Tokiu būdu Rusija gali pakeisti savo požiūrį į žudynes Katynėje, kur NKVD smogikai nužudė daugybę Lenkijos karininkų, rašo vot-tak.tv.
Minėtame 2010 metų Rusijos valstybės Dūmos pareiškime pripažįstama, kad būtent NKVD atsakinga už tūkstančių Lenkijos karininkų sušaudymą Smolensko srityje 1940 m. pavasarį. Tačiau, kaip pareiškė N.Ivanovas, šis pareiškimas „prarado dabartinėmis sąlygomis bet kokią prasmę ir reikšmę, kurios daro didelę žalą Rusijos interesams ir reputacijai“.
Minėtame 2010 m. dokumente pirmą kartą Rusijos istorijoje tokiame aukštame lygyje atsakingu už žudynes buvo pripažintas diktatorius Josifas Stalinas. Taip pat ten buvo aprašytas sovietinės propagandos, kuri dešimtys metų šį nusikaltimą vertė naciams, vaidmuo.
„Mes gerbiame savo istoriją ir ten, kur kažkokios klaidos buvo padarytos, stengiamės jas objektyviai įvertinti. Ir jeigu matome, kad to objektyvumo nėra, tada mums reikia prie to sugrįžti, permąstyti, daryti išvadas“, – kalbėjo V.Volodinas.
Masinė lenkų karininkų kapavietė Smolensko srityje buvo aptikta 1942 m. kovą, kai teritoriją okupavo nacistinė Vokietija. 1943 m. vasarį čia pradėti kasinėjimai ir vokiečių tyrimas, aktyviai išnaudotas nacių propagandoje. Sovietų Sąjunga neigė bet kokius kaltinimus.
Niurnbergo tribunole sovietai irgi neįrodė, kad šiuos nusikaltimus įvykdė vokiečių kariškiai. Tačiau tai nesutrukdė Sovietų Sąjungai daugybę metų savo piliečius maitinti istorijomis, kad sušaudymus Katynėje įvykdė vokiečių okupantai.
Šis naratyvas gyvavo iki Michailo Gorbačiovo laikų, kuomet grupė sovietinių istorikų gavo leidimą patekti į archyvus ir ten rado dokumentus, kuriuose buvo duomenys – lenkų karininkus sušaudė NKVD smogikai.
Apie tai informuotas M.Gorbačiovas dokumentų kopijas 1990 metais perdavė Lenkijai. Tebegyvavusi Sovietų Sąjunga garsiai apgailestavo dėl šios tragedijos, kurią pavadino viena „iš sunkių stalinizmo nusikaltimų“.
Tačiau tiek anksčiau Sovietų Sąjungoje, tiek dabar jos įpėdinėje Rusijoje į įvykius žiūrėta įvairiai. Štai 2020 m. kovą „The Insider“ rašė, kad „RIA Novosti“ atgaivino sovietinę melagieną apie vokiečių okupantų organizuotą sušaudymą Katynėje.
Tokią „nuomonę“ apie istorinius įvykius tik sustiprino pastarieji metai po Rusijos plataus mąsto įsiveržimo į Ukrainą. 2020 m. kovą Valstybės Dūmoje pasigirdo raginimai nugriauti atminimo memorialą Katynėje, dar po mėnesio Rusijoje buvo uždrausta knyga apie Katynės žudynes, nes esą joje netinkamai vaizduojami Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos vaidmenys.
Minint 82-ąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines valstybinė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ vėl pasitelkė sovietinę propagandą ir Katynės tragediją pavadino panašia į „provokaciją Bučoje“.
Turint omeny galiojančius Rusijoje įstatymus, čia galima gauti baudą už esą netinkamą Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos vertinimą Antrojo pasaulinio karo metu.
Visa tai lydi paminklų stalinizmo aukoms griovimas. Tai patyrė ir lietuviai, kai buvo nugriauti paminklai mūsų tremtiniams.
Plačiau – Rusijoje sunaikintas paminklas tremtiniams iš Lietuvos: griauta slapčia, bijant vietinių pykčio.
Rusijoje sunaikintas dar vienas paminklas nužudytiems lietuviams: Irkutsko srityje neliko kryžiaus.