„Esame pasirengę tai aptarti su NATO partnerėmis, bet jos atsisako“, – sakė V.Putinas per spaudos konferenciją po susitikimo su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto.
„Manau, kad tai yra nekonstruktyvi pozicija. Tikiuosi, kad ji pasikeis“, – pridūrė jis.
Pasak V.Putino, Rusija tęs konsultacijas su NATO dėl skrydžių virš Baltijos jūros saugumo, nors šiuo metu su Aljansu neturi jokio susitarimo dėl to.
„Nemanau, kad idėja sumažinti konfrontacijos lygį, padidinti saugumą Baltijos jūros regione yra mirusi. Žinoma, ne; ji tampa vis aktualesnė“, – teigė Rusijos vadovas.
Rusijos prezidentas taip atsakė į žurnalistų klausimą, ar buvo visiškai atsisakyta Suomijos prezidento siūlymo vykdyti skrydžius virš Baltijos šalių įsijungiant transponderius, nes tokiai iniciatyvai nepritaria NATO.
Radiolokacinis atsakiklis, vadinamasis transponderis, yra prietaisas, kuris priima radaro signalus ir siunčia atgal atpažinimo kodą pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standartus.
„Yra grynai techninių problemų, susijusių su tuo, kad Rusijos aviacija ir NATO šalių aviacija naudoja truputį skirtingą įrangą, ir šis klausimas yra svarstytinas ekspertų lygyje“, – sakė V.Putinas.
„Bet pati mintis, manau, yra aktuali. Ir mes atsargiai tęsime diskusijas su mūsų partneriais“, – pridūrė jis.
Suomijos lyderis savo ruožtu pareiškė nevertinantis šio klausimo „taip pesimistiškai“.
Jis priminė, kad Rusija ir NATO pavedė svarstyti šį klausimą ICAO, turinčiai „gerosios patirties, kurią galimą taikyti“.
Skrydžių tvarką Baltijos jūros regione reglamentuoja ICAO, tačiau jos taisyklės yra skirtos civiliniams lėktuvams ir yra tik rekomendacinio pobūdžio.
„Yra vilčių, kad šie mechanizmai ir principai galėtų būti panaudoti karinės aviacijos srityje“, – nurodė S. Niinisto.
Jis prisiminė, kad šių metų pavasarį Helsinkyje lankėsi Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas ir JAV Jungtinio štabų viršininkų komiteto pirmininkas Josephas Dunfordas.
„Susitikau su abiem. Buvau nustebintas, kaip sklandžiai jie sąveikauja Sirijoje, siekdami išvengti bet kokių susirėmimų ir incidentų. Be abejo, rizika tenai gerokai didesnė nei Baltijos jūros regione. Taigi, iki šiol tikiuosi, kad pasieksime rezultatų ir Baltijos jūros regione“, – pareiškė S.Niinisto.