Iš Rusijos į Vakarus emigravusi Rusijos žurnalistė Maša Gesen tinklaraštyje „New York Review of Books“ kelia klausimą, kodėl tiek daug rusų miršta.
Rusijos visuomenėje šiuo metu vyrauja nihilizmas, o daugelis žmonių yra praradę bet kokią viltį.
Nuo 1992 iki 2009 m. Rusijos gyventojų skaičius sumažėjo 7 milijonais, o tai yra 5 proc. visų šalies gyventojų.
Tokio staigaus gyventojų mažėjimo Europos šalys neregėjo nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Gyventojų Rusijoje sumažėjo daugiausia dėl itin aukšto mirtingumo.
XX a. dešimtojo dešimtmečio viduryje vidutinė Sankt Peterburgo gyventojo trukmė buvo septyneriais metais trumpesnė nei komunistinio režimo pabaigoje. Maskvoje skirtumas dar didesnis. Čia po Sovietų Sąjungos žlugimo vidutinė gyventojų trukmė susitraukė aštuoneriais metais.
M.Gesen teigia, kad dėl trumpėjančios vidutinės gyventojų amžiaus trukmės kaltinti vien tik Rusijos visuomenėje paplitusio alkoholizmo negalima.
Čekai ir vengrai geria daugiau negu rusai, tačiau šiose šalyse gyventojų amžiaus trukmės mažėjimas nepastebimas. Rusija taip pat turi didžiausią visame pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių asmenų skaičių, nors kai kuriose kitose šalyse žmonės valgo ir dar riebesnį maistą.
Žurnalistė teigia, kad neįprastai aukštas Rusijos gyventojų mirtingumo lygis slepia psichologinį aspektą.
Ji aiškina, kad egzistuoja trys priežastys, kodėl Rusijos gyventojai dažnai jaučia nostalgiją sovietinei epochai. Pirmoji – ekonominis ir socialinis stabilumas. Sovietiniais laikais valstybė aprūpindavo darbu visus piliečius, o dažnai toje pačioje darbovietėje žmogus išdirbdavo beveik visą gyvenimą.
Žmonės taip pat turėjo iliuziją, kurią nuolat palaikė galinga Sovietų Sąjungos propagandos mašina, kad vyksta nuolatinė pažanga, todėl greitai bus sukurta komunistinė visuomenė, kurioje pinigai neturės jokios reikšmės.
Trečioji priežastis buvo menama lygybė. Nors komunistinis elitas toli gražu ir negyveno taip pat, kaip paprasti sovietinės imperijos piliečiai, tačiau jis taip akivaizdžiai nedemonstravo prabangos ir turtų, kaip šiandieniniai Rusijos oligarchai.
Rusijos visuomenėje šiuo metu vyrauja nihilizmas, o daugelis žmonių yra praradę bet kokią viltį. Daugelis mokslininkų siekia atsakyti į šį klausimą, baksnodami būtent į sovietinę praeitį, kurią dalis Rusijos gyventojų nepagrįstai idealizuoja.
Nors komunistinis elitas toli gražu ir negyveno taip pat, kaip paprasti sovietinės imperijos piliečiai, tačiau jis taip akivaizdžiai nedemonstravo prabangos ir turtų, kaip šiandieniniai Rusijos oligarchai.
Filosofė Hannah Arendt teigia, kad totalitarinė sistema galima tik tose valstybėse, kurios yra pakankamai didelės tam, kad galėtų atlaikyti gyventojų sumažėjimą.
To įrodymas – Sovietų Sąjunga, kuri sugebėjo ilgai išsilaikyti materialistinės ateistinės ideologijos pagalba diegdama savo žmonėms mintį, kad jų gyvenimai beverčiai.
Tikėtina, kad tokį mąstymą rusai pradėjo perduoti iš kartos į kartą. Rezultatas šiandien – Rusijos gyventojų vidutinė trukmė yra panaši į Bangladešo gyventojo.
Kitų šalių, kurios nutraukė arba bent jau susilpnino savo saitus su Maskva, visuomenės atrodo gerokai optimistiškesnės ir šviesiau į viską žvelgia.
Tikėtina, kad būtent dėl to mirtingumo lygis nėra toks katastrofiškai aukštas net ir tokiose Rusijai artimose šalyse kaip Baltarusija ar Ukraina.
