„Lapkričio 18 dieną ukrainiečiams buvo perduoti trys Ukrainos karinio jūrų laivyno laivai, kurie 2018 metų lapkritį nelegaliai kirto Rusijos sieną“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Ukraina nepripažįsta aneksuoto Krymo Rusijos teritorijos dalimi ir tvirtina, kad laivai turėjo teisę plaukti Kerčės sąsiauriu, o jokios „Rusijos sienos“ nelegaliai nekirto.
Tačiau Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas Olehas Čalykas naujienų agentūrai AFP sakė: „Šiuo metu nekomentuojame.“
2018 metų lapkritį Rusijos kariai išsilaipino trijuose Kerčės sąsiauriu plaukusiuose ukrainiečių laivuose ir perėmė jų kontrolę. Šiuo sąsiauriu, kuriuo patenkama į Azovo jūrą, naudojasi ir Ukraina, ir Rusija.
Dviejų kanonierinių laivų ir buksyro konfiskavimas buvo rimčiausia konfrontacija tarp abiejų šalių nuo Ukrainos konflikto pradžios 2014 metais.
Rusija taip pat sulaikė 24 ukrainiečių jūreivius, kurie per apsikeitimą kaliniais rugsėjo mėnesį grįžo į tėvynę.
Pasieniečiai sekmadienį pranešė, kad laivai bus sugrąžinti, o vietos televizija parodė, kaip juos Kerčės sąsiauriu tempia Rusijos pakrančių apsaugos laivai.
Laivai buvo konfiskuoti „kaip įrodymas“, pirmadienį pareiškė Maskva, tačiau pridūrė, jog perdavimas tapo įmanomas todėl, tyrėjams jų nebereikėjo.
Rusijos ministerija tvirtino, kad Ukraina įvykdė „nusikaltimą“ įsakiusi savo jūreiviams vykdyti „provokacinius veiksmus“.
Pranešime priduriama, kad Rusija ir toliau „imsis griežtų priemonių prieš bet kokias provokacijas prie sienų“.
Po rugsėjį įvykusio apsikeitimo kaliniais ir pastarosiomis savaitėmis vykdyto kai kurių pajėgų atitraukimo nuo fronto linijos laivų sugrąžinimas yra dar vienas žingsnis bandant išspręsti penkerius metus trunkantį konfliktą Rytų Ukrainoje.
Pastangos buvo intensyvinamos Ukrainos naujuoju prezidentu šiais metais išrinkus Volodymyrą Zelenskį. Penktadienį Prancūzija paskelbė, kad jis gruodžio 9 dieną Paryžiuje surengs pirmą susitikimą akis į akį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Šios derybos, kuriose taip pat dalyvaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, bus aukščiausio lygio derybos dėl šio konflikto nuo 2016 metų.