„Prokuratūra savo sprendimu sustabdė Navalno štabų veiklą. Ir paprašė teismo sustabdyti FBK ir FZPG (Piliečių teisių gynimo fondo) veiklą, nes be teismo sprendimo prokuratūra to padaryti negali. Teismas dėl šio prašymo sprendimą priims šiandien neiškviesdama šalių“, – tviteryje parašė teisme A.Navalno įkurtam Kovos su korupcija fondui (FBK) atstovaujančios teisininkų komandos narys Vladimiras Voroninas.
Maskvos teismas pirmadienį pradėjo ruoštis Rusijos sostinės prokuratūros ieškiniui dėl FBK, FZPG ir A. Navalno regioninių biurų tinklo pripažinimo „ekstremistinėmis organizacijomis“, uždraudimo ir likvidavimo.
Maskvos miesto teismas naujienų agentūrą „Interfax“ informavo, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui bus pratęstas ketvirtadienį.
Rusijos prokurorai anksčiau šį mėnesį paprašė Maskvos teismo pripažinti A.Navalno regioninių biurų tinklą ir jo įsteigtą FBK „ekstremistinėmis organizacijomis“.
„Prisidengdamos liberaliais šūkiais, šios organizacijos kuria sąlygas socialinės ir sociopolitinės padėties destabilizavimui“, – sakoma Maskvos prokuratūros pranešime.
Taip pat prokurorai kaltina šias organizacijas kuriant sąlygas „konstitucinės santvarkos pagrindo keitimui“.
Pareiškime sakoma, kad grupės „vykdo užsienio ir tarptautinių organizacijų veiklą Rusijos Federacijos teritorijoje“, todėl yra „nepageidaujamos“.
Platformoje „Telegram“ A.Navalno biuras Maskvoje pareiškė, kad grupė „daugiau nebegalės dirbti“ kaip įprasta.
„Tai būtų nesaugu mūsų darbuotojams ir mūsų šalininkams“, – sakoma pranešime.
Komanda pažadėjo, kad ir toliau kovos su korupcija, valdančiąja „Vieningosios Rusijos“ partija ir prezidentu Vladimiru Putinu „asmeniškai“.
„Kovoti lengva nebus, bet mes būtinai laimėsime, nes mūsų daug ir mes stiprūs“, – sakoma „Telegram“ paskelbtoje žinutėje.
Rusija šiuo metu yra pripažinusi 33 organizacijas ekstremistinėmis. Tarp jų yra ir džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“, grupuotė „al Qaeda“ ir Jehovos liudytojų religinė grupė.
Į šį sąrašą įtrauktoms organizacijoms draudžiama veikti Rusijoje, o už dalyvavimą jų veikloje gali laukti griežtos laisvės atėmimo bausmės.
A.Navalno padėjėjai ir organizacijos dėl savo politinės veiklos dažnai sulaukia policijos reidų ir areštų.
A.Navalnas jau dešimtmetį nepalieka Kremliaus ramybėje tirdamas aukšto rango pareigūnų korupciją ir organizuodamas didžiulius protestus visoje Rusijoje.
Kremliaus kritiko sąjungininkai pastaraisiais mėnesiais vis labiau spaudžiami, opozicijos politikui sugrįžus į Rusiją iš Vokietijos, kur jis keletą mėnesių gydėsi dėl apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga. Dėl to išpuolio A.Navalnas kaltina Kremlių, kuris jam metamus kaltinimus neigia.
Vos grįžęs jis buvo suimtas ir pasiųstas už grotų pustrečių metų senoje lėšų grobstymo byloje, o opozicionieriaus areštas išprovokavo šalyje protestus.
Kovo 31 dieną A.Navalnas paskelbė bado streiką kolonijoje, reikalaudamas tinkamos medicininės pagalbos dėl nugaros skausmų ir tirpstančių kojų.
Penktadienį jis paskelbė bado streiką nutraukiantis.
„Ačiū jums – dabar mane dukart apžiūrėjo civilių gydytojų konsiliumas. Vėliausias kartas buvo prieš pat mitingą. Man atliekami tyrimai, pateikiami rezultatai ir išvados, – socialiniame tinkle „Instagram“ sakė A.Navalnas. – Gydytojai, kuriais visiškai pasitikiu, vakar paskelbė pareiškimą, kad jūs ir aš pasiekėme pakankamai, kad galėčiau nutraukti bado streiką.“
Trečiadienį tūkstančiai rusų išėjo į savo miestų gatves išreikšti palaikymo A.Navalnui, o Vakarai perspėjo, kad opozicionieriaus mirties atveju Kremlius susidurs su „pasekmėmis“.
Tų protestų metu buvo sulaikyta daugiau nei 1 900 žmonių, įskaitant daugiau nei 800 žmonių Sankt Peterburge, skelbia nepriklausoma aktyvistų areštus stebinti grupė „OVD-Info“.
„Pažeidžia teisės viršenybę“
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas pareiškė, kad „kovos su terorizmu priemonių panaudojimas prieš politiškai nepageidaujamas nuomones jokiu būdu nėra suderinamas su teisės viršenybės principais“.
