„Rusija neketina pripažinti Kosovo nepriklausomybės, ir jūs to nesulauksite“, – sakė V.Čiurkinas antradienį spaudos konferencijoje Niujorke, kurią transliavo, versdamas iš anglų kalbos, televizijos kanalas „Vesti-24“.
Drauge Rusijos diplomatas pripažino, kad Kosovo precedentas turėjo įtakos Maskvos sprendimui pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę.
„Noriu priminti, jog kai buvo aktyviai svarstomas klausimas dėl Kosovo (nepriklausomybės) paskelbimo, kai artėjo į pabaigą terminas, duotas Ahtisaari planui apsvarstyti, mes įspėjome, kad pagal panašų scenarijų gali vykti ir įvykiai Kaukaze. Taip ir įvyko“, – pažymėjo V.Čiurkinas.
Rusijos nuolatinis atstovas omenyje turėjo tarptautinį planą dėl Kosovo problemos sureguliavimo, kurį parengė Jungtinių Tautų (JT) specialusis atstovas Martti Ahtisaari.
Savo ruožtu Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad nemato paralelių tarp Kosovo, Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės pripažinimo.
„Centras pradėjo karą ir Kosove, ir Abchazijoje, ir Pietų Osetijoje, – sakė S.Lavrovas. – Karą pavyko sustabdyti, nors Kosove jis buvo sustabdytas negailestingais, antihumaniškais Belgrado bombardavimais, o užpuolus Suchumį, apsieita be Tbilisio nubaudimo“.
Pasak Rusijos URM vadovo, „buvo pasiekti susitarimai nutraukti karinius veiksmus, įvestos taikos palaikymo pajėgos, parengta derybų tvarka. Nuo 1999 metų Belgradas nė karto nemėgino panaudoti karinę jėgą ir kelti abejonių dėl derybų tvarkos, ją sugriovė Kosovo albanai, aktyviai remiami savo globėjų Vakaruose. O derybas dėl padėties Pietų Osetijoje ir Abchazijoje sureguliavimo sužlugdė būtent Tbilisis“.
Todėl čia nedera tiesti paralelių, ir skirtumas tarp to, kaip elgėsi Belgradas Kosovo atžvilgiu, ir kaip elgėsi (Gruzijos prezidento Michailo) Saakašvilio režimas Pietų Osetijos ir Abchazijos atžvilgiu, visiškai akivaizdūs“, – pridūrė ministras.
Serbija – už valstybių vientisumą
„Oficialusis Belgradas gerbia tarptautinę teisę ir principingai pasisako už tarptautiniu mastu pripažįstamų valstybių suverenumą ir teritorinį vientisumą“, – sakoma naujienų agentūros AFP gautame pranešime.
„Serbijos užsienio reikalų ministerija su nerimu stebėjo įvykių eigą Kaukaze“, – sakoma pranešime, kuris buvo išplatintas po to, kai Maskva antradienį nusprendė pripažinti nuo Gruzijos atsiskyrusias Pietų Osetiją ir Abchaziją.
Serbija tradiciškai laikoma Rusijos sąjungininke. Maskva palaikė Belgradą, kuris aktyviai priešinosi vasario 17 d. vienašališkai paskelbtai separatistinės Kosovo provincijos nepriklausomybei.
Per trumpą laiką Kosovą valstybingumą pripažino apie 45 šalys, tarp jų JAV ir dauguma Europos Sąjungos šalių.
„Serbijos pareigūnai nuolat perspėdavo, kad vienašalis Kosovo nepriklausomybės paskelbimas, taip pat šio neteisėto veiksmo pripažinimas gali įgyti precedento pobūdį ir destabilizuoti kitus pasaulio regionus, – sakė Serbijos užsienio reikalų ministerija. – Deja, galima sakyti, jog tokios prognozės pasitvirtino.“
Nepripažįsta ne tik Serbija bei Rusija
Kosovą iki šio dienos pripažino 45 pasaulio šalys. Nepripažįsta jo ne tik Serbija ir Rusija, bet ir Gruzija – ji iš pat pradžių užėmė tokią poziciją.
Kosovo prezidentas Fatmiras Sejdiu pasmerkė Rusiją už jos sprendimą dėl nepripažintų respublikų.
Kosovo valstybės nepriklausomybės architektai pabrėžė, kad tai yra išskirtinis atvejis, kuris negali būti precedentas bet kurioms kitoms šalims, tai įrašyta ir Kosovo nepriklausomybės deklaracijoje.
„Mes visada sakėme ir sakysime, kad Kosovas – unikalus atvejis, kuris negali tapti precedentas kitoms konfliktų zonoms, teritorijoms ir regionams“, – pareiškė F.Sejdiu.
Tuo tarpu Belgradas apsiribojo pareiškimu, kad jis „nuogąstaudamas stebi, kaip rutuliojasi situacija Kaukaze“.