Pietų Kaukazo šalys dėl Azerbaidžano armėnų apgyvendinto Kalnų Karabacho anklavo kontrolės XX amžiaus 9-ajame ir 10-ajame dešimtmetyje kariavo du karus, kurie pareikalavo dešimčių tūkstančių gyvybių.
Po 2020 metais vykusių kovų Rusija pasiuntė taikdarius į Kalnų Karabacho dalį, kurią vis dar kontroliuoja armėnų separatistai, tačiau Armėnija ne kartą kaltino rusus nevykdant savo misijos.
Sekmadienio rytą „Azerbaidžano Respublikos ginkluotųjų pajėgų kariškiai apšaudė automobilį, kuriame buvo Kalnų Karabacho teisėsaugos pareigūnai“, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Maskvos teigimu, trys automobilyje buvę žmonės žuvo, o dar vienas buvo sužeistas per incidentą, per kurį Azerbaidžano pusėje taip pat du žmonės žuvo ir vienas liko sužeistas.
„Rusijos taikdarių pastangomis susirėmimas buvo nutrauktas“, – pridūrė ministerija pareiškime, kurį perdavė Rusijos naujienų agentūros.
Sekmadienį proarmėniškų separatistų valdžia apkaltino Azerbaidžano kariuomenės „sabotuotojų grupę“ apšaudžius policijos automobilį ir nužudžius tris policijos pareigūnus.
Azerbaidžanas tai neigė, sakydamas, kad jo pajėgos bandė sustabdyti ginklus gabenančias transporto priemones, kai „buvo apšaudyti Azerbaidžano kariškiai“ ir du iš jų žuvo.
Nuo 2020-ųjų karo, per kurį žuvo daugiau kaip 6500 žmonių, o Armėnija atidavė dešimtmečius kontroliuotas teritorijas, tarp kaimynių galioja trapios paliaubos.
Nuo gruodžio vidurio grupė save vadinančių Azerbaidžano aplinkosaugos aktyvistų, protestuodami prieš, jų teigimu, neteisėtą kasybą, užtvėrė vienintelį kelią, jungiantį Kalnų Karabachą su Armėnija – Lačino koridorių.
Jerevanas apkaltino Baku ten sukūrus blokadą.
