Didžiulių gamtinių dujų išteklių atradimas Viduržemio jūros rytuose padidino įtampą tarp Ankaros ir Atėnų, Turkijai surengus telkinių žvalgymo operacijų vandenyse, į kuriuos teises reiškia Graikija ir Kipras.
Šalių nesutarimai „turi būti išspręsti remiantis tarptautine teise, tarptautine jūrų teisės konvencija“, sakė S.Lavrovas po derybų su Graikijos užsienio reikalų ministru Niku Dendiju.
„Tai santykių normalizavimo raktas“, – pabrėžė rusų ministras.
Atėnai dažnai remiasi jūrų teise pagrįsdama savo argumentus prieš Ankarą, kuri nėra pasirašiusi šios 1982 metų konvencijos.
S.Lavrovas graikų spaudos agentūrai ANA pirmadienį sakė, kad 3-iasis konvencijos straipsnis leidžia valstybėms savo vandenis išplėsti iki 12 jūrmylių.
Turkija yra perspėjusi, kad toks Graikijos žingsnis nulemtų karą. Kai kurios Graikijos salos yra mažiau nei per 12 jūrmylių nutolusios nuo Turkijos krantų ir turkų laivams gali būti neleidžiama įplaukti į tam tikrus rajonus.
Turkija vėl pratęsė tyrimų laivo misiją ieškoti dujų ginčijamuose vandenyse, o Graikija savaitgalį perspėjo, jog tai dar labiau sumažina „konstruktyvaus dialogo“ tikimybę.
Tyrimų laivas pirmą kartą į ginčijamus vandenis atplaukė rugpjūtį, išprovokuodamas didelę kontroversiją, o paskui sugrįžo spalio viduryje.
„Turkija yra įsipareigojusi didinti įtampą“, – sakė N.Dendijas ir pridūrė, kad Graikija yra „pasirengusi išsaugoti savo suverenias teises“.
Dialogas tarp abiejų kaimynių „negali vykti esant spaudimui“, pridūrė jis ir apkaltino Turkiją puoselėjant „neoosmanišką viziją“, be to, vaidinant „destabilizuojamą vaidmenį“ regione.
Padidėjus įtampai, Turkija, Graikija, Kipras, Prancūzija ir Italija surengė karines pratybas Viduržemio jūros rytuose, pakurstydamos nuogąstavimus, kad priešprieša gali atsitiktinai virsti konfliktu.
