Berlyno prokurorai pateikė nedaug informacijos apie penktadienio žmogžudystę. Pasak jų, 40 metų vyrą nušovė dviratininkas, 49 metų Rusijos pilietis, atvykęs iš Čečėnijos, kur Maskva surengė dvi kruvinas karines kampanijas, besitęsusias iki 2009 metų.
Netrukus šis vyras buvo sulaikytas.
Vokiečių prokurorai trečiadienį atsisakė komentuoti pranešimus, kad nužudytasis yra buvęs sukilėlis, kovojęs su Rusijos pajėgomis Čečėnijos kare, ir buvo nužudymo taikinys.
Šnipinėjimo bylas tiriantys federaliniai prokurorai šiame tyrime nedalyvauja.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistus patikino, kad Maskva neturi nieko bendra su šiuo nusikaltimu.
„Ši byla niekaip nėra susijusi su Rusijos valstybe, su valdžia. Aš kategoriškai neigiu bet kokį ryšį tarp šio nužudymo ir Rusijos valdininkų“, – pareiškė jis, pridurdamas, kad Užsienio reikalų ministerija galėtų išsamiau pakomentuoti Rusijos piliečio areštą užsienyje.
Berlynas labai atidžiai tikrina, ar šioje byloje yra įkalčių, kad prie nužudymo galėjo prisidėti užsienio slaptosios tarnybos, informavo naujienų tinklapis „Spiegel Online“.
Vienas šaltinis Vokietijos saugumo tarnybose pareiškė portalui, kad jos yra „100 procentų įsitikinusios“, kad už incidentą atsakinga Maskva.
„Jei paaiškės, kad už šiuos veiksmus atsakingas toks žaidėjas kaip Rusijos vyriausybė, turėsime antrąją Skripalio bylą ir visas to pasekmes“, – pranešė leidinys, remdamasis kitu neįvardintu šaltiniu saugumo tarnybose.
Vakarai taip pat laiko Rusiją atsakingą už nužudymų ar pasikėsinimų nužudyti organizavimą, kalbant apie tokius buvusius rusų šnipus kaip Didžiojoje Britanijoje nunuodytas Aleksandras Litvinenka ir ten tebegyvenantis Sergejus Skripalis.
Praėjusią savaitę Gruzijos žmogaus teisių švietimo ir stebėjimo centras (EMC) Berlyne nužudytą vyrą įvardijo kaip Zelimchaną Changošvilį.
Kaip pranešama, dėl penktadienį Mažajame Tirgarteno parke įvykdyto nužudymo suimtas įtariamasis iš Čečėnijos. Žudikas prie į mečetę einančios aukos privažiavo dviračiu iš už nugaros, dukart į jį šovė ir nuvažiavo. Vienas liudininkas sakė, kad tai buvo panašu į „egzekuciją“.
„Changošvilis mirė įvykio vietoje nespėjus atvykti greitajai pagalbai“, – pranešime sakė EMC.
Policijos narai vėliau šalia esančioje Šprė upėje rado pistoletą „Glock“, peruką ir dviratį, skelbė Vokietijos laikraštis „Bild am Sonntag“. Dienraštis „Tagesspiegel“ rašė, kad įtariamojo namuose buvo rasta didelė pinigų suma.
Kaip pranešama, nužudytasis buvo antrojo Čečėnijos karo (1999–2009) veteranas ir vėliau prisijungė prie Gruzijos kovos su terorizmu dalinio. 2012 metais jo dalinys dalyvavo operacijoje prieš kovotojus, kurie laikė įkaitų Lopotos tarpeklyje pasienyje su Dagestanu.
Vokietijos spauda spėjo, kad vyras buvo nužudytas iš keršto už jo karinę praeitį.
Vienas iš Z. Changošvilio sūnų sakė, kad iš viso penkis vaikus turintis vyras anksčiau išgyveno keturis mėginimus jį nužudyti. Vėliausias buvo įvykdytas 2015 metais Tbilisyje.
Kaip praneša EMC, 2015-ųjų gegužę Tbilisyje „nežinomi žmonės šovė į jį aštuonis kartus, kai Changošvilis vairavo, tačiau jam atsitiktinai pavyko išvengti mirties“.
„Changošviliams teko palikti Gruziją ir prašyti prieglobsčio kitoje šalyje“, – priduriama EMC pranešime.
Pastaruosius kelerius metus vyras ir jo šeima gyveno Berlyne turėdami kitas tapatybes.
„Bild am Sonntag“ rašė, kad Vokietijos policija dėl kol kas nežinomų priežasčių taip pat buvo įtraukusi nužudytąjį į potencialių islamo kovotojų sąrašą.
Cituodamas šaltinius Gruzijoje ir Ukrainoje „Spiegel Online“ pranešė, jog Z. Changošvilis buvo infiltravęsis į islamistų grupuotes ir pranešdavo informaciją teisėsaugai.
Tuo metu Rusijos valdžia laiko jį džihadistų judėjimo „Kaukazo Emyratas“ nariu, nurodė naujienų tinklapis.
