai laisvas žodis, yra Rusijos dalis.
Aišku, ne dauguma, bet 34 proc. italų ir 36 proc. vokiečių, kuriuos apklausė „TNS Global“, mano būtent taip. Prancūzijoje – 20 proc., o Amerikoje – 23 proc.
Taika, tvarka ir harmonija
Rusijos propagandinė naujienų agentūra „Sputnik News“, žinoma, džiūgauja – tradiciškai iškreipdama realybę.
Pranešimuose rašoma apie kruviną Euromaidano perversmą, nors kraują liejo į protestuotojus šaudę snaiperiai. Apie neonacių šeimininkavimą Ukrainoje, nors per rinkimus kraštutinės dešiniosios partijos tenkinosi mažiau nei 1 proc. balsų.
Apie niekšiškus Vakarus, kurie smerkia Krymo žmonių valią, nors Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja aiškiai pasmerkė pusiasalio aneksiją. Apie iš viso pasaulio į Krymą plūstančius politikus ir žurnalistus, nors vyksta tik „naudingi idiotai“ iš populistinių partijų.
„Mes visiškai integravomės į Rusijos Federaciją, – šią savaitę pareiškė Krymo vadovas, Kremliaus statytinis Sergejus Aksionovas. – Žmonės jau neatsimena, kas yra grivina – tas periodas pamirštas tarsi blogas sapnas.“
S.Aksionovas: „Iš Ukrainos mums nebereikia maisto, vandens, elektros. Čia – taika, tvarka ir harmonija.“
Dar pažėręs minčių, kad Rusijai reikalinga ne demokratija, o monarchija, S.Aksionovas reporteriams ėmė vardinti: „Iš Ukrainos mums nebereikia maisto, vandens, elektros. Čia – taika, tvarka ir harmonija.“
Dalis tiesos, beje, optimistiniuose scenarijuose yra – aišku, jei tikėtume tuo pačiu S.Aksionovu, kuris vasario pabaigoje aiškino, kad Krymo biudžeto pajamos pernai išaugo trečdaliu, palyginti su 2015 metais.
Pajamų kilimą nubraukia infliacija
Vis dėlto svarbu atsiminti, kad išgyventi be valstybės paramos Krymas negali – pusiasalis ir šiemet bus smarkiai priklausomas nuo centrinės Rusijos valdžios. Be to, valdžia griežtai gniaužia bet kokią kitą nuomonę.
Europos Parlamentas ketvirtadienį kaip tik priėmė rezoliuciją „dėl ukrainiečių politinių kalinių Kryme“ – joje kalbama apie diskriminacinę politiką, „kurią vadinamoji valdžia vykdo“ prieš Krymo etninius totorius ir žmones, nepritariančius Krymo prijungimui prie Rusijos.
Svarbiausia, kad Rusijos ekonomikos būklė tikrai nėra gera, tad visiška Krymo priklausomybė nuo centrinės valdžios pusiasalio gyventojams nežada nieko gera.
Regionas tarptautine prasme jau senokai tapęs pilkąja zona – prekyba su Ukraina nevyksta, o užsiimti verslu Kryme negali bei nenori ir Vakarai. Daug kompanijų pasitraukė iš pusiasalio – čia nėra nei „McDonald's“ restoranų, nei „Apple“ parduotuvių.
Skyrybos su Ukraina Kryme nulėmė ir didelę infliaciją. Žmonių pajamos pakilo, bet jas suvalgė pakilusios kainos.
„Sunku mums kažką teigti. Bet taip, gyvenimo lygis ten pakilo – algos, pensijos buvo pritrauktos prie rusiškų, kur jos didesnės nei Ukrainoje. Tačiau viską nubraukė infliacija – regionas yra pilkoji zona, kuri yra blokuojama.
Toks statusas apsunkina ilgalaikį regiono augimą ir suvalgo milžiniškas, milijardines Rusijos investicijas. Be to, yra daug atskirų grupių, kurios tikrai nepritarė aneksijai, – totoriai, ukrainiečiai. Visi jie skundėsi tuo, kas įvyko. Jų teisės varžomos“, – 15min teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertas Linas Kojala.
Kol statomas tiltas per Kerčės sąsiaurį, kuris turėtų pradėti veikti 2019 metų pradžioje, problemų nemažėja.
„Krymas niekada nebuvo didelis prekybos mazgas. Rusiškų produktų gabenimas iš Krasnodaro regiono yra ribotas ir brangus, o dėl to Kryme prekių nėra daug ir jų kaina didelė“, – dar 2015 metais pažymėjo „International Policy Digest“ analitikė Alina Jablokova.
Kalbos apie planus – viešieji ryšiai
Kremliuje anksčiau daug vilčių dėta į Donaldo Trumpo pasisakymus apie Krymą. Naujasis JAV prezidentas dar per rinkimų kampaniją yra išsakęs nuomonių, kad pusiasalio žmonės „nusprendė“ prisijungti prie Rusijos ir kad jis gerbia tokį pasirinkimą.
Po inauguracijos signalai iš Vašingtono visiškai kitokie. D.Trumpas vasario viduryje pareiškė, kad tikisi, jog Rusija „grąžins Krymą“ Ukrainai.
Pasigirdo ir kalbų apie savotiškus mainus – grąžinsite Krymą, panaikinsime sankcijas. O vasario pabaigoje „The New York Times“ pranešė apie Ukrainos parlamentaro Andrejaus Artemenkos pasiūlymą.
Pagal jį Kremlius patrauktų savo kariuomenę iš Donbaso regiono, o Ukrainos vyriausybė mainais 50-100 metų išnuomotų Krymo pusiasalį Rusijai. Tuomet JAV atšauktų sankcijas.
Maskva, žinoma, nepatenkinta dėl tokių kalbų – bent jau viešai. Valstybės Dūmos deputatai purkštauja apie Aliaskos grąžinimą Rusijai, o Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį pakartojo: „Jokio antro referendumo nebus, jokio sandorio dėl Krymo nebus.“
L.Kojala sutinka, kad Rusija tikriausiai nesvarsto apie kokius nors mainus: „Visos tos kalbos yra piešimas šakėmis ant vandens. Tai daugiau viešieji ryšiai. Dominuoja nuomonė, kad faktiškai Krymas yra Rusijos, bet niekada tokiu nebus morališkai ir politiškai pripažintas.“
Pagal tariamą A.Artemenkos planą Kremlius patrauktų savo kariuomenę iš Donbaso regiono, o Ukrainos vyriausybė mainais 50-100 metų išnuomotų Krymo pusiasalį Rusijai. Tuomet JAV atšauktų sankcijas.
„Pakeisti situaciją būdų yra labai nedaug, o jie neįsivaizduojami be fundamentalių permainų Rusijos politinėje sistemoje. Juk mes nė nesvarstome apie kokį nors karinį scenarijų – net Ukraina nebandys atsiimti Krymo, nes puikiai suvokia aplinkybes“, – 15min teigė analitikas.
Jis mano, kad Vakarams visų pirma tęsti Krymo nepripažinimo Rusijai politiką. Antra, svarbu ir sankcijos: „Jos turi būti pratęsiamos, nes taip parodoma, kad tarptautinė bendruomenė tokių teritorinių perbraižymų netoleruos.“
„Visi suvokia status quo. Situacija šachmatų terminais yra patas. Judėjimas į kurią nors pusę šiandien atrodo neįmanomas – abi pusės suvokia, kad tai būtų labai pavojinga“, – aiškino L.Kojala.
