Pranešime spaudai teigiama, kad sprendimas priimtas tam, kad būtų sukurtos „būtinos sąlygos Rusijos Federacijos valstybinės sienos apsaugai“.
FSB Smolensko, Pskovo ir Briansko srityje įrengs perspėjamuosius ženklus, taip pat nustatys laiką ir vietas, kur bus galima kirsti sieną.
Saugomos pasienio zonos tarp Rusijos ir Baltarusijos nebuvo nuo 1995 m.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka sausio 9 dieną pasirašė įsaką, kuriuo leidžiama 80 valstybių piliečiams į Baltarusiją atvykti be vizų (su išlygomis – vizitas negali trukti ilgiau nei penkias dienas, į šalį reikia atskristi per Minsko oro uostą). Leidimas įsigalioti turėtų vasario mėnesį. Tuomet Rusija sakė, kad šis leidimas – tik Baltarusijos vidaus reikalas.
Belarusinfocus.info rašo, kad Rusijos ir Baltarusijos pasienio santykiai blogėjo jau kurį laiką – tai tikriausiai susiję su Minsko nenoru įvesti bendrą vizų erdvę su Rusija.
Nuo 2016 m. rugpjūčio Rusija praktiškai vienašališkai pasitraukė iš susitarimo dėl judėjimo laisvės tarp dviejų valstybių. Be to, Maskva palaipsniui jau buvo pradėjusi stiprinti pasienio kontrolę. Pavyzdžiui, be išankstinio įspėjimo ji apribojo diplomatinių pasų savininkų judėjimą per Baltarusijos-Rusijos sieną.
Tačiau tai – didesnio Minsko ir Maskvos konflikto dalis. Jusdamas ekonominį spaudimą iš Rusijos, vis daugėjant nesutarimų dėl Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO), A.Lukašenka pastaraisiais metais mėgina gerinti santykius su Vakarais.
Pavyzdžiui, Baltarusija nepripažįsta Krymo inkorporacijos į Rusijos sudėtį, laikosi atokiau nuo vadinamojo „rusų pasaulio“.
Be to, gruodžio 22 d. į Baltarusijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasados patarėjas ir pasiuntinys Vadimas Gusevas. Baltarusiai išreiškė protestą dėl „Rusijos strateginių tyrimų instituto“ direktoriaus Leonido Rešetnikovo žodžių, kad baltarusių kalbai tik 90 metų, o Baltarusija yra istorinė didžiosios Rusijos dalis.
