Situacija – lyg 1862 metų Amerikoje, kuomet valdžia, pasirašydama aktą, pavadintą „Homestead“, nemokamai išdalijo beveik 10 proc. šalies teritorijos, kuri buvo negyvenama.
„Tai neatrodo taip, kaip įsivaizdavau“, – sakė J.Bugajevas, kuris iš Sankt Peterburgo keliavo per 7 laiko zonas tam, kad apžiūrėtų retai apgyvendintas Tolimųjų Rytų žemes. Teritorija užima beveik du trečdalius visų JAV.
Rusijos valdžia nusprendė devynis į rytus nutolusius šalies regionus tiesiog išdalinti dykai. Dalijimo procesas prasidėjo liepos 1 dieną. Visas plotas užima daugiau nei trečdalį Rusijos, tačiau čia gyvena tik 6,1 mln. žmonių. Tai tik 4 proc. visos Rusijos populiacijos, kuri gyvena šalia Mandžiūrijos – Kinijos provincijos, šiuo metu talpinančios 110 mln. gyventojų.
J.Bugajevas yra tikras pasišventęs kazokas, ieškantis nuotykių, ir savotiškas sukilėlis už laisvę. Romantišką kelionę laiku atgal į dienas, kai jo protėviai Rusijos imperijos pakraščiuose saugojo jos teritorinį vientisumą, šiandien vyras mato kaip vienintelę galimybę apginti tolimuosius šalies kraštus nuo Kinijos.
J.Bugajevą ypač sužavėjo Kremliaus planai grįžti prie programos, kurios tikslas – naujas Rusijos galios žemyne įtvirtinimas.
Vis dėlto, jis supranta, kad ne visi rusai, gyvenantys europinėje šalies dalyje ir svajojantys apie namus Londone arba Paryžiuje, o ne pelkėse šalia Kinijos, galvoja apie tą patį – gyvenimą laukiniuose rytų regionuose, kuriuos daug kas lygina su darbo stovyklomis ir nuteistųjų lageriais.
„Daugelis žmonių šiomis dienomis nenori jokių nuotykių“, – savo pamąstymais dalijosi vyras.
Vis dėlto, Rusijos valdžia pasiryžusi įrodyti visai kitą tiesą. Viename naujausių prezidento Vladimiro Putino projektų, 2013 metais pradėjusių savo kelią įgyvendinimo link, teigiama, kad Sibiras ir Tolimieji Rytai „ateinantį amžių turi būti svarbiausias valstybės prioritetas“.
Klausimas, kaip apgyvendinti Tolimuosius Rytus, Rusijos valdžiai neduoda ramybės jau nuo XVII amžiaus, kai buvo pastatyta Ramiojo vandenyno karinio laivyno bazė, esanti Ochotske. Pagrindiniai šioje bazėje dirbę žmonės – kazokai, nuteistieji ir valstiečiai.
Komunistų laikais Sibiras ir Tolimieji Rytai buvo žinomi dėl darbo stovyklų, atokių industrinių rajonų kūrimo ir dėl Transsibiro geležinkelio. Tuomet buvo nukreiptas didžiulis žmonių srautas šia rytų linkme. Viskas pasibaigė 1991 metais, kai Sovietų Sąjunga sugriuvo, o atvežti ar uždarbiauti atvykę žmonės išvyko. 8 mln. populiacija greitai sumažėjo iki maždaug 2 mln. žmonių.
Rusijos ministerija, atsakinga už Tolimųjų Rytų vystymą, teigia, kad net 20 proc. rusų yra pasiryžę persikelti į rytus, jei jiems būtų suteikta nemokama žemė. Pasak ministerijos, jauni rusai yra dar entuziastingesni. Net 50 proc. jų yra susidomėję ir pasiryžę persikelti į rytus bei išnaudoti valdžios pasiūlymą – kiekvienam asmeniui po 1 nemokamą hektarą žemės ploto.
Deja, kaip dažnai įvyksta Rusijoje, grandiozinės viltys ir planai yra labai nutolę nuo realybės. Biurokratiniai pančiai, pasibaisėtinos oro sąlygos ir milžiniški atstumai trukdo Kremliaus ambicijų įgyvendinimui.
Šie planai taip pat sulaukė nemažai ir vietinių kritikos. Kai kurių teigimu, šios su sveika nuovoka susikertančios idėjos dažniausiai sugalvotos Maskvoje sėdinčių valdininkų, kurie Kremliui nori parodyti, jog kažką dirba. Dažniausiai jie nieko neišmano apie Tolimuosius Rytus.
Visi Rusijos piliečiai paraiškas nemokamai žemei rytuose gauti gali teikti nuo vasario. J.Bugajevas jau dabar pasiruošęs „padėti išsaugoti Rusiją“.
Po pirmosios jo kelionės į šį regioną, kuomet iš Maskvos devynias valandas skrido iki Vladivostoko, vyras suprato, kad jo misija yra kur kas svarbesnė, nei įsivaizdavo prieš tai.
Atvykęs į Vladivostoką, kitą dieną jis išsiruošė į Kamen-Rybolovo regioną, kad galėtų apžiūrėti jam siūlomas žemes. Nuo lietaus pabjurusiais keliais, kurie veda per taigą ir dažniausiai apleistus kaimus, vyras pasiekė jį dominančias žemes.
Prie šių grandiozinių planų pasiryžusios prisijungti ir kai kurios apgyvendinimo klausimais besirūpinančios kompanijos. Jų teigimu, naujaisiais pionieriais galima tapti iš pradžių net neiškeliant kojos iš namų. Tiesiog tereikia pateikti paraišką žemei gauti, o verslininkai jau pasirūpins tuo, kad vėliau į Tolimuosius Rytus būtų galima persikelti be jokių problemų.
„Išties, šiuo metu čia vykti niekas nenori“, – pripažino J.Bugajevas. Vyras skundėsi, kad dabartinis valstybės siūlomas žemės plotas nėra tinkamas gyvenimui – jame nepavyks nei užsiimti žemės ūkiu, nei kitu verslu (Amerika, XIX amžiuje vykdydama tą pačią programą, savo šalies piliečiams dalijo beveik 60 kartų didesnius žemės plotus nei Rusija).
Ši Rusijos Tolimųjų Rytų apgyvendinimo programa įvardyta kaip patriotinis triukas ar apgavystė, kuria pasinaudoję Kremliaus įvaizdžio kūrimo atstovai galės papildyti savo kišenes. Tokių kalbų atsirado po to, kai buvo pareikšta, kad valdžia, pamačiusi, jog per 5 metus dykai išdalytoje žemėje neįvyko jokių pokyčių, dovanotas dykynes galės tiesiog atsiimti.
Kalbama, kad korumpuoti valdžios atstovai jau ir dabar bando pasipelnyti. Vos paskelbus, kad paraiškas gauti žemę galima pateikti internetu, puslapis akimirksniu „užlūžo“. Kai kurie su korupcija kovojančių organizacijų atstovai pareiškė, kad tai buvo padaryta tyčia, jog valdžios atstovai patys galėtų išsirinkti geriausią žemę.
Dar skaudesnis smūgis buvo smogtas pačiam J.Bugajevui. Už teritoriją Tolimuosiuose Rytuose, kur nori gyventi šis kazokas, atsakingas valdžios atstovas Vladimiras Miščenka pareiškė, kad, nors ir atrodo, jog teritorija yra laisva, ji jau yra kažkieno nuosavybė. Net jei vyras ir gautų žemę, turėtų bendradarbiauti net su 22 skirtingomis valdžios tarnybomis. J.Bugajevui tokių problemų kils dėl to, jog jis dovanotoje žemėje nori plėtoti kolektyvinį ūkį.
Pasak už žemės kontrolę atsakingo valdžios atstovo, iš 460 žmonių, kurie pateikė paraiškas nemokamai žemei gauti, buvo atmesta net 390 prašymų. Pagrindinė priežastis – reikiamos informacijos trūkumas. Išvis tik 4 žmonės, kurie visi yra iš Vladivostoko, gavo šiuos nemokamus žemės sklypus.
„Norint pradėti bet kokį pelną nešantį žemdirbystės verslą, pradžiai reikia bent 5000 hektarų žemės. Jau prieš daug laiko žemė buvo visa išgraibstyta“, – teigė valdžios atstovas V.V.Miščenka.
Vis dėlto, tai nesustabdė J.Bugajevo. Vladivostoko regioninės administracijos vadovas, kazokas Olegas Melnikovas patikino, kad žemės dalijimo procesas nesusidūrė su jokiomis rimtomis problemomis, todėl žemės galima tikėtis kitoje vietoje.
Vietinė kompanija, užsiimanti žemės ūkiu, taip pat susidomėjo J.Bugajevo kolektyvinio ūkio idėja. Ji paragino vyrą pabandyti surasti daugiau žmonių, kurie užpildytų paraiškas žemei Tolimuosiuose Rytuose gauti.
„Manau, kad viskas pavyks“, – teigė ambicijų nestokojantis vyras, atsargiai nužvelgdamas kinų turistus Vladivostoko, kuriame jis buvo apsistojęs, viešbutyje. „Tai darau ne tik dėl kažkokio nuotykio, bet ir dėl to, kad išsaugočiau Rusiją“, – tęsė vyras.
