Rusija prie Ukrainos sienų permetė ir karo medikus: invazijai pasirengta

Leidinyje pažymima, kad Maskva pasiekė pasirengimo lygį, „kurio niekada nebuvo“.

Straipsnyje teigiama, kad šie žingsniai nebūtinai reiškia, kad įvyks ataka, tačiau jie yra prielaida karo veiksmams ir tarp Vakarų sąjungininkų sukėlė įtemptas diskusijas dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimų.

„The Wall Street Journal“ pažymi, kad „Amerikos ir Europos sąjungininkės, ypač Vokietija ir Prancūzija, daro skirtingas išvadas, remdamosis tais pačiais žvalgybiniais duomenimis“.

Sutelkta apie 130 tūkst. karių

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas penktadienį pranešė, kad prie sienos su Ukraina yra apie 112 tūkst. Rusijos karių, o priskaičiavus jūrų ir oro pajėgas šis skaičius jau siekia apie 130 tūkst.

15min nuotr./Galimas Rusijos puolimas Rytų Ukrainoje iki Dniepro upės

„Dabar stebime dalinius, kuriuose yra apie 112 tūkst. žmonių, o [priskaičiavus] jūrų [pajėgų] ir aviacijos dedamąją tai yra maždaug 130 tūkst. žmonių. Pernai balandį Rusijos telktą kovinį komponentą sudarė 126 tūkst. žmonių. Taigi, kiekis tuomet ir dabar panašus. Nepalyginama yra reakcija“, – sakė ministras per „klausimų vyriausybei valandą“ Aukščiausiojoje Radoje.

Pasak O.Reznikovo, Rusija sutelkė 300 tankų daugiau nei pavasarį, bet Ukrainos kariuomenė dabar turi dešimtkart daugiau šiuolaikinių prieštankinių priemonių, įskaitant „Stuhna“, „Korsar“, „Javelin“ ir NLAW, nei yra potencialių taikinių.

15min nuotr./Galimas Rusijos puolimas per Ukrainą Krymo ir Padniestrės link

Be to, O.Reznikovas atkreipė dėmesį į tai, kad šeši dideli desantiniai laivai iš Rusijos Šiaurės ir Baltijos laivynų įplaukė į Viduržemio jūrą ir gali įplaukti į Juodąją jūrą.

„Mes žinome, kokie jūrų pėstininkų daliniai yra šiuose laivuose, o dar geriau apie tai žino JAV karinio jūrų laivyno lėktuvnešio grupė“, – pridūrė O.Reznikovas.

15min nuotr./Galimas Rusijos puolimas Vakarų Ukrainoje

S.Lavrovas: Rusija nenori karo

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad Maskva nenori karo, bet neleis ignoruoti savo interesų.

„Jei tai priklausytų nuo Rusijos, karo nebūtų. Mes nenorime karų“, – sakė S.Lavrovas interviu keturių Rusijos radijo stočių vadovams.

„Taip pat neleisime ignoruoti mūsų interesų“, – pridūrė jis.

S.Lavrovas kalbėjo JAV ir NATO pateikus atsakymus į Rusijos saugumo reikalavimus, iškeltus mainais į įtampos dėl Ukrainos mažinimą.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Lavrovas

Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybės praėjusį mėnesį Vakarams pateiktuose projektuose yra reikalavimai nepriimti naujų narių, tokių kaip Ukraina, Sakartvelas ar Suomija, apriboti pajėgų dislokavimą buvusių sovietinio bloko šalių, įstojusių į NATO po Šaltojo karo, teritorijose, nesteigti naujų JAV karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose.

Ketvirtadienį Rusija pareiškė, kad jai pateiktuose atsakymuose į jos susirūpinimą neatsižvelgiama, bet tolesnių derybų galimybės neatmetė.

S. Lavrovas penktadienį sakė, kad JAV atsakyme yra „racionalumo grūdų“ antraeiliais klausimais.

Jis pridūrė, kad JAV atsakymas yra „kone diplomatinio padorumo pavyzdys“, o NATO atsakymas yra itin „idealizuotas“.

„Man buvo truputį gėda už šiuos tekstus parašiusius žmones“, – sakė S.Lavrovas. Anot jo, atsakymai perduoti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris nuspręs, ką toliau daryti.

Pasak jo, tolesnės Vakarų sankcijos, tokios kaip priemonės asmeniškai prezidentui V.Putinui ar Rusijos atsiejimas nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, prilygtų ryšių su Rusija nutraukimui.

„Nemanau, kad tai atitinka kieno nors interesus“, – sakė jis.