Rusija: NATO viršūnių susitikimas pademonstravo Šaltojo karo stereotipus

Briuselyje įvykusio NATO viršūnių susitikimo nutarimai rodo, kad Aljansas nesuinteresuotas objektyviai vertinti saugumo padėties blogėjimo euroatlantiniame regione priežasčių ir yra linkęs vertinti per „Šaltojo karo stereotipų prizmę“, ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
NATO viršūnių susitikimo dalyviai
NATO viršūnių susitikimo dalyviai / „Scanpix“/„SIPA“ nuotr.
Temos: 2 NATO Rusija

„Jo nutarimai bus nuodugniai išanalizuoti pasekmių Europos saugumui atžvilgiu“, – sakoma URM tinklalapyje paskelbtame pareiškime.

„Tikimės, kad didėjantis suvokimas, jog Rusijos izoliacija yra neperspektyvi, taip pat neatidėliotini poreikiai užtikrinti saugumą galiausiai paskatins Aljansą suprasti, kad būtina sutelkti pastangas, tvirtai remiantis tarptautine teise, siekiant veiksmingai atremti bendrus iššūkius. Ir kad saugumo nedalumo principo reikia laikytis ne vien santykiuose tarp sąjungininkų“, – pridūrė ministerija.

Komentuodama bloko lyderių pareiškimus, kad Aljansas lieka ištikimas Jungtinių Tautų chartijai ir yra pasiryžęs vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant 1997 metų NATO ir Rusijos santykių pagrindų susitarimą, Maskva pareiškė: „Tikimės, kad šie pareiškimai bus pagaliau sustiprinti konkrečiais žingsniais.“

Vis dėlto Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad „kaltindamas Rusiją didinant įtampą euroatlantiniame regione karinis blokas, remdamasis šia dingstimi, didina savo karinį aktyvumą netgi buvusiuose ramiuose Baltijos jūros ir Šiaurės Europos regionuose“.

„Atrodo, kad konstatuodamas nestabilumą Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione ir iš ten kylančias grėsmes, taip pat reikšdamas susirūpinimą dėl augančio tarptautinio terorizmo, NATO tarsi nesupranta, kad tai Aljanso narių karinių avantiūrų tiesioginis rezultatas“, – sakoma pareiškime.

Vakarų šalių ir Rusijos santykiai smarkiai pašlijo, kai 2014 metais Ukrainoje buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius ir Maskva aneksavo Krymą.

Vakarų valstybės, įskaitant Europos Sąjungą, į Ukrainai priklausančio pusiasalio atplėšimą ir Maskvos paramą prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose reagavo įšaldydama virtinės fizinių bei juridinių asmenų turtą ir paskelbdama draudimą keliauti.

Rusijai taip pat buvo paskelbta ekonominių sankcijų, o Maskva ėmėsi analogiškų atsakomųjų priemonių.

Santykių pablogėjimą taip pat lėmė Rusijos vaidmuo Sirijos konflikte, jos numanomo kišimosi į užsienio rinkimus ir bei kaltinimų Maskvai prisidėjus prie buvusio rusų šnipo apnuodijimo Jungtinėje Karalystėje.

Rusijos URM pareiškė, kad NATO „pastangos viską iškreipti, dėl visko kaltinti Rusiją – visiškai nevykusios“ ir kad „šis siekis pateisinti savus veiksmus matomas plika akimi“.

„Šios linijos neatsiejamu elementu tapo Rusijos „atgrasymo“ karinėmis ir politinėmis priemonėmis kurso atkūrimas, remiantis išgalvotomis priežastimis. T

uo pačiu grindžiamas ir bloko siekis mechaniškai plėtrai, nestiprinantis niekieno saugumo, tik gilinantis skiriamąsias linijas ir ir didinantis įtampą Europoje.

Skubinamas Makedonijos įtraukimas į NATO tiks patvirtina, kad „atvirų durų“ politika tapo tikslu savaime ir geopolitinės erdvės įsisavinimo priemone“, – rašo URM Maskvoje. Ji pridūrė, kad šios Aljanso pastangos susijusios tik su pastangomis užsitikrinti karinį pranašumą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų