Kaip pranešė Rusijos gynybos ministerija, visoje pietinėje karinėje apygardoje, kuri apima Rusijos Šiaurės Kaukazo ir aneksuoto Krymo regionus, dalyvauja 12 500 karių.
Rusijos karinis jūrų laivynas dalyvauja kariniuose manevruose Juodojoje ir Kaspijos jūrose, nurodė ministerija ir pridūrė, kad pratybose yra taip pat naudojami lėktuvai ir kovinė technika.
Iki šeštadienio vyksiančiose pratybose bus tikrinami kariuomenės gebėjimai „planuoti, ruošti ir vykdyti karinius veiksmus“, sakoma ministerijos pranešime.
Praėjusį mėnesį Rusija surengė iš anksto neskelbtas didelio masto karines pratybas, paskelbdama visišką kovinę parengtį keliuose šalies regionuose, tarp jų ir Vakarų karinėje apygardoje, besiribojančioje su Ukraina ir Baltijos šalimis.
Įtampa Rusijos ir Ukrainos santykiuose išaugo, Maskvai apkaltinus Kijevą bandymu surengti ginkluotą įsiveržimą į jos aneksuotą Krymo pusiasalį.
Neseniai Rusija sustiprino Kryme dislokuotą savo karinį kontingentą – praėjusį mėnesį į pusiasalį buvo atgabenta moderniausia Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistema S-400.
Įtampa Rusijos ir Ukrainos santykiuose išaugo, Maskvai apkaltinus Kijevą bandymu surengti ginkluotą įsiveržimą į jos aneksuotą Krymo pusiasalį.
Ukrainos ir jos Vakarų sąjungininkių santykiai su Rusija smarkiai pašlijo, kai Maskva 2014 metų kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Rytų Europos valstybės nerimauja galinčios tapti naujais Rusijos agresijos taikiniais.
Kijevas ir jo sąjungininkės kaltina Rusiją, kad ši teikia pagalbą separatistams Rytų Ukrainoje ir siunčia kitapus sienos savo karius, kurstydama konfliktą, kuris nuo 2014 metų balandžio mėnesį nusinešė beveik 10 tūkst. žmonių gyvybių.
Maskva tokius kaltinimus neigia.
Liepą Varšuvoje per viršūnių susitikimą NATO pažadėjo sustiprinti savo Rytų sparno gynybą, kad atremtų didėjančią Rusijos grėsmę. Aljansas sutiko dislokuoti Lenkijoje ir Baltijos šalyse keturis batalionus.
Maskva pasipiktino šiuo Aljanso sprendimu, kaltindama NATO badymu atremti „nesamą grėsmę“.
