Per rugpjūčio 8 dieną nugriaudėjusį sprogimą žuvo penki mokslininkai, o rajone trumpam buvo padidėjęs radiacijos lygis, bet Rusija kelias dienas neigė, jog į aplinka buvo užteršta radioaktyvių teršalų.
Vis tik šalies naujienų agentūros, remdamosi nacionalinės orų ir aplinkos stebėjimo agentūros „Rosgidromet“ atliktais tyrimais, pirmadienį pranešė, kad į aplinką pateko greitai skylančių radioaktyviųjų stroncio, bario ir lantano izotopų.
Anot nepriklausomo naujienų tinklapio AtomInfo.ru redaktoriaus Aleksandro Uvarovo, tokie izotopai nekelia pavojaus gyventojams.
Šio dalelės yra urano branduolinio skilimo produktai, sakė jis valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“.
Netoliese esančiame Severodvinsko mieste jutikliai užfiksavo radioaktyviųjų elementų, kurių pusėjimo trukmė svyruoja nuo kelių valandų iki 12,8 dienų ir kurie suskyla į radioaktyviąsias inertines dujas, informavo „Rosgidromet“.
„Dėl šių intertinių dujų buvo trumpam pakilęs spinduliuotės lygis“, – paaiškino tarnyba.
Jos atstovai anksčiau teigė, kad po sprogimo jutikliai Severodvinske išmatavo spinduliuotės lygį, kuris buvo net 16 kartų didesnis už gamtinį foną. Po pustrečios valandos radiacijos lygis normalizavosi.
Rusijos branduolinių technologijų įmonė „Rosatom“ pareiškė, kad per avariją žuvę jos specialistai kūrė „naujus ginklus“ ir padėjo tobulinti raketą, turinčią „izotopų energijos šaltinį“.
Norvegijos branduolinio saugumo agentūra paskelbė po sprogimo užfiksavusi viename su Rusija besiribojančiame regione nedidelius radioaktyviojo jodo kiekius, bet negalėjo nustatyti, ar šis padidėjimas buvo susijęs su minėtu incidentu.
Rusų valdžia patvirtino, kad sužeistiesiems pagalbą teikusio gydytoju raumenų audinyje buvo aptikta cezio radioaktyviojo izotopo Cs-137 pėdsakų, bet neigė, kad tai susiję su avarija.
Tuo metu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad po avarijos netoli Severodvinsko nekilo jokio branduolinės taršos pavojaus, nes esą negauta atitinkamų vietos ir užsienio matavimo stočių duomenų.
„Vadovaujamės miesto administracijos ir kompetentingų institucijų oficialiomis išvadomis, kurios kaip tik liudija apie bet kokio taršos pavojaus nebuvimą. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad nėra jokių signalų iš netoli šio regiono esančių kitų šalių matavimo stočių“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.
Jis priminė, jog tokių stočių tame regione yra daug. „Nebuvo gauta jokių signalų nė iš vienos iš jų“, – nurodė jis.
