„Nuo pat šios istorijos pradžios kalbėjome, kad mūsų ekspertai mano, o mes esame tuo įsitikinę, jog priešraketinės gynybos sistemos dislokavimas neabejotinai yra grėsmė Rusijos Federacijos saugumui“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis priminė, kad prezidentas Vladimiras Putinas „ne kartą kėlė klausimą, prieš ką bus nukreipta ta sistema“.
„Iš pradžių tai buvo aiškinama gana pažengusia raketų smūgio grėsme, kuri potencialiai gali kilti iš Irano. Dabar žinome, kad padėtis dėl Irano iš esmės pasikeitė“, – pridūrė D.Peskovas.
„Tačiau klausimas, kuris ne kartą buvo užduodamas Maskvos, taip pat prezidento Putino, nepraranda aktualumo“, – sakė jis.
Priešraketinės gynybos sistemos dalis Rumunijoje, prieš maždaug dešimtmetį pristatyta kaip NATO skydas, apsaugosiantis nuo Irano raketų, buvo „įjungta“ ketvirtadienį.
„Dabar turime pajėgumus apsaugoti NATO Europoje“, – trečiadienį „Reuters“ pareiškė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Robertas Workas.
„Iraniečiai irgi stiprina savo galimybes, ir mes turime būti pasiruošę“, – pridūrė R.Workas, pažymėjęs, kad sistema, įrengta Rumunijos oro pajėgų bazėje, nėra nukreipta prieš Rusiją.
800 mln. JAV dolerių kainavusi priešraketinės gynybos sistemos bazė Rumunijoje – platesnio JAV karo laivų, apginkluotų radarais ir raketų perėmėjais, tinklo širdis. Šie laivai reguliariai patruliuoja Viduržemio jūroje ir retsykiais užsuka į Baltijos ar Juodąją jūras.
Ketvirtadienį į Rumuniją, kur buvo inauguruotas naujasis priešraketinės gynybos skydo elementas, atvyko ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
J.Stoltenbergas mėgino įtikinti Rusiją, kad šios sistemos grėsmė yra perdedama, sakydamas kalbą per atidarymo ceremoniją šioje Sovietų Sąjungos specialistų 1952 metais pastatytoje oro pajėgų bazėje, esančioje už 180 km į pietvakarius nuo Bukarešto.
Ceremonijoje dalyvavo JAV, NATO ir Rumunijos pareigūnai.
NATO priešraketinės gynybos bazė „jokiu būdu nepakerta ir nesilpnina Rusijos strateginio branduolinio potencialo. Ši bazė Rumunijoje, taip pat kita – Lenkijoje, nėra nukreiptos prieš Rusiją“, sakė J.Stoltenbergas.
„Raketų gaudyklių yra per mažai, jos yra per toli į pietus ir per arti Rusijos, kad galėtų perimti Rusijos tarpžemynines balistines raketas“, – pabrėžė Aljanso vadovas.
J.Stoltenbergas sakė, kad raketų gaudyklės yra pritaikytos „atremti potencialią grėsmę, keliamą mažo ir vidutinio nuotolio atakų kitapus euroatlantines erdvės ribų“.
Tuo metu Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas sakė, kad Bukareštas pageidauja „nuolatinio (NATO) karinio laivyno buvimo“ Juodojoje jūroje, nepažeidžiant tarptautinių konvencijų.
Jis taip pat ragino užtikrinti NATO rytinių ir pietinių šalių, kurios ribojasi su Rusija ir Artimaisiais Rytais, saugumą.
„Svarbu, kad būtų užtikrintas įtikinamas ir nuspėjamas sąjungininkų pajėgų buvimas rytiniame sparne, siekiant subalansuoti šiaurės dėmenį su pietiniu ir rytiniu sparnu“, – K.Iohannisas argumentavo po ketvirtadienį Bukarešte įvykusio susitikimo su J.Stoltenbergu.
Jau penktadienį startuos antrosios skydo dalies įrengimo darbai. Planuojama, kad instaliacija Lenkijoje, bazėje Redzikovo kaime šiaurinėje Pamario vaivadijoje netoli Baltijos jūros, pradės veikti 2018 metais.
