Pasiūlymai, kurie, Rusijos teigimu, yra gyvybiškai svarbūs užtikrinant jos saugumą, pateikti tarp Maskvos ir Vakarų sostinių tvyrant didelei įtampai dėl konflikto Ukrainoje.
Pasiūlymų tekstuose sakoma, kad JAV vadovaujama NATO negali priimti jokių naujų narių iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos, ir raginama nesteigti jokių naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Rusijos sutarties su JAV projekte teigiama, kad „Jungtinės Amerikos Valstijos įsipareigoja nutraukti tolesnę Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos plėtrą į rytus, nepriimti į aljansą valstybių, kurios anksčiau priklausė Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungai“, taip pat – nesteigti karinių bazių anksčiau SSRS priklausiusių ir NATO nepriklausančių valstybių teritorijose, nenaudoti jų infrastruktūros bet kokiai karinei veiklai vykdyti, taip pat nevystyti su jomis dvišalio karinio bendradarbiavimo.
Tekste taip pat kalbama apie ginklų, įskaitant antžemines vidutinio ir trumpesnio nuotolio raketas, taip pat branduolinių ginklų dislokavimo apribojimus.
Dauguma projekte numatytų įsipareigojimų yra susiję su JAV, jame neminimi jokie vienašališki Rusijos įsipareigojimai.
Sutarties su NATO projekte taip pat kalbama apie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių įsipareigojimus nevykdyti tolesnės NATO plėtros, „įskaitant Ukrainos, taip pat kitų valstybių prisijungimą“, taip pat atsisakyti „vykdyti bet kokią karinę veiklą“ Ukrainos teritorijoje, taip pat kitose Rytų Europos valstybėse. Užkaukazėje ir Centrinėje Azijoje bei nerengti didelių pratybų prie Rusijos sienų.
Pareigūnas: JAV pasirengusios aptarti Rusijos pasiūlymus, bet su dalimi jų nesutinka
Dar prieš jų paskelbimą JAV administracijos ir NATO vadovybės atstovai pareiškė, kad Rusija negali turėti veto teisės dėl naujų šalių, tarp jų ir Ukrainos, stojimo į Šiaurės Atlanto Aljansą.
Po paskelbtų Rusijos reikalavimų Jungtinės Valstijos teigė, kad yra pasiruošusios kalbėtis, bet iškart pareiškė, kad nesutinka su daugeliu iš plataus užmojo pasiūlymų, be to, pakartojo perspėjimą dėl „didžiulių pasekmių“ Rusijai, jei ši įsiveržtų į Ukrainą.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė, kad Maskva pasirengusi jau šeštadienį su Vašingtonu surengti skubias derybas saugumo klausimais.
„Esame pasirengę nedelsiant, netgi rytoj – tiesiogine prasme rytoj, šeštadienį – surengti derybas su JAV trečiojoje šalyje“, – sakė jis žurnalistams ir pridūrė, kad amerikiečiams buvo pasiūlyta susitikti Ženevoje.
Tuo metu vienas aukšto rango amerikiečių pareigūnas sakė, kad Jungtinės Valstijos turėtų atsakyti dėl derybų „kažkuriuo metu kitą savaitę“, tačiau aiškiai leido suprasti, kad Vašingtonas nėra entuziastingai nusiteikęs dėl pasiūlymų.
„Mes esame pasirengę juos aptarti. Tačiau šiame dokumente yra dalykų, kurie, kaip rusai žino, bus nepriimtini“, – žurnalistams sakė pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.
„Jei bus dar kokios nors agresijos prieš Ukrainą, tai turės didžiulių, didžiulių pasekmių ir brangiai kainuos“, – pridūrė pareigūnas.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos dešimtmečius derėjosi su Maskva dėl strateginių problemų, tačiau teigė, kad veiks tik kartu su NATO sąjungininkėmis.
„Nebus jokių derybų dėl Europos saugumo be mūsų sąjungininkų ir partnerių europiečių“, – prezidentiniame lėktuve „Air Force One“ žurnalistams sakė J.Psaki.
2008 metais NATO valstybės narės nusprendė, kad ateityje į sąjungą pakvies Ukrainą ir Gruziją, tačiau iki šiol šios šalys negavo kvietimo. Tačiau šioms šalims, ypač Ukrainai pastaruoju metu, skiriama daug karinės paramos, tiekiami ginklai bei karinė įranga.
„Neįmanomi“ reikalavimai
Rusija taip pat teigia, kad Jungtinės Valstijos turėtų sutikti nesteigti karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose, įskaitant Centrinės Azijos šalis, kurias Maskva laiko savo įtakos sfera.
Jungtinės Valstijos labai rėmėsi kariniais objektais Uzbekistane ir Kirgizijoje, siekdamos koordinuoti operacijas Afganistane, iš kur neseniai po dviejų dešimtmečių išvedė karius.
Politologas Konstantinas Kalačiovas Rusijos reikalavimų sąrašą pavadino „nerealiu ir neįmanomu“, kad JAV ir NATO juos patenkintų.
„Šios įtakos sferos yra praeities dalykas“, – teigė jis.
JAV prezidentas Joe Bidenas birželį Ženevoje susitiko su V. Putinu, abu lyderiai susitarė siekti stabilesnių santykių, tačiau Vakarų valstybės taip pat tvirtai palaiko Ukrainą, kur karas nuo 2014 metų nusinešė per 13 000 gyvybių.
Be to, J.Bidenas perspėjo V.Putiną, kad naujos agresijos prieš Ukrainą atveju JAV imsis „sankcijų, kokių jis nėra matęs“.
Tuo metu britų premjeras Borisas Johnsonas anksčiau penktadienį kalbėjosi telefonu su ukrainiečių lyderiu Volodymyru Zelenskiu ir pažadėjo panaudoti visas savo vyriausybės „diplomatines ir ekonomines galias“, kad atremtų „Rusijos agresiją Ukrainos atžvilgiu“.
Vašingtonas padeda apmokyti ukrainiečių kariuomenę ir įsipareigojo skirti 2,5 mlrd. JAV dolerių jos pajėgumų stiprinimui, Rusijai 2014 metais aneksavus Ukrainai priklausantį Krymą.
