Kaip ataskaitoje nurodo analitikai, karo Ukrainoje fone tikėtina nebent labiau ribotos Rusijos atakos prieš Aljansą galimybė.
„Jei toks Rusijos puolimas įvyktų, JAV Gynybos departamento būtų paprašyta parengti atsako variantus, kuriuos galėtų apsvarstyti JAV politikos formuotojai. Siekėme atsakyti į šiuos klausimus: kokios yra šios galimybės; principai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi priimant sprendimus; kokio pobūdžio atsakas tikėtinas ir labiau atitiktų
JAV interesus bei kartu sumažintų eskalacijos riziką“, – nurodoma paskelbtoje ataskaitoje.
Joje nagrinėjami veiksniai, į kuriuos JAV politikos formuotojai turėtų atsižvelgti, jei susidurtų su Rusijos ataka, nukreipta prieš JAV ar sąjungininkų taikinius Europoje arba kosmose – nuo galimo vienkartinio Maskvos smūgio izoliuotam kariniam taikiniui iki platesnio masto atakos prieš daugybę civilinių ir karinių objektų.
Ataskaitoje taip pat išdėstyti galimo Rusijos puolimo ypatumai, ką Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės galėtų bandyti pasiekti atsaku ir kaip skirtingi JAV ar NATO atsako tipai galėtų padėti siekti keliamų tikslų konflikte.
15min išsamiau susipažino su šia ataskaita ir pateikia pagrindinius jos akcentus.
Galimos Rusijos atakos ir motyvai
Ataskaitoje, kalbant apie JAV ir NATO sąjungininkų atsaką Rusijai galimai atakavus Aljansą, yra išskiriami trys esminiai etapai:
1. Rusija atakuoja NATO.
2. JAV arba NATO atsakas į ataką.
3. Potenciali Rusijos reakcija į JAV arba NATO atsaką.
Ataskaitoje teigiama, kad konkrečios Rusijos atakos ypatybės turės svarbią reikšmę nustatant tinkamiausią JAV ar NATO atakos būdą. Šios galimos atakos aplinkybės sukuria skirtingus strateginius ir politinius atsakus bei gali reikšti skirtingus Rusijos ketinimus.
Ataskaitoje daroma prielaida, kad galimas Rusijos smūgis būtų prieš taikinį Aljanso narės teritorijoje Europoje, net jei šis taikinys yra JAV karinis objektas, arba JAV ar NATO karinis objektas, veikiantis kosminėje erdvėje.
Galimybė, kad būtų atakuojama JAV teritorija, nesvarstoma, nes toks puolimas sukeltų visai kitokias pasekmes. Svarstant JAV ir NATO veiksmus taip pat daroma prielaida, kad galimos atakos metu nebūtų panaudotos cheminės, biologinės ar branduolinės medžiagos, nes tokių ginklų panaudojimas taip pat reikštų iš esmės kitokį atsaką.
Išskiriami trys galimi Rusijos atakos lygiai.
Parodomoji ataka. Šiai kategorijai priskiriamos atakos,
kurios gali būti skirtos įspėti apie pasiryžimą, bet iš esmės jos nepadaro didelių fizinių nuostolių ar poveikio NATO karinėms pajėgoms. Tokia ataka sukeltų minimalias karių ar civilių aukas, jei tokių iš viso būtų. Tai būtų vienkartinė ataka, parengta taip, kad kita pusė būtų priversta reaguoti stipriau arba atsitraukti. Pavyzdžiui, Maskva galėtų smogti tuščiam aerodromui, geležinkelio linijai ar kariniam objektui NATO teritorijoje, panaudojant nedidelį kiekį sparnuotųjų raketų.
Fokusuota ataka. Šiai kategorijai priskiriamos atakos, nukreiptos į vieną taikinį arba nedidelį susijusių taikinių skaičių. Tokia ataka gali
sukelti tam tikrų nuostolių ir greičiausiai bent jau kurį laiką turėtų poveikį tam tikroms NATO karinėms operacijoms ar pagalbos teikimui
Ukrainai. Iš tiesų toks poveikis NATO greičiausiai būtų vienas iš Rusijos tikslų. Tačiau taikiniais tapę objektai nebūtų pagrindiniai NATO kariniai pajėgumai. Čia pabrėžiama, kad Rusija galėtų NATO teritorijoje vienu metu surengti smūgius prieš kelis taikinius, susijusius su pagalbos Ukrainai tiekimu.
Ribota ataka. Šiai kategorijai priskiriamos atakos prieš karinius ir civilinius objektus, dėl kurių nukenčia daug civilių ir karinio personalo arba padaroma didelio masto žala. Šie taikiniai gali būti labai svarbūs arba karinėms operacijoms, arba civilių gyvenimui. Ataskaitoje nurodoma, kad šiuo atveju Rusija galėtų pulti kelias pagrindines NATO oro bazes ir objektus visoje Europoje taip bent jau laikinai apribojant NATO pajėgumus, pastiprinimo potencialą arba ir viena, ir kita.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad rengiant JAV ar NATO atsaką į galimą ataką svarbu atsižvelgti ne tik į Rusijos puolimo karines ypatybes, bet ir motyvus. Rusijos puolimą gali lydėti aiškus pareiškimas, bet gali jo ir nebūti arba motyvai gali neatspindėti tikrųjų Rusijos tikslų.
Atsižvelgiant į dabartines aplinkybes galima išskirti tris galimus Rusijos motyvus, kurie yra labiausiai tikėtini.
Pirmas motyvas. Priversti nutraukti arba apriboti JAV ir NATO paramą Ukrainai arba norą nubausti Rusiją. JAV ir NATO teikia Ukrainai karinę ir kitokią pagalbą bei kartu ekonominėmis sankcijomis ir diplomatinėmis priemonėmis baudžia Rusiją už jos agresiją. Rusija turi stiprių motyvų priversti Jungtines Valstijas, jų sąjungininkes ir partnerius nutraukti arba apriboti šias pastangas, kurios, Maskvos manymu, kenkia jos interesams, gebėjimui laimėti ar tęsti karą Ukrainoje arba užtikrinti šalies vidaus stabilumą. Rusijos išpuoliai prieš pagalbą Ukrainai teikiančius objektus būtų aiškus Kremliaus motyvas.
Antras motyvas. Maskva galėtų atakuoti NATO taikinį, kad pasinaudotų karo eskalacijos grėsme bei įtikintų Jungtines Valstijas ir jos sąjungininkes, jog Rusijos ir Ukrainos nesibaigiančio karo rizika yra per didelė, tad išeitimi galėtų būti priverstinis susitarimas su Ukraina. Tai reiškia, kad Rusija siektų pasinaudoti Ukrainos priklausomybe nuo Vakarų ir Vakarų susirūpinimu dėl karo eskalavimo, kas paskatintų daryti spaudimą Kyjivui, kad šis sumažintų savo tikslus kare arba visiškai nutrauktų kovą. Tikėtina, kad šiuo motyvu grįsta Rusijos ataka būtų nukreipta į svarbius ekonominius taškus ar jautresnius karinius objektus.
Trečias motyvas. Atsakas į tam tikrus JAV ar NATO veiksmus, kurie sudarė sąlygas Ukrainos puolimui. Pavyzdžiui, jei Jungtinės Valstijos teiktų žvalgybinę informaciją Ukrainai apie smūgį prieš reikšmingos vertės Rusijos taikinį, Maskva galėtų traktuoti, kad Vašingtonas dalyvavo puolime, ir atsakyti smūgiu į JAV objektą. Todėl Rusijos motyvas būtų atgrasyti nuo panašių veiksmų ateityje.
Kokie būtų JAV tikslai
Ataskaitoje nurodoma, kad sprendžiant, kaip reikėtų reaguoti į galimą Rusijos ataką, JAV politikos formuotojai turėtų remtis penkiais pagrindiniais tikslais, kurių siekimas nulemtų, kokių būtų imamasi priemonių.
Kaip pirmas tikslas nurodomas noras Rusiją atgrasyti nuo naujų atakų prieš NATO nares.
Toliau ataskaitoje nurodomas noras neeskaluoti karinio konflikto – vengti platesnės apimties karinių veiksmų ir vengti karo tarp NATO ir Rusijos, kuris gali baigtis branduolinių ginklų panaudojimu.
Trečiu tikslu nurodomas noras sumažinti Rusijos galimybes rengti tolesnes atakas, duodant atkirtį objektui, kuris smogė NATO.
Ketvirtas tikslas – stiprinti JAV saugumo garantijų patikimumą užtikrinant įsipareigojimus vykdant NATO penktąjį straipsnį. Taip būtų siekiama atgrasyti galimas atakas prieš JAV sąjungininkes Rusiją iš anksto įspėjant apie galimas pasekmes, kad JAV neabejotinai stos ginti NATO narių.
Penktu tikslu nurodoma NATO bendrystė. Ataskaitą rengę analitikai teigia, kad išlaikyti sanglaudą tarp Aljanso valstybių narių, ypač dėl pagrindinių tikslų, tokių kaip pasipriešinimas Rusijai, yra labai svarbu. Jei Aljansui nepavyktų pakankamai reaguoti į Rusijos išpuolį prieš NATO sąjungininkę, kad Maskva nuo tokių atakų ateityje būtų atgrasyta, gali kilti pavojus NATO sąjungininkų norui toliau bendrai reaguoti į galimas grėsmes, o tai gali turėti destabilizuojančių pasekmių.
Keturi scenarijai
Įvertinę visas aplinkybes „RAND Corporation“ analitikai savo paskelbtoje ataskaitoje pateikia keturis galimus scenarijus – ką atakuotų Rusija, kaip ji aiškintų savo tokį sprendimą ir kokio lygio tai galėtų būti smūgiai.
A scenarijus
Naktinis kelių sparnuotųjų raketų smūgis netoli oro uosto Rytų Lenkijoje į sandėlį, kuris yra pagrindinis tranzito ir ginklų siuntų į Ukrainą saugojimo mazgas. Atakos metu sunaikinama dalis karinės įrangos, aukų nėra, o aerodromas greitai vėl pradeda veikti.
Rusija viešai pareiškia, kad ji veikia savigynos tikslais, siekdama pasipriešinti Ukrainos „agresijai“, kurią įgalino NATO sąjungininkų ginklų siuntos. Rusija teigia, kad ji neketina vykdyti jokių kitų smūgių NATO tol, kol ginklų tiekimas Ukrainai bus apribotas.
Šis puolimas intensyvumo požiūriu būtų laikoma demonstratyviu.
B scenarijus
JAV žvalgybos palydovą sunaikina Rusijos priešpalydovinis ginklas. Palydovo sunaikinimas turi ribotą tiesioginį poveikį JAV operacijoms, nes kiti palydovai greitai kompensuoja nuostolius. Tačiau dėl atakos susidaro tūkstančiai nuolaužų Žemės orbitoje, todėl gali būti padaryta žala kitiems JAV ir ne JAV palydovams.
Maskva teigia, kad ji ėmėsi šio žingsnio tiesiogiai keršydama už teikimą Ukrainai operatyvinės žvalgybos informacijos, kad ji būtų naudojama prieš Rusijos pajėgas. Taip pat įspėjama, kad jei ši pagalba bus teikiama ir toliau, Rusija imsis papildomų atsakomųjų priemonių.
Šis išpuolis būtų kvalifikuojamas kaip fokusuotas išpuolis, turintis įtakos karinėms operacijoms ir JAV patiriant materialinių nuostolių.
C scenarijus
Rusija vykdo koordinuotas dienines raketų atakas prieš tris oro bazes Lenkijoje ir Rumunijoje, kurios naudojamos ginklų tiekimui Ukrainai. Dauguma šių atakų pataiko į bazes, žūva keliolika karių, o kai kurios raketos skrieja į teritoriją aplink bazes, tad žūva ir civilių. Manoma, kad civiliai žūsta dėl netikslių rusų raketų smūgių.
Rusija paskelbia pareiškimą, kuriame gina raketų smūgius kaip būtiną atsaką į NATO pajėgų įsitraukimą į Ukrainos išpuolius prieš rusus Rusijos teritorijoje. Pareiškime taip pat raginama nutraukti NATO paramą Ukrainai ir pabrėžtinai nurodoma, kad ateityje, jei parama nebus nutraukta, galimos naujos atakos.
Toks išpuolis šiame analitikų vertinime taip būtų laikomas kaip fokusuota ataka.
D scenarijus
Rusija raketomis atakuoja šešis pagrindinius oro ir jūrų uostus Europoje, įskaitant Ramšteino oro pajėgų bazę ir Roterdamo uostą, kuriais naudojasi JAV kariuomenė. Nors karinis smūgių poveikis yra ribotas ir dauguma objektų atakuotose teritorijose gali atnaujinti veiklą per kelias valandas, bet yra apie 200 aukų – karių ir civilių.
Maskva paskelbia, kad atakos buvo surengtos kaip atsakas į besitęsiančias atakas prieš tai, ką ji vadina savo teritorija, įskaitant Ukrainos teritoriją su 1991 m. siena. Čia NATO ataka pateikiama kaip ginklų tiekimas Ukrainai ir naudingos informacijos perdavimas. Rusija pareiškia, kad turi teisę naudoti visus savo karinės galios instrumentus ginant suverenitetą.
Šis žingsnis būtų kvalifikuojamas kaip ribotas išpuolis.
