S.Riabkovas pabrėžė, esą „mūsų atsakas bus karinis“, jei NATO neįsipareigos sustabdyti bloko plėtrą į rytus. Kremliaus pareigūnai jau kelias savaites kartoja norintys, kad Aljansas raštu garantuotų, jog nebesiplės šia kryptimi.
„Bus konfrontacija“, – įspėjo Riabkovas ir pridūrė, kad Maskva gali dislokuoti ginklus, kurie anksčiau buvo draudžiami pagal Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį.
INF sutartis nustojo galioti 2019 metais, kai iš jos pasitraukė JAV. Amerikiečiai apkaltino Rusiją kūrus naują raketą 9M729, kuri gali skristi daugiau nei 500 km ir todėl pažeidžia susitarimą.
„Šiuo metu (šie uždrausti ginklai) neegzistuoja; mes turime vienašališką moratoriumą. Raginame NATO ir Jungtines Valstijas prisijungti prie šio moratoriumo. Bet į mūsų pasiūlymus tiesiog neatsakoma.
Iš esmės nėra pasitikėjimo NATO. Todėl mes daugiau nebežaidžiame šio žaidimo ir nebetikime NATO tikinimais“, – teigė S.Riabkovas.
Diplomatas taip pat pareiškė smerkiantis JAV „nepaaiškinamą fiksaciją“ dėl Rusijos invazijos į Ukrainą grėsmės: „Jos nėra ir negali būti.“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV lyderis Joe Bidenas praėjusią savaitę surengė virtualų susitikimą. V.Putinas iškart po jo neatsakė į klausimą, ar ketina pulti Ukrainą, bet tikino, esą Rusija turi teisę ginti savo saugumą.
Jis taip pat pareikalavo, kad Vakarai raštu garantuotų, jog Ukraina nebus priimta į NATO. Penktadienį tokį pat reikalavimą pakartojo Rusijos užsienio reikalų ministerija, paskelbusi, kad JAV turėtų formaliai uždaryti duris į Aljansą Ukrainai ir Sakartvelui.
Šioms šalims dar 2008 metais buvo pažadėta, kad jos ateityje bus priimtos į NATO, tiesa, nenurodant terminų ir aiškesnių kriterijų, kuriuos reikėtų atitikti.
