Ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pažymėjo, kad viena vėl kilusio dujų karo priežasčių yra „politinis žlugimas“ Ukrainos viduje ir korupcija.
Kijevas atsisako pirkti dujas smarkiai padidinta kaina. Atsakydama į tai Maskva apkaltino jį tranzitui skirtų dujų vogimu ir nuo sausio 1 dienos iš viso nutraukė tiekimą. Todėl be kuro viduržiemyje liko didelė dalis Europos – per Ukrainą eina 80 proc. dujų tiekimų iš Rusijos.
V.Putinas sakė, jog pritaria Vokietijos siūlymui nusiųsti kontrolės misiją į Ukrainos ir Rusijos dujų objektus.
„Kai tik žmonės ten realiai pasirodys, susės ir ims dirbti – dujos ... tučtuojau bus pradėtos tiekti“, – sakė premjeras ketvirtadienį susitikime su žurnalistais savo Pamaskvio rezidencijoje.
Buvęs Rusijos prezidentas paragino 27 nares turinčią Europos Sąjungą greičiau susitarti tarpusavyje dėl mandato išdavimo stebėtojams.
Tuo tarpu Maskva ir Kijevas kaltina vienas kitą darant kliūtis ES stebėtojams atvykti.
Pagrindinės Europos zonos ekonomikos išvengė skaudžių dujų tiekimo pertrūkių padarinių, bet Prancūzija pranešė, kad sumažėjo tiekimas, o Italija ėmė naudoti atsargas.
V.Putinas pasiūlė netikėtą dujų tiekimo Ukrainai variantą.
„Aš turiu Rumunijai ... siūlymą, kurio sunku atsisakyti“, – sakė šypsodamasis V.Putinas, kalbėdamas su Rumunijos žurnalistu.
„Perduokite, prašau, prezidentui: visą metinę Ukrainos suvartojamų dujų apimtį mes pasirengę parduoti jūsų valstybinei kompanijai. O jūs patys jau parduokite toliau Ukrainai. Ar tinka?“
Išsamiau jis šio siūlymo nepaaiškino.
Premjeras taip pat pranešė, kad ES pramonė, konkrečiai – chemijos, pralaimi konkurentams iš Ukrainos, kuriems produkcijos savikaina mažesnė dėl palyginti pigių dujų.
V.Putinas sakė, kad dėl ilgo dujų tiekimo į Europą sustabdymo gali sumažėti „Gazprom“ pajamos, o juk „Gazprom“ yra didžiausia iždo, kurį slegia sunki socialinių įsipareigojimų našta, donorė.
„Atvažiuokite ir pasirašykite“
Kad situacija „sugrįžtų į normalias vėžes“, V.Putinas pasiūlė Ukrainos vadovams „atvažiuoti į Maskvą ir pasirašyti dujų tiekimo sutartį“, numatančią „rinkos kainą“, taip pat pridūrė, kad Rusija yra pasirengusi mokėti brangiau už tranzitą.
V.Putinas pažymėjo, kad praėjusių metų pabaigoje bendravo su Ukrainos vadovu Viktoru Juščenka.
Tačiau jis neatsakė į klausimą, ar svarstė „dujų karą“ su Ukrainos prezidento politine priešininke, ministre pirmininke Julija Tymošenko, kurią V.Juščenka apkaltino užkulisinėmis derybomis su Maskva, kad ji remtų ją Ukrainos prezidento rinkimuose 2010 metais.
Tuo pat metu V.Putinas apkaltino gretimos šalies vadovus nesugebant organizuoti rinkos ekonomikos ir nurodė daug metų trunkančią politikos krizę Ukrainoje kaip vieną ginčo dėl dujų priežasčių.
„Mes matome politikos žlugimą pačios Ukrainos viduje... (Tai) rodo, kad labai korumpuotos valdžios struktūros“, – sakė V.Putinas.
Po dujų karo 2006 metų sausį dujos į Ukrainą tiekiamos per tarpininkę „RosUkrEnergo“, kurios viena pusė priklauso bendrovei Gazprom“, o kita Ukrainos valstybinei kompanijai „Naftogaz“.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, būdamas „Gazprom“ direktorių tarybos pirmininku, abejojo, ar sugebės Ukraina pirkti dujas be tarpininko, tuo tarpu J.Tymošenko smerkia šią galiojančią schemą.
V.Putinas sakė, kad Rusija pasirengusi atsisakyti tarpininkų, bet tam trukdo įtakingos jėgos Ukrainoje.
„Mes sutinkame pasirašyti sutartį tiesiai su Ukrainos nacionaline akcine kompanija („Naftogaz“)... Man susidarė įspūdis, kad mums neleidžiama to padaryti“, – sakė jis.
V.Putinas priminė būsimas rinkimų batalijas Ukrainoje ir pareiškė, kad vietos politikai gina tarpininkavimo schemą, „siekdami gauti finansinių lėšų būsimoms politinėms kampanijoms“.
Įvaizdis – viskas
Dujų ginčas – vienas iš virtinės konfliktų, kilusių dėl to, kad Ukraina siekia prisijungti prie NATO, nes Rusijos dėl to nepatenkinta.
V.Putinas išvardijo Europos šalis, kuriose susidarė nepaprastoji situacija, kai buvo nutrauktas dujų tiekimas per Ukrainą, ir pranešė, kad Rusija stengiasi padidinti eksportą alternatyviniais maršrutais, pavyzdžiui, per Turkiją.
Jis pasiūlė Europos Sąjungai greičiau paįvairinti ir išplėsti importo maršrutus ir pažadėjo „nedaryti kliūčių“ būsimo„Gazprom“ konkurento dujotiekio „Nabucco“ projektui.
ES kaltina ir Rusiją, ir Ukrainą laikantis neefektyvaus požiūrio į dujų problemą, pakertančio pasitikėjimą.
V.Putinas sakė, kad Rusijos įvaizdis kenčia, bet ne dėl jos kaltės, ir užsipuolė Vakarų žiniasklaidą.
„Aš žiūriu ir į Vakarų Europos žiniasklaidos priemones, ir į Šiaurės Amerikos... Aš ten nematau objektyvaus vertinimo“, – sakė jis Vakarų žurnalistams.
„Esu įsitikinę, kad visi sėdintieji prie stalo puikiai supranta, ką aš kalbu. Ką jūs rašote, aš nežinau. Ir kokie ten bus viršininkų nurodymai – neaišku. Sprendžiant iš visko, kažkokių jų yra. Nes pateikiamas visiškai neobjektyvus vaizdas“.
