Suomijos premjerė Sanna Marin trečiadienį pareiškė, kad Helsinkiui pateikus prašymą – su kaimynine Švedija ar be jos – stojimo procesas galėtų būti užbaigtas kuo greičiau.
Helsinkis veda derybas su pagrindinėmis Aljanso narėmis, kad gautų saugumo garantijų stojimo laikotarpiui, kuris gali trukti kelis mėnesius, S.Marin sakė per bendrą Šiaurės šalių lyderių spaudos konferenciją Kopenhagoje.
Trečiadienį Suomijoje viešėjęs Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as pažadėjo JK paramą tuo atveju, jeigu šalis būtų užpulta.
„Negaliu įsivaizduoti, kad mes neatvyktume palaikyti Suomijos ir Švedijos, nesvarbu, kaip vyksta jų diskusijos dėl NATO ar dėl susitarimų, ir manau, kad tai mus iš tikrųjų sieja“, – žurnalistams sakė B.Wallace'as.
„Mes darysime tai, ką mums reikia daryti, kad suteiktume paramą Suomijai“, – sakė gynybos sekretorius, vykdamas į Kankapę pietrytinėje šalies dalyje. Suomijoje jis stebėjo karines pratybas „Arrow 2022“.
Vietos žiniasklaidos duomenimis, Suomijos vyriausybės sprendimas dėl narystės NATO gali būti priimtas per kelias ateinančias dienas.
Didelė dauguma Suomijos parlamentarų ir visuomenės narių pritaria prisijungimui prie transatlantinio aljanso, o šalies prezidentas Sauli Niinisto gegužės 12 dieną turi išdėstyti savo asmeninę poziciją šiuo klausimu.
1917-aisiais Suomija paskelbė nepriklausomybę po 108 metus trukusio carinės Rusijos valdymo.
Per Antrąjį pasaulinį karą daug mažesnė suomių kariuomenė atrėmė Sovietų Sąjungos invaziją, bet pagal taikos sutartį perdavė Maskvai kai kurias pasienio teritorijas.
Per Šaltąjį karą Šiaurės valstybė išliko neutrali mainais į Maskvos garantijas, kad nebus užpulta.
Tuo metu Švedijos vyriausybė ir parlamentas gegužės 13 dieną turėtų pateikti saugumo politikos ataskaitą ir kartu išsakyti savo nuomonę dėl šalies stojimo į NATO.
Stokholmas šiuo metu taip pat veda konsultacijas su NATO valstybėmis, o švedų užsienio reikalų ministrė šią savaitę lankysis JAV ir Kanadoje.
Ekspertai įspėjo, kad Suomija ir Švedija, svarstančios galimybę prisijungti prie NATO, siekiant atgrasyti rytinę kaimynę nuo potencialios agresijos, veikiausiai susidurs su Rusijos kišimusi.
Pasak analitikų, reikėtų ruoštis ir tokiems priešiškiems veiksmams kaip kibernetinės atakos, nors karinės atakos pavojus yra mažas.
Trečiadienį 10 val. 40 min. vietos (ir Lietuvos) laiku užfiksuotas incidentas, kai rusų sraigtasparnis Mi-17 maždaug 4–5 km įskrido į Suomijos oro erdvę, naujienų agentūrai AFP sakė Gynybos ministerijos atstovas.
Tai jau antrasis Rusijos įvykdytas oro erdvės pažeidimas nuo šių metų pradžios. Ankstesnis pažeidimas užfiksuotas balandį. Abu incidentai įvyko vykstant karui Ukrainoje.
Balandžio 8 dieną į Suomijos oro erdvę trumpam buvo įskridęs Rusijos kariuomenei priklausantis civilinis transporto lėktuvas.
Keturi Rusijos naikintuvai kovo pradžioje pažeidė Švedijos oro erdvę netoli strategiškai svarbios Gotlando salos Baltijos jūroje.
Be to, penktadienį Rusijos žvalgybinis lėktuvas kirto Švedijos sieną netoli jūrų pajėgų bazės šalies pietuose.
