„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2017 02 21 /14:22

Rusija nenori sudaryti tarptautinės sutarties dėl Arkties valdymo

Maskva ir Stokholmas nemato būtinybės sudaryti tarptautinę sutartį dėl Arkties valdymo ir didinti karinį dalyvavimą Arkties, Baltijos ir Barenco jūrų regionuose, nes ten nėra iškilę didelių problemų, po susitikimo su Švedijos diplomatijos vadove Margot Wallstrom pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Sergejus Lavrovas
Sergejus Lavrovas / „Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr.

„Šiandien su ponia ministre dar kartą patvirtinome savo bendrą poziciją, kad nei Arkties, nei Barenco jūros regione, nei Baltijos jūroje nėra tokių problemų, kurios reikalautų sprendimo kariniais metodais ar karinio dalyvavimo didinimo būdu“, – sakė S.Lavrovas per spaudos konferenciją su Švedijos URM vadove.

Ministras pabrėžė, kad nemato būtinybės sudaryti tarptautinę sutartį dėl Arkties.

„Todėl nei infrastruktūriniu ir ekonominiu atžvilgiu, nei saugumo atžvilgiu nematau kokio nors poreikio sudaryti tarptautinį susitarimą dėl Arkties valdymo“, – teigė S.Lavrovas.

Gynė separatistų pasų išdavimą

Tarptautiniu lygių nepripažįstamų vyriausybių išduoti dokumentai gali būti pripažįstami, kai siekiama apginti piliečių teises ir laisves, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Jis taip pakomentavo kaltinimus Rusijai, kad jos prezidento Vladimiro Putino įsakas pripažinti Rytų Ukrainos separatistų išduotus dokumentus neatitinka tarptautinės teisės.

„Tarptautinė teisė nedraudžia pripažinti dokumentų, kurie yra būtini teisių ir laisvių realizacijai, ir kurie yra išduoti vyriausybių, neturinčių tarptautinio pripažinimo“, – pabrėžė ministras.

„Šis principas įtvirtintas Tarptautinio Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje“, – sakė S.Lavrovas.

Savaitgalį priimtas Rusijos prezidento sprendimas išprovokavo griežtą Ukrainos kritiką. Kijevas tai pavadino prieš dvejus metus sudaryto taikos susitarimo pažeidimu.

Ukrainos pajėgos su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje kovoja nuo 2014 metų balandžio; konfliktas jau pareikalavo daugiau kaip 9 800 gyvybių.

V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį sakė, kad prezidento sprendimas yra humanitarinis veiksmas siekiant padėti vargstantiems gyventojams separatistų regionuose, kurie susiduria su Ukrainos nacionalistų savanorių batalionų vykdoma transporto blokada.

Vokietija pirmadienį „nepriimtinu“ pavadino Rusijos sprendimą pripažinti Ukrainos separatistų pasus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs