Karas Ukrainoje: V.Zelenskis apie Kijevo puolimą – sprendžiamas šalies likimas

Vasilkovo miesto, esančio maždaug už 35 km į pietus nuo Ukrainos sostinės Kijevo, merė teigė, kad šiuo metu mieste vyksta įnirtingi mūšiai.

„Jis visiškai užvaldytas kovų“, – sakė merė Natalija Balasinovič, anksti šeštadienį kalbėdama per Ukrainos parlamento kanalą.

Ji pridūrė, kad ukrainiečių pusėje yra nuostolių – „daug sužeistųjų, deja, jų yra apie 200“.

CNN negalėjo nepriklausomai patikrinti pranešimų.

Nors penktadienį vakare ir nemažą nakties iš penktadienio į šeštadienio dalį Kijeve aidėjo sprogimai, paryčiais situacija bent trumpam aprimo.

CNN reporteriai, esantys Kijeve, apie 5 val. ryto Lietuvos (ir Kijevo) laiku pranešė, kad pastarąsias 45 minutes sprogimų mieste nei matė, nei girdėjo.

Netrukus po šio pranešimo CNN informavo, kad mieste, panašu pietryčiuose, vėl nuaidėjo keli pavieniai šūviai.

Ukrainos kariuomenė skelbia, kad atrėmė rusų puolimą Pergalės prospekte Kijeve.

„Rusijos karo nusikaltėliai užpuolė vieną iš karinių dalinių Kijeve Pergalės prospekte. Puolimas atremtas“, – „Facebook“ tinkle kelios minutės po 4 val. Lietuvos laiku paskelbė Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgos.

Penktadienio vakarą Ukrainos aviacija atakavo Rusijos šarvuotosios technikos sankaupą Chersone ir privertė agresorius atsitraukti. Miesto kontrolė sugrįžo į Ukrainos karių rankas.

Mūšis dėl šio pietinio miesto vyko nuo penktadienio ryto. Vienas iš strategiškai svarbių objektų – tiltas per Dnieprą. Svarbi perkėla kelis kartus ėjo iš rankų į rankas. Dieną buvo pasklidę pranešimų, kad miestą rusai užėmė, tačiau netrukus situacija pasikeitė, praneša pravda.com.ua.

Po mūšio paviešintose nuotraukose galima matyti Ukrainos vėliavą, plevėsuojančią prie paminklo nežinomam kareiviui.

Apie 150 transportinių sraigtasparnių ir kitokios karinės technikos stovi pasirengę maždaug už 32 kilometrų nuo Ukrainos sienos Baltarusijoje, skelbia „Reuters“.

Didžiausia sraigtasparnių sankaupa iš palydovo pastebėta prie Choinikų miesto, esančio į šiaurę nuo Kijevo. Čia palei vieną kelią sustatyta per 90 sraigtasparnių. Jų eilės ilgis siekia 8 km.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sraigtasparniai prie Choinikų

Palydovinėse nuotraukose taip pat matyti didelės sausumos pajėgų sankaupos su šimtais transporto priemonių.

Vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas feisbke pranešė, kad penktadienį Kijeve nukauta 60 diversantų. Taip pat sulaikyta dešimtys asmenų, įtariamų pagalba okupantams, specialiais ženklais žymint judėjimo maršrutus.

Kijeve taip pat demaskuota ir sulaikyta grupė ginkluotų Rusijos piliečių, apsimetusių teritorinės gynybos padaliniu.

Aukščiausioji Rada pranešė, kad pietiniame Mykolajivo mieste įsivyravo tyla po to, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos sužlugdė Rusijos desantininkų mėginimą užimti placdarmą.

„Mykolajive laukta tyla. Ačiū mūsų gynėjams“, – rašoma žinutėje.

Penktadienio vakarą Mykolajive iš sraigtasparnių pamėgino išsilaipinti Rusijos desantininkai, bet sulaukė rimto atkirčio.

Kaip praneša UNIAN, šeštadienio naktį dešiniajame Kijevo krante girdimos sprogimų ir šūvių iš automatinių ginklų serijos. Leidinys „Telegraf“ informuoja apie gatvių kautynes metro stoties Beresteiskaja rajone.

„Per 50 šūvių ir sprogimų, kulkosvaidžių papliūpos Šuliavkų ir zoologijos sodo rajone per pastarąsias 10 minučių“, – skelbia ICTV žurnalistai.

Šeštadienio naktį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu pasikabėjo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Apie tai Ukrainos lyderis pranešė savo tviterio paskyroje.

„Ką tik pasikalbėjau su tikru Ukrainos draugu – Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Esu dėkingas asmeniškai jam, Lenkijos tautai už tikrai konkrečią pagalbą tokiu sunkiu metu. Kartu Ukraina ir Lenkija – stipresnės. Ačiū!“ – parašė V.Zelenskis.

Penktadienį Lenkija į Ukrainą išsiuntė sunkvežimių vilkstinę su amunicija. A.Duda taip pat pareiškė, kad Rusijos vykdomas Kijevo bombardavimas – tai „akivaizdus teroro aktas“.

Paaiškėjo daugiau detalių apie tai, kas dedasi Vasilkyve už 25 kilometrų į pietryčius nuo Kijevo. Kaip skelbia pravda.com.ua, Rusijos diversantai, persirengę Ukrainos policininkų uniforma ir naudodami Ukrainos policijos automobilį, privažiavo prie oro uosto sargybos posto ir sušaudė ukrainiečius sargybinius.

„Okupantų diversinės žvalgų grupės priedangai naudoja Ukrainos policijos uniformas ir automobilius. Taip jie veikė prie Vasilkyvo, kur ką tik mūsų priešlėktuvinė gynyba numušė Il-76 su Rusijos desantininkais.

Atvažiavo su Ukrainos nacionalinės policijos uniformomis automobiliu su švyturėliais, sušaudė mūsų karius kontrolės punkte, nukreipė dėmesį. O tuo metu iš kitos pusės sunkvežimiu prasiskverbė kita grupė.

Tiesiog dabar dėl oro uosto vyksta atkaklus mūšis“, – informavo neįvardintas šaltinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybėje.

Ukrainos žiniasklaida praneša apie sprogimus įvairiuose sostinės rajonuose. Vienas iš agresorių taikinių – 6-oji šiluminė elektrinė, kurią stengiamasi sugriauti.

Ukrainos kariuomenė praneša apie susirėmimus aplink Vasilkyvą, miestą maždaug 25 km į pietus nuo Kijevo.

„Aršios kautynės šiuo metu vyksta Vasilkyvo mieste Kijevo regione, kur okupantai bando išlaipinti desantą“, – pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Rusijos pajėgos taip pat stengiasi pasiekti Kijevą iš šiaurės ir rytų.

Ukrainos miestų gyventojai naktį glaudžiasi rūsiuose, slėptuvėse, metro stotyse. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai iš tokių vietų. Štai Čerkasuose žmonės slėptuvėje gieda Ukrainos himną.

Tuo metu Kijevo metro po vidurnakčio gimė kūdikis.

Kijevo srityje priešlėktuvinės gynybos priemonėmis buvo numuštas Rusijos transportinis lėktuvas Il-76 su desantininkais, šeštadienio naktį feisbuke pranešė Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas.

„Tai kerštas už 2014 metų Luhanską. Mirtis priešams!“ – pareiškė generolas leitenantas V.Zalužnas.

2014 metų birželio 14 dieną Luhansko srityje Rusijos pajėgų remiami separatistai šūviu iš nešiojamo zenitinio raketinio komplekso numušė analogišką Ukrainos lėktuvą Il-76. Žuvo 40 juo skridusių 25-osios atskirosios parašiutininkų desanto brigados karių ir 9 ekipažo nariai.

Transportiniu lėktuvu Il-76 gali būti gabenama iki 126 desantininkų. UNIAN skelbia, kad lėktuvą prie Vasilkyvo miesto numušė Ukrainos karinių oro pajėgų naikintuvas Su-27.

Ukrainos naikintuvai prie Kalinovkos Vinicos srityje numušė Rusijos naikintuvą Su-25, savo feisbuko paskyroje pranešė Vinicos karinės administracijos vadovas Serhijus Borzovas.

Kiek anksčiau, kaip skelbia UNIAN, Vinicos srityje buvo numuštas Rusijos sraigtasparnis.

Lenkijos vyriausybė nutarė pasiųsti karinės įrangos bei ginkluotės Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, penktadienį pranešė vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius per „Facebook“ parašė, kad Lenkija pirmojoje amunicijos siuntoje bus minosvaidžių, bepiločių skraidyklių, šaudmenų ir šalmų. Anot pareigūno, Varšuva taip pat ketina perduoti Ukrainai valdomų prieštankinių raketų „Javelin“ ir automatų „Grot“.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per spaudos konferenciją po NATO viršūnių virtualaus susitikimo sakė, kad Aljanso narės yra pasiruošusios suteikti Ukrainai tolesnę paramą, įskaitant priešlėktuvinės gynybos priemones.

„NATO sąjungininkės per šiandienos susitikimą pareiškė toliau teiksiančios paramą Ukrainai. Jos pasiruošusios toliau teikti paramą Ukrainai – karinę, finansinę, humanitarinę paramą. Manau, turime spręsti pagal besivystančią padėtį. Tačiau NATO lyderių, taip pat Suomijos, Švedijos, Europos Sąjungos žinia – kad esame pasiruošę palaikyti Ukrainą“, – kalbėjo jis.

„Per šiandienos susitikimą... sąjungininkai paskelbė, kokių tipų ginklų [bus siunčiama Ukrainai], kokia bus parama. Ir tai taip pat apima oro erdvės gynybos sistemas. Taigi, NATO sąjungininkės rėmė ir toliau remia Ukrainą kariniu atžvilgiu, bet taip pat įvairių tipų įranga“, – pridūrė jis.

„Tai gali būti paskutinis kartas, kai matote mane gyvą“, – penktadienį vaizdo konferencijos metu Europos Sąjungos valstybių vadovams sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai portalui „Axios“ patvirtino du šaltiniai iš Europos, supažindinti su skambučio detalėmis.

Vaizdo skambutis, kuriame nuskambėjo ši frazė, įvyko penktadienį dieną, prieš ES valstybių vadovams apsisprendžiant dėl naujų sankcijų Rusijai.

V.Zelenskis ragino juos imtis žingsnių, kurių jie iki šiol nenorėjo imtis, „Axios“ sakė europietis diplomatas.

Pentagonas taip pat perspėjo, kad Rusijos pagrindinis tikslas yra apsupti Kijevą ir „nukirsti galvą“ Ukrainos valdžiai. V.Zelenskis ketvirtadienį taip pat teigė, kad Rusijos „sabotažo pajėgos“ yra Kijeve ir medžioja jį bei jo šeimą.

JAV prezidento Joe Bideno administracija mano, kad Rusija grasins Ukrainos kareivių šeimoms, penktadienį sakė aukštas JAV pareigūnas. Apie tai skelbia CNN.

„Mūsų informacija taip pat rodo, kad Rusija planuoja grasinti nužudyti Ukrainos kareivių šeimas, jei jie nepasiduos“ , – sakė pareigūnas, kuris taip pat gyrė „nepaprastą drąsą“, kurią pirmąją kovos dieną parodė ukrainiečiai.

Į klausimą, kodėl JAV mano, kad rusai elgsis būtent taip, Valstybės departamentas iš karto neatsakė.

JAV Valstybės sekretorius Antony Blinkenas prieš kurį laiką perspėjo, kad Rusija gali vykdyti plačius žmogaus teisių pažeidimus prieš ukrainiečius.

„Įrodymai rodo, kad Rusija planuoja apsupti ir grasinti Kijevui. Taip pat mes manome, kad Maskva turi planų vykdyti plačius žmogaus teisių pažeidimus – o gal ir blogiau – prieš Ukrainos žmones“, – ketvirtadienį sakė A.Blinkenas.

Penktadienį Ukrainos užsienio reikalų ministras D.Kuleba irgi perspėjo, kad Rusija gali vykdyti provokacijas, o tuomet vaizduoti ukrainiečius kaip agresorius. 

„Skirtingai negu Rusija, mes nebombarduojame civilių ir vaikų darželių“, – sakė jis. 

Po ketvirtadienį vykusio intensyvaus apšaudymo ir kovų Ukrainos miestuose ir miesteliuose, agresiją tęsianti Rusija penktadienį nukreipė dėmesį į Ukrainos sostinę Kijevą. 

Rusų okupantai buvo užfiksuoti Kijevo šiauriniame Obolonės rajone, o tūkstančiai miesto gyventojų paėmė į rankas ginklus ir ruošiasi gintis nuo Rusijos puolimo. 

Žemėlapius 15min sudarė remdamasis „The New York Times“ ir BBC pateikiama informacija.

Kijevo žemėlapis

Kijevo apylinkės

 Į Ukrainą įsiveržusių Rusijos pajėgų užimta Černobylio atominė elektrinė (ČAE) „nekelia pavojaus“, penktadienį paskelbė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), nors ukrainiečių valdžia anksčiau pranešė apie rajone padidėjusį radiacijos lygį.

ČAE teritoriją ketvirtadienį užėmė rusų kariuomenė, tos pačios dienos rytą pradėjusi didelio masto puolimą prieš Ukrainą.

Ukrainos valstybinė branduolinio reguliavimo inspekcija (SNRIU) penktadienį paskelbė, kad Černobylio zonoje užfiksuotas aukštesnis gama spinduliuotės lygis. Tačiau TATENA patikino, kad radiacijos lygis neviršija normos.

„TATENA vertinimu, reguliavimo institucijos nurodyti rodmenys... yra nedideli ir neviršija eksploatacinio diapazono, išmatuoto atskirties zonoje nuo pat jos įkūrimo, todėl jie nekelia jokio pavojaus visuomenei“, – pabrėžiama JT agentūros pareiškime.

Pasak TATENA, Ukrainos pareigūnai teigė, jog aukštesnį radiacijos lygį „galėjo sukelti sunkiasvorės karinės transporto priemonės, pakėlusios per 1986 metų avariją užterštą gruntą“.

Ukrainos tarnybos taip pat informavo TATENA praradusios itin radioaktyvių elektrinės kuro strypų kontrolę.

„Baisiose agresoriaus rankose šis nemažas plutonio-239 kiekis gali tapti branduoline bomba, kuri tūkstančius hektarų pavers negyva dykuma“, – perspėjo Ukrainos aplinkos apsaugos ministerija.

„Tokios katastrofos humanitarinės ir ekologinės pasekmės neturi sienų“, – pridūrė ministerijos atstovai, pabrėždami, kad tai „turės baisių padarinių žmonėms“.

Tuo metu Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas penktadienį pareiškė, kad radioaktyvumo lygis elektrinės teritorijoje yra „normalus“.

ČAE, esančioje Ukrainos šiaurėje netoli sienos su Baltarusija, 130 km į šiaurę nuo Kijevo, 1986 metų balandžio 26-ąją įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa – atliekant saugos bandymą sprogo elektrinės 4-asis reaktorius. Tuomet pakilęs radioaktyvių dulkių debesis nuslinko virš Europos.

Uždaroje zonoje aplink elektrinę saugomi didžiuliai kiekiai radioaktyvių atliekų, be to, radioaktyvių teršalų yra susikaupę tos teritorijos grunte.

2016 metų lapkritį virš sprogusio reaktoriaus pastatytas milžiniškas naujas apsauginis gaubtas, kuriam buvo skirta 2,1 mlrd. eurų tarptautinių lėšų. Šis statinys turi apsaugoti nuo tolesnio radioaktyvių medžiagų nuotėkio ir dešimtmečiams užtikrinti Europos žmonių saugumą.

Penktadienį popiet CNN kalbintas buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka interviu amerikiečiams davė tiesiai iš Kijevo gatvės. Prie vieno teritorinių gynybos batalionų prisijungęs P.Porošenka teigė, kad ukrainiečiai pasiruošę ginti savo šalį.

„Visi turi suprasti, Putinas paskelbė karą ne Ukrainai. Putinas paskelbė karą visam pasauliui“, – sakė jis.

Rusijos prezidentą jis pavadino „tiesiog bepročiu“.

„Jis tiesiog išprotėjęs. Jis tiesiog blogis, kuris čia žudo ukrainiečius“, – sakė P.Porošenka.

P.Porošenkos teigimu, jo batalionas yra maždaug už 2-3 kilometrų nuo karo veiksmų tarp Rusijos ir Ukrainos kareivių.

Pasak P.Porošenkos, Ukrainai reikia Vakarų paramos: sankcijų, Rusijos atjungimo nuo SWIFT sistemos ir Rusijos lėktuvų bei laivų NATO ir ES oro uostuose bei uostuose blokavimo.

P.Porošenka taip pat dėkojo JAV ir Jungtinei Karalystei už suteiktus ginklus.

„Mums svarbu, kad jaučiamės ne vieni, kad jūs esate kartu su mumis“, – sakė jis.

P.Porošenka tvirtino, kad V.Putinas niekada neužkariaus Ukrainos.

„Nesvarbu, kiek kareivių jis nužudys, kiek raketų jis turi, kiek branduolinių ginklų jis turi, mes, ukrainiečiai, esame laisvi žmonės su europietiška ateitimi“, – sakė P.Porošenka.

Visą interviu žiūrėti galite čia.

Charkovo kryptimi, Sumų srityje ir šalies pietuose penktadienį vyksta gana smarkūs mūšiai tarp Ukrainos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų. Naujienų agentūra UNIAN praneša, kad Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas tai paskelbė per internetinį instruktažą. Anot jo, tarp Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir Rusijos vyksta „gana sunkūs mūšiai“.

Jis teigė, kad penktadienio popietę gavo pranešimą apie daugiau nei 1000 Rusijos karių žūtį. „Tai jau nemažas skaičius. Ir jeigu tokiais tempais karinės operacijos tęsis visoje šalyje, tai Rusijos nuostoliai tik didės“, – sakė jis. 

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis penktadienį pranešė telefonu pasikalbėjęs su JAV prezidentu Joe Bidenu apie karinę pagalbą Kijevo vyriausybei ir sankcijas Maskvai, jo šaliai kovojant su Rusijos karine invazija.

„Ką tik buvo aptartas sankcijų stiprinimas, konkreti gynybos pagalba ir antikarinė koalicija“, – tviteryje parašė V.Zelenskis. Jis pridūrė, kad Ukraina dėkinga Amerikai už tvirtą paramą.

Kijevo meras Vitalijus Klyčko paskelbė apie teritorinės gynybos karių dislokavimą mieste atakos prieš sostinę išvakarėse. 

„Situacija Kijevui dabar, neperdedant, yra grėsminga. Ateinančią naktį, paryčiais, bus labai sunku. Rusijos kariai yra visiškai prie pat sostinės. Kariai ir teisėsaugos pareigūnai mieste neutralizuoja sabotažo grupes“, – savo Telegram kanale sakė meras.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vitalijus Klyčko

V.Klyčko teigimu, sostinėje tiltai saugomi ir kontroliuojami. Prie jų budi karinė technika ir kariai.

Taip pat patikros punktai įrengiami ne tik prie pagrindinių įvažiavimų į miestą. Prie strateginių sostinės objektų statomi ir eismą blokuojantys blokai. Sostinės gynybai nuo artėjančio agresoriaus Kijevo teritorinės gynybos 112 brigada sukomplektuota 100 proc. Dabar renkami papildomi Kijevo gynėjų būriai. „Dėkoju miesto gyventojams už pasirengimą stoti į sostinės ir šalies gynybą kartu su kitais kariuomenės ir teisėsaugos padaliniais“, – pridūrė V.Klyčko.

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainiečių kariai

Kijevo meras taip pat įspėjo, kad ant pastatų, šaligatvių ar žaliųjų zonų gali būti vadinamųjų žymių, kurios yra orientyrai priešo lėktuvams.

Meras prašo apie jas nedelsiant pranešti arba jas patiems uždažyti ar užpilti žemėmis. Tai gali būti kryžiai, apskritimai, užtepti dažais. Pagal šias žymes priešas koreguoja ugnį. Daugiabučių namų gyventojai, turintys priėjimą prie stogo, taip pat prašomi skubiai patikrinti stogus, ar nėra žymių.

„Visai neseniai gavome informaciją iš vieno iš sostinės gyvenamųjų namų kompleksų gyventojų. Jie savo komplekso teritorijoje rado daug tokių žymių. Jie apie juos pranešė ir operatyviai patys jas uždažė“, – sakė V.Klyčko. 

Iš Ukrainos nuo Rusijos invazijos pradžios prieš mažiau nei dvi dienas pabėgo dešimtys tūkstančių žmonių, penktadienį informavo Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vadovas Filippo Grandi.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) dar ketvirtadienį perspėjo, kad šalies viduje buvo perkelti apie 100 tūkst. gyventojų. Penktadienį institucija pranešė, jog žmonės masiškai bėga į kaimynines valstybes.

Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr./Į Europą besitraukiantys ukrainiečiai

„Per mažiau nei 48 valandas iš savo šalies pabėgo daugiau nei 50 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių – dauguma į Lenkiją ir Moldovą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė F.Grandi.

„Dar daugiau jų juda savo sienų link, – pridūrė jis. – Nuoširdžiai dėkoju šalių vyriausybėms ir žmonėms, išlaikantiems savo sienas atviras ir priimantiems pabėgėlius.“

Atskiroje žinutėje JT komisaras ypač padėkojo moldavų prezidentei Maiai Sandu „už tai, kad leido iš Ukrainos bėgantiems žmonėms, saugiai kirsti Moldovos sieną“.

„Mes, UNHCR, padarysime viską, kad padėtume sutelkti tarptautinę paramą jums priimant ir priglaudžiant juos“, – pabrėžė F.Grandi.

Rusijos ir Ukrainos taikos derybų perspektyvos yra neaiškios kilus nesutarimams dėl jų vietos, penktadienį pareiškė Kremlius.

Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko siųsti delegaciją deryboms su Ukrainos pareigūnais Minske, kur baltarusių autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka vadovauja prorusiškai vyriausybei.

Anksčiau penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė tartis dėl neutralios valstybės statuso Ukrainai.

D.Peskovas žurnalistams sakė, kad šalims aptarus Minską kaip galimą susitikimo vietą, Ukrainos pareigūnai pakeitė kursą ir pareiškė nenorintys vykti į Baltarusijos sostinę. Jie taip pat pasiūlė susitikti NATO priklausančioje Lenkijoje, o paskui nutraukė bendravimą, pažymėjo D.Peskovas.

V.Putinas pareiškė, kad Vakarų atsisakymas atsižvelgti į Rusijos reikalavimą neleisti Ukrainai įstoti į NATO paskatino jį įsakyti surengti invaziją į kaimyninę šalį.

Rusijos tarnybos penktadienį iš dalies apribojančios prieigą prieš socialinio tinklo „Facebook“, kai šis užblokavo kelių Kremliaus remiamų žiniasklaidos priemonių paskyras dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Ryšių priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ nurodė reikalaujanti, kad „Facebook“ atšauktų ketvirtadienį įvestą naujienų agentūros „RIA Novosti“, kariuomenės televizijos kanalo „Zvezda“ ir prokremliškų naujienų portalų „Lenta.ru“ ir „Gazeta.Ru“ puslapių blokavimą. Agentūra nurodė, kad „Facebook“ šio reikalavimo neįvykdė.

„Roskomnadzor“ paskelbė, kad prieigos prie socialinio tinklo „dalinis ribojimas“ įsigalioja penktadienį, bet nepaaiškino, ką reiškia toks žingsnis.

„Roskomnadzor“ savo oficialiame pranešime aiškina tokiu būdu siekianti „apsaugoti Rusijos žiniasklaidą“.

„Facebook“ kontroliuojanti bendrovė „Meta“ nurodė, kad šis suvaržymas buvo įvestas jai atsisakius sustabdyti faktų tikrintojų veiklą ir apie turinį perspėjančias etiketes jos platformoje.

Socialiniai tinklai tapo vienu iš Rusijos įsiveržimo į Ukrainą frontų – juose skelbiamas didžiulis kiekis klaidinamos informacijos, bet taip pat galima rasti patikimų duomenų apie sparčiai besivystantį konfliktą.

„Vakar Rusijos tarnybos nurodė mums sustabdyti nepriklausomą faktų tikrinimą ir turinio, skelbiamo per „Facebook“ keturių Rusijos valstybinių žiniasklaidos organizacijų, žymėjimo etiketėmis, – sakoms „Meta“ vadovo Nicko Cleggo pranešime. – Mes atsisakėme.“

Kijevo apylinkėse, Marjanovkoje, Vyšgorodskio rajone, per Rusijos kariuomenės surengtą oro smūgį žuvo mažiausiai keturi civiliai gyventojai. Tai praneša Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, remdamasi vietos administracija.

Per oro smūgį Marjanovkoje, Vyšgorodskio rajone, Kijevo srityje, žuvo 4 civiliai. Daugiau nei 15 buvo sužeisti. Tai pranešė Kijevo regioninės valstybės administracijos spaudos tarnyba. „Deja, turime nuostolių ir tarp civilių Polesėje, Marjanovkoje ir Gavrilovkoje. Maryanovkoje, Vyšgorodskio rajone, priešo pajėgos ciniškai pradėjo antskrydį civiliams. Iki šiol buvo gauta informacija apie keturis žuvusius ir daugiau nei 15 sužeistųjų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų šeimoms“, – sakė vietos valdžios atstovas Aleksejus Kuleba.

„Google“ paieškos duomenimis, Ukrainos krašto gynybos ministro pavaduotojai Hanai Maliar paraginus civilius gyventojus padėti pasipriešinti Ukrainą užpuolusioms Rusijos karinėms pajėgoms, per pastarąją parą Ukrainoje padaugėjo paieškų „kaip pasigaminti Molotovo kokteilį“, rašo „The Washington Post“.

H.Maliar paragino ukrainiečius pasigaminti savadarbius ginklus ir prisijungti prie šalies gynimo pajėgų.

„Molotovo kokteiliai“ – tai improvizuoti padegamieji įtaisai, gaminami į stiklinį butelį įpylant degiojo skysčio ir užkemšant medžiaginiu „saugikliu“ prieš jį padegant.

Iš pradžių daugiausiai, kaip pasigaminti „Molotovo kokteilį“ ieškota šiaurės rytiniuose Ukrainos regionuose, kuriuos pirmuosius užpuolė Rusijos pajėgos.

„Google“ paieškos duomenys rodo, kad taip pat dažna paieška „Kaip miške pasigaminti Molotovo kokteilį“. Visą penktadienį pajėgoms artėjant prie Kijevo, sostinės regione, kuriame gyvena beveik 3 mln. žmonių, susidomėjimas, kaip pasigaminti šiuos prietaisus, smarkiai išaugo ir aplenkė likusią šalies dalį.

Jungtinių Valstijų gynybos pareigūnų vertinimu, Rusijos invazija į Ukrainą prarado pagreitį, o rusų kariuomenė nežengia taip greitai, kaip buvo prognozavusi žvalgyba.

Apie tai skelbia „The New York Times“, remdamasis neįvardijamu JAV gynybos pareigūnu.

Prancūzija pasiuntė į Kijevą elitinį policijos padalinį, kad sustiprintų savo ambasados Ukrainos sostinėje saugumą, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis saugumo tarnybose.

Aštuonių narių komanda, nuo trečiadienio dislokuota prie ambasados, yra Prancūzijos žandarmerijos elitinių policijos specialiųjų pajėgų GIGN dalis, patikslino šaltinis.

Šie pareigūnai prisijungė prie penkių nuolatinių ambasados GIGN darbuotojų, atsakingiems už misijos ir jos personalo apsaugą nuo bet kokių grėsmių.

Pasak Ukrainos kariuomenės, Rusijos pajėgos artėja prie Kijevo iš rytų ir šiaurės rytų, o anksti penktadienį miesto centre girdėjosi sprogimai.

Prancūzų pareigūnai pasiųsti į Kijevą, Paryžiui pradėjus reikšti susirūpinimą dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio saugumo. V. Zelenskis penktadienį pareiškė liksiantis šalyje, nors įsiveržusios rusų pajėgos jį laiko „taikiniu numeris vienas“.

„Esame pasirengę jam padėti, jei reikės“, – penktadienį radijui „France Inter“ sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas.

Tačiau ministras atsisakė nurodyti, ar tokia pagalba galėtų reikšti ir prezidento išgabenimą iš Ukrainos.

Kaimyninę Ukrainą užpuolęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai pasisakė per propagandinę valstybinę televiziją.

V.Putinas paragino tėvynę ginančius Ukrainos karius sudėti ginklus, o demokratiškai išrinktą šalies vyriausybę pavadino neonaciais.

Kreipdamasis per televiziją į Ukrainos kariškius, V.Putinas paragino „perimti valdžią į savo rankas“.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

„Atrodo, kad mums bus lengviau susitarti, negu su šita narkomanų ir neonacių šutve“, – sakė V.Putinas, kuriam tenka atsakomybė dėl daugybės mirčių per jo sukeltą karą. 

V.Putinas taip pat apkaltino „Ukrainos nacionalistus“, kad šie didžiausių miestų gyvenamuosiuose rajonuose dislokuoja sunkiąją ginkluotę, taip siekdami išprovokuoti Rusijos kariuomenės atsaką. Šis teiginys gali pakurstyti nuogąstavimus, kad Maskva ieško dingsties pateisinti aukas tarp civilių gyventojų.

V.Putinas taip pat gyrė rusų kariškius, pabrėždamas, kad jie veikia „drąsiai ir profesionaliai“.

Europos Sąjunga penktadienį pareiškė, kad V.Putinas siekia sunaikinti Ukrainą ir jo elgesys panašus į nacių veiksmus per Antrąjį pasaulinį karą.

15min gavo sukrečiantį vaizdo įrašą, kuriame matyti, kokie žiaurūs mūšiai penktadienį verda Ukrainos sostinės Kijevo gatvėse.

VIDEO: Vaizdo įraše iš Kijevo – nuožmus mūšis daugiabučių kieme

Vaizdo įraše iš Kijevo – nuožmus mūšis daugiabučių kieme

15min

Viename Kijevo rajonų daugiabutyje gyvenantis ukrainietis pro langą užfiksavo, kad dėjosi šiandien rytą Ukrainos sostinėje. Šįryt pranešta, kad Rusijos kariuomenė įsiveržė į Kijevo pakraščius. Kijevo šiauriniame Obolonės gyvenamajame rajone girdėjosi sprogimai, pranešta apie gatvėse pasirodžiusius karius.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusija tęsia karinius veiksmus Ukrainoje

Vaizdo įraše iš pradžių girdėti aidintys šūviai ir viena kita gatve pralekianti mašina. Staiga dideliu greičiu į gyvenamųjų namų kiemą per žaliąsias erdves, skersai gatvės įlekia rusų kariuomenės karinis sunkvežimis ir sustoja, iš jo iškrenta karys. Jis prisispaudžia prie sunkvežimio rato. Į sustojusio sunkvežimio kabiną iš pistoleto šaudo netoli jo šalia mikroautobuso esantis ukrainiečių karys, girdisi daugiau šūvių papliūpų. Sunkvežimio kabinoje niekas nebejuda. Galiausiai nustoja judėti ir prie sunkvežimio rato prisispaudęs rusų karys.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusija tęsia karinius veiksmus Ukrainoje

Aidint šūviams gatve pravažiuoja viena tanketė, netrukus atlekia kita ir staiga metasi į šoną bei užšoka ant šalia gatvės stovinčio lengvojo automobilio. Sutraiškiusi automobilį tanketė užstringa. Sunkiai sužeistas rusų karys nušaunamas. Galiausiai tanketė išsilaisvina ir pajuda toliau. Įrašas baigiasi.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusija tęsia karinius veiksmus Ukrainoje

Rusijos pajėgoms supant Kijevą, miesto gatvėse civiliai ruošiasi ginklu ginti savo tėvynės sostinę.

Rusijos pajėgoms pasiekus Obolonės rajoną Kijeve, Gynybos ministerija paragino civilius informuoti apie pajėgų judėjimą, gaminti Molotovo kokteilius ir neutralizuoti priešą.

„Vyrai su treningais ir džinsais, ant nugaros užsimetę šautuvus, užima patikros postus, o už pakelės medžių pasislėpę kiti jauni savanoriai guli ant žemės su prieštankiniais ginklais“, – rašo BBC žurnalistas iš Ukrainos sostinės Nickas Beake.

Anot BBC, vidaus reikalų ministerija nurodo savanoriams Kijeve išdalijusi 18 tūkst. ginklų. 

Mūšiui taip pat rengiasi ukrainiečių artilerija ir tankai, atvykę į miestą.

Kijevo meras Vitalijus Kličko sako, kad padėtis sostinėje yra sudėtinga ir įtempta. Jis paragino gyventojus būti budrius ir, įsijungus oro pavojaus sirenoms, slėptis požeminėse metro stotyse.

„Priešas nori parklupdyti sostinę ir mus sunaikinti. Visi, kurie gali apginti miestą, turi prisijungti ir padėti mūsų kariams“, – sakė jis. 

Savanoriai su ginklais Kijeve

+1

Antrąją karo dieną Lvovo mieste pastebimai pasikeitė nuotaikos, rašo mieste dirbantis „The New York Times“ žurnalistas Marcas Santora.

„Saugumo jausmą pakeitė nervingas pyktis ir didėjantis nuovargis. Nesiliaujantis oro pavojaus signalų kauksmas. Karštligiški draugų skambučiai dėl nakvynės vietos. Nesėkmingi bandymai rasti būdą, kaip pasiekti sieną.

Visa tai – stebint pranešimus, kuriais dalijosi draugai iš Kijevo, Charkovo ir kitų miestų, kuriuose vyksta kova. Vos prieš 48 valandas čia skambėjo muzika ir sklido europietiškas žavesys, dėl kurio miestas buvo turistų traukos centru“, – rašo žurnalistas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Lvovas

Nepriklausomo Rusijos naujienų portalo „Riddle“ redaktorius Antonas Barbašinas svarsto, ko Rusija gali reikalauti iš Ukrainos per derybas Minske – jei, žinoma, jos įvyks, nes Baltarusiją Kijevas laiko aktyvia konflikto dalyve.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau penktadienį pareiškė, kad Ukrainą užpuolęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „yra pasirengęs nusiųsti gynybos, užsienio reikalų ir prezidento administracijos atstovų delegaciją į Minską pokalbiams su Ukrainos delegacija“.

Anot A.Barbašino, Maskva tikrai reikalautų smarkiai apriboti Ukrainos karinius pajėgumus, taip pat – pakeisti Konstituciją taip, kad ji būtų palankesnė šalies rusakalbiams ir įtvirtintų šalies neutralumo statusą.

„Be to, Kremlius siektų, kad Ukraina pripažintų Krymą Rusijos dalimi ir Donecko bei Luhansko liaudies respublikas“, – rašo A.Barbašinas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Jonavičius 15min sakė manantis, kad Kremliui svarbu, jog pati Ukraina priimtų kokius nors įsipareigojimus – o ne Vakarai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariuomenė Kijeve

„Įsipareigotų, pavyzdžiui, niekada nestoti į NATO. Aišku, ten gali būti spaudžiama dėl visko – aišku, jei vėl turėtume Minsko trečiąjį ar ketvirtąjį susitarimą, tai dažniausiai nesibaigia gerai“, – kalbėjo L.Jonavičius.

Jo teigimu, Rusija bando parodyti, kad neva stengiasi ieškoti taikios išeities iš situacijos: „Bet vien siūlymas kalbėtis Minske, kuris priėmęs rusų karius, yra didele dalimi pasityčiojimas. Tai būtų ne derybos, o sąlygų primetimas.“

„Minskas yra priešo teritorija, derybos priešo teritorijoje yra blogas dalykas“, – pridūrė analitikas.

Ukrainos gynybos ministerija skelbia, kad puldami jų šalį iki šiol žuvo daugiau kaip tūkstantis Rusijos karių. 

„Šiandien okupacinių Rusijos Federacijos pajėgų aukų skaičius yra daugiau kaip 1 tūkstantis“, – teigiama ministerijos pranešime.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Ukrainą užpuolęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „yra pasirengęs nusiųsti gynybos, užsienio reikalų ministerijų ir prezidento administracijos atstovų delegaciją į Minską pokalbiams su Ukrainos delegacija“.

Anot D.Peskovo, Rusijos prezidentas galimas derybas Minske aptarė su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka. 

Apie derybas Kremlius pranešė tebesitęsiant Rusijos agresijai prieš Ukrainą ir rusų pajėgoms puolant sostinę Kijevą.

Pasak „RIA Novosti“, apie pasirengimą surengti aukšto lygio derybas su Ukraina V.Putinas kalbėjo ir su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.

Baltarusija šiame konflikte nėra neutrali šalis, o viena iš agresorių – Ukraina nurodė buvo atakuota ne tik iš Rusijos, bet ir Baltarusijos. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau penktadienį paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo, kad būtų užbaigtas Maskvos puolimas prieš kaimyninę šalį.

„Noriu dar kartą kreiptis į Rusijos Federacijos prezidentą. Visoje Ukrainos teritorijoje vyksta mūšiai. Sėskime prie derybų stalo, kad sustabdytume žmonių žūtį“, – sakė V. Zelenskis.

Rusijos pajėgos skelbia vėl perėmusios svarbaus Hostomelio aerodromo Kijevo šiaurės vakarų pakraštyje kontrolę ir atkirtusios patekimą į sostinę iš vakarų pusės. Apie tai praneša naujienų agentūra „Interfax“. 

Nepriklausoma žiniasklaida iš įvykio vietos šio pranešimo kol kas nepatvirtino.

Ilgą pakilimo taką turinčio oro uosto užėmimas galėtų leisti Rusijai permesti daug karių į Kijevo priemiestį. Aerodromas yra vos už septynių kilometrų nuo sostinės.

Nuotraukų galerija: Rusijos kariuomenė penktadienį puola Ukrainos sostinę Kijevą.

Kijevo puolimas

+20

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Rusija įvykdė karo nusikaltimus atakuodama vaikų darželį ir našlaičių prieglaudą, todėl už tai turės atsakyti prieš Tarptautinį baudžiamąjį  teismą Hagoje.

„Šiandienos Rusijos išpuoliai prieš vaikų darželį ir našlaičių prieglaudą yra karo nusikaltimai ir Romos statuto pažeidimai. Kartu su Generaline prokuratūra renkame šiuos ir kitus faktus ir juos nedelsdami išsiųsime į Hagą. Atsakomybė neišvengiama“, – perspėjo Ukrainos ministras.

Ukrainoje esantis 15min žurnalistas Vidmantas Balkūnas sako, kad situacija Ukrainos keliuose kai kur yra chaotiška – iš šalies besitraukiantys žmonės sukėlė dideles spūstis. 

„Nuvažiavome jau daugiau kaip tūkstantį kilometrų. Vakar išvažiavom iš Zaporožės. Gavome pranešimą iš vairuotojo artimųjų, kad ten jau stovi rusų tankai ties įvažiavimu, aplinkiniai miesteliai taip pat yra užimti.

VIDEO: Specialusis interviu su žurnalistu Vidmantu Balkūnu apie įvykius Ukrainoje

Specialusis interviu su žurnalistu Vidmantu Balkūnu apie įvykius Ukrainoje

Vaizdas yra įvairus. Šiandien matėme, kad prie kai kurių pravažiavimų keliami betono blokai su tikslu blokuoti kelius, kai kur smėlio maišai, daromi įtvirtinimai prie kelių. Padaugėjo policijos postų. Gyventojai kai kur išvažiuoja ramiai, kitur vaizdas gana chaotiškas, žmonės užėmę visą kelią ir plūsta aštuoniomis eilėmis be taisyklių.

Važiuoja patys įvairiausi žmonės – nuo senų žiguliukų iki naujausių automobilių – tiek vyrai, tiek moterys, tiek vaikai. Teko girdėti, kad vyrų nuo 18 iki 55 metų dabar neišleidžia, daug apsuka jų. Tai viena iš priežasčių, kodėl susidaro didelės eilės“, – specialioje 15min laidoje sakė V.Balkūnas.

Ukrainos keliai. Vidmanto Balkūno nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo, kad būtų užbaigtas Maskvos puolimas prieš kaimyninę šalį.

„Noriu dar kartą kreiptis į Rusijos Federacijos prezidentą. Visoje Ukrainos teritorijoje vyksta mūšiai. Sėskime prie derybų stalo, kad sustabdytume žmonių žūtį“, – per spaudos konferenciją prezidentūroje Kijeve sakė V.Zelenskis.

Rusijos pajėgos artinasi prie Kijevo iš šiaurės ir šiaurės rytų, penktadienį paskelbė Ukrainos kariuomenė, augant nuogąstavimams, kad šalies sostinė gali kristi antrąją Maskvos puolimo dieną.

Rusų kariai bando apeiti šiaurinį Černihivo miestą, kur buvo atremti, ir atakuoti Kijevą, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Jie taip pat puola Kijevą iš rusų kontroliuojamo rytinio Konotopo miesto, nurodė ukrainiečių armija.

Anksčiau Ukrainos armija paskelbė, kad Rusijos sausumos pajėgos taip pat juda vakariniu Dniepro upės krantu iš Baltarusijos ir kad rusų kariai „vis dažniau taikosi į civilinę infrastruktūrą ir gyvenamuosius pastatus“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį taip pat sakė, kad į šalį įsiveržusios rusų pajėgos taikosi į civilinius rajonus.

Naujienų agentūros AFP reporteris penktadienį pranešė, kad Kijevo šiauriniame Obolonės rajone girdėjosi sprogimai, mažo kalibro ginklų šūviai, žmonės puolė slėptis.

Rusijos pajėgos Kijevo pakraščius pasiekė ketvirtadienį, kai sraigtasparniais atskraidinti kariai atakavo visai šalia miesto, netoli Obolonės rajono, esantį aerodromą.

Ukrainos kariuomenė penktadienį paskelbė į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo sostinės Kijevo, Dymero ir Invankivo gyvenviečių rajonuose, kovojanti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Dymeras yra maždaug už 45 km į šiaurę nuo Kijevo, o Ivankivas – maždaug 60 km į šiaurės vakarus nuo sostinės.

Ukrainiečių kariuomenė skelbė sustabdžiusi puolančias pajėgas prie Teterivo upės šalia Kijevo ir atrėmusi Hostomelio oro pajėgų bazės puolimą. 

Rusijos pajėgoms pasiekus Obolonę Kijevo miesto teritorijoje, Gynybos ministerija savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ paragino civilius priešintis.

„Raginame piliečius informuoti mus apie pajėgų judėjimą, gaminti Molotovo kokteilius ir neutralizuoti priešą“, – sakoma pranešime.

Ukrainos prezidenras Volodymyras Zelenskis, penktadienį kreipdamasis į visuomenę paragino užsieniečius atvykti į Ukrainą ir prisidėti prie šalies gynybos. 

„Kol Europos šalių vyriausybės neskubės priimti rimtų sprendimų, kievienas europietis savo sostinėje jau gali ateiti į mūsų ambasadą ir pasiūlyti savo pagalbą. 

Taip pat reikalaukite iš savo vyriausybių, kad Ukrainai būtų suteikta daugiau finansinės, karinės pagalbos. Nes ši pagalba yra pagalba jums patiems. 

Jei jūs, esantys Europoje, turite karinės patirties ir nenorite stebėti politikų neryžtingumo, galite atvykti į mūsų šalį ir kartu su mumis ginti Europą“, – kalbėjo V.Zelenskis. 

Ukrainos prezidentas sukritikavo Europą, kuri, pasak jo, lėtai reaguoja į įvykius jo šalyje. Tiesa, čia pat jis padėkojo šalims, kurios paskelbė sankcijas Rusijai. 

„Tačiau Rusijos tankai vis dar šaudo į civilius mūsų miestuose. Europa turi pakankamai jėgų atgrasyti Rusiją nuo agresijos“, – kalbėjo V.Zelenskis. 

Jis teigė tikįs, kad Rusijos agresija dar gali būti sustabdyta, tačiau tam reikia ryžtingų sprendimų. 

Ukrainos prezidentas socialiniame tinkle taip pat atsakė Italijos ministrui pirmininkui Mario Draghi, kuris anksčiau penktadienį teigė esą V.Zelenskis nepasikalbėjo su juo susitartu laiku. 

„Šiandien 10.30 val. Černigovo, Hostomelio ir Melitopolio prieigose vyko įnirtingos kautynės. Žmonės mirė. Kitą kartą pabandysiu perkelti karo tvarkaraštį ir pasikalbėti su #MarioDraghi konkrečiu laiku. Tuo tarpu Ukraina ir toliau kovoja už savo žmones“, – rašė V.Zelenskis. 

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per spaudos konferenciją Maskvoje pareiškė, kad jokių derybų nebus, kol „nebus baigta specialioji operacija“ Ukrainoje. Taip Kremlius vadina invaziją į Ukrainą.

Be to, skelbiama, kad V.Putinas šiandien bendraus su Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ir surengs kelis tarptautinius pokalbius telefonu.

Rusija taip pat praneša, kad taikys atsakomąsias sankcijas Vakarų šalims. Naujos sankcijos Rusijai neva sukels problemų, bet nedaug, nes Rusija sumažino priklausomybę nuo importo iš užsienio.

Maskva pareiškė, kad pripažįsta Volodymyrą Zelenskį Ukrainos prezidentu. Kremlius tikisi, kad ryšiai su Vakarais normalizuosis, „kai tik žmonės supras, kad Rusija buvo priversta veikti norėdama apsaugoti savo interesus“.

Kijeve paskelbtas oro pavojaus signalas, gyventojų prašoma nedelsiant eiti į slėptuves.

Sumų miestą Ukrainos šiaurės rytuose užėmė Rusijos pajėgos, „The Guardian“ korespondentui Peteriui Beaumontui patvirtino vienas vietas gyventojas. Miestas nuo sienos su Rusija nutolęs maždaug 200 km.

33-ejų Saša, Sumuose gyvenantis karo veteranas, teigė, kad miestą dar ketvirtadienio vakarą užėmė Rusijos pajėgos.

„Gyvenu netoli nuo artileristų mokyklos, kur vakar ir buvo kovojama. Nusprendžiau pasilikti, nes turiu senyvus tėvus, be to, iš draugų žinau, kad vyrams draudžiama išvykti iš Ukrainos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Mieste visas eismas sustojo, gatvėse – Rusijos karinė technika. Jei žmonės nešaudo į rusus, rusai irgi nešaudo. Jie atvyko vakar prieš pietus. Dabar tylu. Kol kas matyti tik Rusijos kariai ir jie nieko neskelbia.

Viskas uždaryta, žmonės užsidarė namuose. Nežinau, kas nutiks, ir man labai baisu“, – pasakojo Saša.

Ukrainos gynybos ministerija paragino prisijungti prie teritorinės gynybos visus, kurie gali. 

„Su savimi reikia turėti tik pasą ir identifikacinį numerį. Amžiaus ribos nėra“, - rašoma ministerijos pranešime. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino Europos Sąjungą imtis griežtesnių sankcijų prieš Rusiją dėl jo šalies užpuolimo, Bendrijai nepanaudojus prieš Maskvą viso baudžiamųjų priemonių arsenalo.

„Dar neišnaudotos visos sankcijų galimybės. Spaudimas Rusijai privalo didėti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V.Zelenskis, pasikalbėjęs su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

JAV naujienų agentūra „Associated Press“ praneša, kad Kijevo centre, vyriausybiniame kvartale vyksta susišaudymai. Kol kas Ukrainos valdžia šios informacijos nekomentavo. 

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius papasakojo apie esamą situaciją Charkove, Chersone, Melitopolyje ir Jungtinių pajėgų operacijos veiksmų rajone.

Kalbėdamas apie Melitopolį, Arestovičius sakė: „Situacija ten dviprasmiška, miesto pakraščiuose yra rusų kariuomenė, atvykusi iš Krymo. Yra tam tikros priemonės neutralizuoti galimą proveržį į Melitopolį, Mariupolio link.“

Apie Chersoną O.Arestovičius sakė, kad Rusijos kariuomenė „bandys kirsti Dniepro upę“.

„Jie ieško būdų po to, kai buvo sunaikintas Andrejevskio tiltas. Mūsų kariai gynybą laiko dešiniajame krante. Situacija yra valdoma ir kol kas nėra prasmės sakyti, kad priešas prasibrovė ar žengia į priekį“, – sakė jis.

O.Arestovičius taip pat sakė, kad Charkovas laikosi.

„Ryte atmušėme dar vieną puolimą, pasikėsinimą į puolimą... Priešas, manau, ten nepravažiuos“, – sakė jis.

Jungtinių pajėgų operacijos zona taip pat laikosi, o priešas dabar ten „praktiškai nesiveržia“. 

„Vyksta tam tikros artilerijos dvikovos. Ir priešo sabotažo grupės bando pralaužti mūsų gynybą. Tačiau daugelis jų buvo neutralizuoti ir paimti į nelaisvę", – sakė O.Arestovičius.

Kijeve vidurdienį vėl skamba sirenos – perspėjama apie galimus artilerijos smūgius. 

Rusija toliau puola Ukrainą. Agresoriaus karinės pajėgos į kaimynę veržiasi iš šiaurės, rytų ir pietų, apšaudomi miestai.

Šie žemėlapiai parengti pagal „The New York Times“ surinktą informaciją:

Rusijos invazija į Ukrainą.

Rusijos atakos iš oro.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad į šalį įsiveržusios rusų pajėgos taikosi į civilinius rajonus, gyrė savo tėvynainių didvyriškumą ir patikino, kad Kijevas visais įmanomais būdais stengiasi juos apsaugoti.

V.Zelenskis kalbėjo Rusijos pajėgoms pasiekus Ukrainos sostinę, kur anksti penktadienį griaudėjo galingi sprogimai, vyriausybės pavadinti „šiurpiais raketų smūgiais“.

„Jie sako, kad civiliniai objektai nėra jų taikiniai. Bet tai dar vienas jų melas. Iš tikrųjų jiems nesvarbu, kuriuose rajonuose veikti“, – vaizdo kreipimesi sakė prezidentas.

„Ukrainiečių oro gynybos sistemos gina mūsų dangų, – sakė jis. – Ukrainiečiai demonstruoja didvyriškumą.“

„Visos mūsų pajėgos daro visa, kas įmanoma“, kad apsaugotų žmones, pridūrė V.Zelenskis.

Ukrainos lyderis paragino žmones pademonstruoti solidarumą ir padėti pagyvenusiems asmenims susirasti priebėgą bei „gauti tikros informacijos“.

V.Zelenskis taip pat sakė, kad Rusija galiausiai turės kalbėtis su Kijevu dėl savo karo užbaigimo.

„Rusija anksčiau ar vėliau turės su mumis kalbėtis. Kalbėtis, kaip užbaigti kovas ir sustabdyti šią invaziją. Kuo greičiau pokalbis prasidės, tuo mažesni bus nuostoliai pačiai Rusijai“, – sakė jis.

Perėjęs prie rusų kalbos, V.Zelenskis paminėjo masiniais areštais pasibaigusius ketvirtadienio protestus Rusijos gatvėse.

„Rusijos Federacijos piliečiams, išeinantiems protestuoti: mes jus matome. Ir tai reiškia, kad jūs mus išgirdote. Tai reiškia, kad jūs pradedate tikėti mumis. Kovokite už mus. Kovokite su karu“, – sakė jis.

Rusijos policija per protestus prieš karą dešimtyse šalies miestų ketvirtadienio vakarą sulaikė daugiau kaip 1,7 tūkst. žmonių.

Ukrainos sausumos pajėgos savo „Facebook“ paskyroje pranešė, kad Rusijos okupantai tęsia puolimo operaciją prieš Ukrainą tam tikrose teritorijose, naudodami didelio tikslumo tolimojo nuotolio ginkluotę bei operatyvinius ir taktinius lėktuvus.

„Aviaciją valdo ir jai vadovauja A-50 orlaiviai iš Minsko srities teritorijos Baltarusijos oro erdvėje ir Krymo autonominės respublikos. Siekdamas įbauginti Ukrainos gyventojus, priešas vis dažniau puola civilinę infrastruktūrą. Taip pat žinoma, kad Baltarusijos Gomelio aerodrome nusileido rusų IL-76 su desantininkais“, – rašo Ukrainos sausumos pajėgos.

Pasak jų, Hostomelio aerodromo kilimo ir tūpimo takai yra apgadinti, todėl rusai nusprendė savarankiškai pajudėti iš Baltarusijos teritorijos Kijevo kryptimi.

Ukrainos sausumos pajėgos teigia, kad Siverščinoje 1-ojo būrio daliniai prie Bilous upės sustabdė priešą.

„Dabar priešas, sulaukęs neblogo Černigovo gynėjų atkirčio, ​​bando aplenkti miestą ir pulti sostinę“, – rašo kariuomenė.

Pranešama, kad buvo prarasta Konotopo miesto kontrolė.

„Pietuose priešas ir toliau vykdo savo agresijos planus. Jis kovoja už Ukrainos miestą Melitopolį. Donecko kryptimi be permainų: priešui nesiseka, nepasiektas tikslas nueiti iki Donecko ir Luhansko sričių administracinių sienų“, – rašo Ukrainos sausumos pajėgos.

Pasak jų, oro pajėgos atmuša priešo antskrydžius ir toliau vykdo sistemingus karo veiksmus. Taip pat vykdo nuolatinę oro žvalgybą.

Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar sakė, kad Rusijos kariuomenė užgrobė du Ukrainos ginkluotųjų pajėgų automobilius, persirengė Ukrainos kariuomenės uniforma ir važiuoja į Kijevo centrą iš Obolonės mikrorajono.

Ukrainos generolas leitenantas Valerijus Zalužnas patvirtino šiuos pranešimus.

Ukrainos armija penktadienį pareiškė, kad kovoja su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis į šiaurės vakarus nuo sostinės Kijevo, Maskvai jau antrą dieną veržiantis į šią provakarietišką šalį, skelbia AFP.

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro desantininkai kovoja Dymero ir Invankivo gyvenviečių rajonuose“, – savo „Facebook“ paskyroje pranešė Kijevo kariuomenė.

Dymeras yra maždaug 45 km į šiaurę nuo Kijevo, o Ivankovas yra maždaug 60 km į šiaurės vakarus nuo Ukrainos sostinės.

Pasak JAV pareigūnų, Rusijos pajėgos, kurios į Ukrainą įžengė per Baltarusiją, yra per kelis kilometrus nuo Kijevo, rašo „The Guardian“.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas įstatymų leidėjams telefonu sakė, kad Rusijos mechanizuotosios pajėgos, atvykusios iš Baltarusijos, buvo maždaug 32 km atstumu nuo Kijevo, praneša naujienų agentūra „Associated Press“.

Pareigūnai sakė, kad kitas Rusijos karinis vienetas, atvykęs į Ukrainą iš Rusijos, yra šiek tiek toliau, tačiau taip pat buvo nukreiptos Kijevo link. Jie siekia apsupti miestą ir galimai nuversti Ukrainos vyriausybę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad vyriausybė turi informacijos, jog „ardomosios grupuotės“ kėsinasi į miestą, o JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad Kijevas „gali būti apgultas“.

Gerai informuotas JAV žurnalistas Michaelas Weissas cituoja iš šaltinio Ukrainos žvalgyboje gautą informaciją apie tai, kaip Rusija ketina užimti Kijevą.

Esą Kijeve apie 2 tūkst. Rusijos specialiųjų pajėgų narių ketina užimti arba Boryspilio, arba Sikorskio oro uostą ir jį paruošti papildomų pajėgų atgabenimui. Esą iš Baltarusijos ir Rusijos teritorijos čia oru būtų perkelta 10 tūkstančių desantininkų, lėktuvų IL-76, šarvuočių.

Tuo pat metu diversantai, esą jau veikiantys Ukrainoje, pradėtų gadinti ir naikinti elektros tinklus ir stotis – kad Kijevas būtų „atjungtas“ ir žmonės pradėtų panikuoti.

Paraleliai būtų aktyvuota didžiulė kibernetinė ataka prieš vyriausybinių institucijų ir kitų svarbių įstaigų serverius. Šiek tiek anksčiau tikėtina aštri eskalacija kariniame fronte – daugybė provokacijų pasienyje.

Tokios eskalacijos tikslas – priversti Ukrainos pajėgų vadovybę perkelti geriausius karius prie gynybos linijų ir Kijeve palikti tik mažai karių. Tada ir prasidėtų sostinės užėmimo operacija.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusija tęsia karinius veiksmus Ukrainoje

„Kremlius nori užblokuoti Kijevą ir sukurti sąlygas nekontroliuojamiems pabėgėlių iš Kijevo konvojams, kurie užkimštų kelius. Tai neleistų Ukrainos pajėgoms laisvai judėti“, – šaltinį Ukrainos žvalgyboje cituoja M.Weissas.

Kitas etapas – užimti visas pagrindines institucijas. Kalbama apie kariuomenės Generalinį štabą, ministrų kabinetą, Aukščiausiąją Radą – esą šios institucijos bus laikomos, kol atvyks pagrindinės Rusijos pajėgos.

„Šios operacija data nežinoma, bet jos laukiama artimiausiomis dienomis – daug kas esą priklausys nuo oro ir tarptautinės situacijos vystymosi“, – tvirtina M.Weissas.

Tikslas – perimti Ukrainos politinę valdžią ir priversti Kijevą pasirašyti taikos susitarimą pagal Rusijos sąlygas. Esą net jei daug dabartinės vadovybės atstovų bus evakuoti, atsiras prorusiškų politikų, kurie sutiks prisiimti atsakomybę ir pasirašyti atitinkamus dokumentus.

„Galutinis tikslas, regis, yra perskelti Ukrainą į dvi de facto valstybes – kaip Rytų ir Vakarų Vokietiją, kaip Šiaurės ir Pietų Korėją. Kijevas būtų rusiškoje pusėje“, – šaltinį cituoja M.Weissas.

Keli šimtai pabėgėlių iš Ukrainos, tarp jų dešimtys vaikų ir dvi moterys su katėmis, ketvirtadienį palikę namus dėl Rusijos pradėto puolimo, naktį praleido kaimyninės Lenkijos geležinkelio stotyje.

„Atvykau iš Kijevo. Išgirdau sprogimus šalia savo namų... ir greitai susikroviau daiktus. Beveik viską pasiėmiau su savimi“, – sakė  Kijevo politechnikos instituto dėstytoja 36 metų Olha, prisistačiusi tik vardu.

Ji buvo viena iš maždaug 200 ukrainiečių pabėgėlių, nakčiai įsikūrusių geležinkelio stotyje Lenkijos pietrytiniame Peremislio mieste, vos už kelių kilometrų nuo Ukrainos sienos.

Šią grupę sudarė daugiausia moterys. Jos užėmė beveik visas sėdimas vietas geležinkelio stoties laukimo salėse, kitos gulėjo ant geltonų sulankstomų lovų šalia savo lagaminų. Daugelis jų neramiai naršė telefonuose, sekdamos naujienas iš fronto.

„Čia jaučiuosi saugi, bet negaliu negalvoti apie mano artimuosius ir draugus. Daugumai jų gresia pavojus, jie negali taip greitai išvykti“, – kalbėjo Olha, planuojanti vykti pas savo draugą į Šveicariją.

„Priešakyje mūsų laukia dar daug kovų, – naujienų agentūrai AFP sakė moteris. – Ukraina nėra Rusija“.

Stotyje taip pat buvo daug pareigūnų iš įvairių struktūrų, įskaitant policiją ir kariuomenę, vaišinusių atvykėlius sriuba.

Stotyje prisiglaudusiems žmonėms taip pat buvo dalijamos lenkiškos spurgos, šalyje tradiciškai valgomos per vadinamąjį riebųjį ketvirtadienį – paskutinį ketvirtadienį prieš gavėnią. 

„Gyvenimas pasikeitė per pusdienį“

Kiti pareigūnai prie stalo registravo žmones ir padėjo jiems užsisakyti bilietus tolimesnei kelionei.

Neramiai po stotį pirmyn ir atgal vaikščiojęs Konstantinas sakė, kad jį palikti tėvynę paskatino sprogdinimai ir kiti „labai baisūs dalykai“ .

„Mačiau vaizdo įrašus, skaičiau draugų žinutes, ir tai paskatino mane išvykti. Keliauju pas draugą į Vokietiją, o paskui žiūrėsiu, kas bus“, – kalbėjo jis naujienų agentūrai AFP.

„Nežinau, kada sugrįšiu į Ukrainą, nes manau, kad Ukrainą ištiko didelė nelaimė ir tai gali trukti mėnesius, galbūt net metus“, – pridūrė 25 metų vyras, atsisakęs pasakyti savo pavardę.

Ukrainietė verslininkė Iryna Rusijos surengtą invaziją į jos šalį pavadino „nusikaltimu žmoniškumui“.

„Mano gyvenimas per pusdienį pasikeitė 100 procentų. Labai gera žinoti,  kad turime kur bėgti. Tačiau kai kas tokios vietos neturi“, – kalbėjo 42 metų moteris, taip pat nenurodžiusi savo pavardės.

Paklausta, kiek laiko, jos nuomone, truks karas, ji atsakė, kad sunku pasakyti, bet „tikrai norėčiau, kad pasaulio lyderiai susitartų ir tai greitai baigtųsi“.

„Tačiau manau, kad Ukraina negali sutikti su Rusijos sąlygomis. Tikrai ne, – sakė ji. – Ukraina yra nepriklausoma šalis, Rusija negali jos  pavergti“.

Kijeve maždaug 8.20 val. vietos ir Lietuvos laiku vėl kaukė sirenos, perspėdamos apie galimą artilerijos apšaudymą.

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad oro desantininkai susprogdino tiltą per Teterivo upę ties Ivankivu, esančiu maždaug už 50 kilometrų į šiaurę nuo Kijevo, siekdami užkirsti kelią Rusijos pajėgų kolonai veržtis sostinės link.

Ministerija pranešė, kad Rusijos puolimas buvo sustabdytas.

Anksčiau penktadienio rytą aukščiausi JAV pareigūnai apskaičiavo, kad per Baltarusijos sieną į Ukrainą įžengusios Rusijos pajėgos nuo sostinės buvo tik maždaug 32 kilometrus.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį balsuos dėl rezoliucijos, kuria „griežčiausiais žodžiais“ smerkiama Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, nors balsavimas yra pasmerktas žlugti.

Rezoliucijos projekte taip pat reikalaujama tuojau pat sustabdyti Rusijos invaziją į Ukrainą ir išvesti visus rusų karius.

Kaip sakė JAV aukšto rango pareigūnas, prezidento Joe Bideno administracija žino, kad priemonę vetuos Rusija, tačiau mano, kad labai svarbu pateikti tokią rezoliuciją balsavimui ir taip akcentuoti Rusijos izoliaciją tarptautinėje scenoje.

Pasak pareigūno, po balsavimo Saugumo Taryboje bus surengtas balsavimas dėl panašaus teksto 193 narių Generalinėje Asamblėjoje, kur jokių veto nėra.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis patvirtino, kad šiandien prieš aušrą buvo pranešta apie kelis raketų smūgius.

Jis sakė, kad smūgiai prasidėjo penktadienį 4 val. ryto vietos laiku.

V.Zelenskis pridūrė, kad Rusijos smūgiai buvo nukreipti tiek į karinius, tiek į civilinius objektus.

Anksčiau Rusija yra sakiusi, kad į civilius gyventojus nesitaikė. 

Vis dėlto, kaip jau skelbta anksčiau, sostinėje Kijeve šį rytą nugriaudėjo sprogimai, vieno iš smūgių metu pažeistas gyvenamasis namas.

„Šio puolimo tikslas – spausti mus. Spausti ne tik valdžią, bet visus jus. Jie sako, kad civiliniai objektai nėra jų taikinys. Tačiau tai dar vienas jų melas. Iš tikrųjų jie neskiria sričių, kuriose veikia", – sakė V.Zelenskis.

Jis tvirtino, kad "Ukrainos oro gynybos sistemos gina dangų".

„Ukrainiečiai demonstruoja didvyriškumą. Visos mūsų pajėgos daro viską, kas įmanoma, kad apsaugotų žmones", – tvirtino Ukrainos prezidentas. 

Pasak jo, „Rusijai vis tiek teks kalbėti su Ukraina apie kovos veiksmų nutraukimą". 

„Kuo anksčiau jie ta padarys, tuo mažiau mirs jų pačių", – sakė V.Zelenskis. 

Jis taip pat rusiškai kreipėsi į Rusijos gyventojus, išėjusius į mitingus prieš karą Ukrainoje. V.Zelenskis pasakė, kad „Ukraina tai mato". 

Publikuotas garso įrašas, kuriame, kaip skelbia žiniasklaida, skamba Ukrainos karių, saugojusių Gyvačių salą Ukrainoje, reakcija į Rusijos jūrų pajėgų grasinimus.

Garso įraše rusų karininkas sako: „Tai karinis karo laivas. Tai Rusijos karinis karo laivas. Siūlau padėti ginklus ir pasiduoti, kad išvengtumėte kraujo praliejimo ir nereikalingų aukų. Priešingu atveju būsite subombarduoti“.

Girdimas Ukrainos kareivio atsakymas: „Rusijos karo laive, eik n****“.

Anot Volodymyro Zelenskio, visi kariai, gynę Gyvačių salą, žuvo. Skelbiama, kad jų buvo 13.

„Visi pasieniečiai didvyriškai žuvo, bet nepasidavė. Jiems bus suteiktas Ukrainos didvyrio titulas“, – sakė Zelenskis. Prie salos rusų laivas priartėjo kažkuriuo metu ketvirtadienį, skelbia CNN.

VIDEO: Ukrainiečių kario atsakymas rusams: „Eikite n****“

Ukrainiečių kario atsakymas rusams: „Eikite n****“

Ukrainoje esantis 15min žurnalistas Vidmantas Balkūnas sako, kad šalies keliuose susidarė didžiulės spūstys, eismas vietomis sustojo, ribojamas degalų pardavimas.

„Viskas į vieną pusę stovi visomis eilėmis, kokios 7-8 eilės“, -  penktadienio rytą pranešė V.Balkūnas.

VIDEO: Ukrainos degalinėse ribojami degalai, kai kur jų nėra, automobiliais bando išvykti iš šalies visomis juostomis

Ukrainos degalinėse ribojami degalai, kai kur jų nėra, automobiliais bando išvykti iš šalies visomis juostomis

Vidmantas Balkūnas

„Prie kai kurių miestų įvažiavimų iškraunami gelžbetoniai blokai, kurie, tikėtina, bus panaudoti kelių blokavimui. Daugumoje degalinių ribojamas degalų pardavimas – iki 20 litrų žmogui. Kai kur nėra degalų, didelės spūstys ir karinės kolonos judėjimas“, – pasakojo žurnalistas.

Spūstys Ukrainos keliuose. Vidmanto Balkūno nuotr.

Lenkija palei sieną su Ukraina steigia pabėgėlių priėmimo centrus, laukdama pabėgėlių antplūdžio po Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį.

Penktadienio rytą apie 7 val. vietos laiku Kijeve skambėjo kelias minutes trukusios oro antskrydžių sirenos.

CNN praneša, kad sirenos girdėtos ir Lvove.

Ukrainos kariuomenė pasidalijo filmuota medžiagą, kurioje, jos teigimu, susišaudymas tarp Ukrainos gynėjų šiaurės rytiniame Sumų mieste ir Rusijos okupantų.

Daugiau kaip 260 000 gyventojų turintis Sumų miestas – regiono sostinė, nuo Rusijos sienos nutolusi mažiau nei 30 km.

Vietos administracijos vadovas Dmytro Zhyvytsky sakė, kad didelė Rusijos karinė kolona važiavo į vakarus už Sumų link sostinės Kijevo.

Jis taip pat sakė, nurodo BBC, kad netoliese esantis Konotopo miestas dabar yra apsuptas.

Penktadienio rytą Rivnėje, esančioje vakarų Ukrainoje, nugriaudėjo du galingi sprogimai, praneša UNIAN.

Apie tai iš įvykio vietos pranešė ukrainiečių portalo „Segodnia“ korespondentas.

„Telegram“ kanalas „Military Observer“ praneša, kad sprogimai nugriaudėjo netoli oro uosto.

Vėliau policija patikslino, kad Rivnėje okupantai du kartus pataikė į oro uosto kilimo taką.

„Rivnės oro uosto teritorijoje ką tik įvyko raketos smūgis! Tik vienas, ne keli, kaip pranešama. Didelės žalos nepadaryta“, – rašė Rivnės meras Aleksandras Tretjakas.

Penktadienį auštant Ukrainos sostinėje Kijeve nugriaudėjo dar mažiausiai trys sprogimai. Atrodo, skelbia CNN, garsas sklido iš miesto pietvakarių. 

Dabar Kijeve jau šiek tiek po 6.30 val. ryto. Anksčiau šį rytą CNN komandos, esančios vietoje, pranešė, kad mieste girdėti dideli sprogimai.

Charkovo administracinės srities vadovas Olegas Siniegubovas penktadienį ryte paskelbė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir teritorinė gynyba aktyviai priešinasi Rusijos agresoriui.

„Šią naktį vyko aktyvios kovos, o rusų puolimas prie Dergačy ir Pečenigso tęsiasi“, – praneša jis. 

Kaip feisbuke skelbia O.Siniegubovas kariuomenė Charkovo srityje komplektuojama ir palaipsniui užima pozicijas.

„Oficialiais duomenimis, per naktį į ligoninę paguldyti 7 kariai. Medicinos įstaigose yra visa reikalinga įranga.
Mes kovojame savo žemėje, tiesa priklauso mums! Šlovė Ukrainai!“, – rašė jis. 

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sako esąs „įsitikinęs“, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėgins nuversti Ukrainos vyriausybę.

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas

Duodamas interviu JAV transliuotojui ABC, A.Blinkenas sakė, kad tai yra Rusijos plano užpulti sostinę Kijevą ir kitus didžiuosius Ukrainos miestus, taip pat pradėti daugialypį puolimą prieš šalį iš šiaurės, rytų ir pietų sienų dalis.

A.Blinkenas sakė, kad Rusijos ataka už Ukrainos ribų yra „galima“, tačiau pakartojo JAV įsipareigojimą ginti savo NATO sąjungininkus ir perspėjo, kad „išpuolis prieš vieną NATO narę yra puolimas prieš visas NATO nares“.

„Prezidentas labai aiškiai sakė, kad ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą. Manau, kad tai yra galingiausia atgrasymo priemonė, atgrasanti  V.Putiną nuo ėjimo už Ukrainos ribų“, – sakė jis.

A.Blinkenas taip pat pakartojo JAV prezidento Joe Bideno poziciją, kad galimybė išplėsti esamas JAV sankcijas nukreipiant tiesiogiai prieš V.Putiną bus diskutuojama, jei situacija paaštrėtų.

Ukrainos vidaus reikalų viceministras Jevhenas Jeninas anksti penktadienį įvykusį sprogimą virš sostinės Kijevo priskyrė Ukrainos „priešraketinei sistemai, kuri nušovė (Rusijos) raketą“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tviteryje skelbia, kad Rusija raketomis atakuoja Kijevą. 

„Paskutinį kartą mūsų sostinė ką nors panašaus patyrė 1941 m., kai ją užpuolė nacistinė Vokietija. Ukraina nugalėjo tą blogį ir nugalės šį. Sustabdykite Putiną. Izoliuokite Rusiją. Nutraukti visus ryšius. Išvarykite Rusiją iš visur“, – rašo jis. 

Ukrainos gynybos ministerija feisbuke paskelbė duomenis apie Rusijos nuostolius, patirtus nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios iki penktadienio ryto 3 valandos.

Pranešime nurodoma:

• Nukauti 7 orlaiviai
• 6 sraigtasparniai
• Per 30 tankų
• Nukauta per 800 karių

Penktadienį, vasario 25 dieną, apie 4.25 val.  Raketomis buvo apšaudyti Primorsko pasienio apsaugos dalinys Zaporožės srityje.

Kaip skelbia UNIAN, šią informaciją patvirtino Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos spaudos atstovai.

Teigiama, kad ataka pareikalavo gyvybių, yra sužeistųjų, tačiau tikslus nukentėjusiųjų ir žuvusiųjų skaičius nėra pateikiamas.

Rusijos karius apgavo Vladimiras Putinas, sako Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka.

„Jiems net nebuvo pasakyta, kad jie ruošiasi pulti Ukrainą. Ir jiems buvo pasakyta, kad tai yra pratybų tęsinys.

Rusijos kariuomenė dažnai pasiduoda be kovos. Kariai yra visiškai dezorientuoti ir nesupranta, ką daro Ukrainoje“, – feisbuke rašo ministro patarėjas.

Rusijos pajėgos yra maždaug už 30 km nuo Kijevo, Bideno administracijos pareigūnai pranešė įstatymų leidėjams, praneša CNN. 

Pasak dviejų šaltinių, dalyvavusių pokalbyje, kuris įvyko apie 18.30 val. (ET laiku), per Baltarusiją į Ukrainą įžengusios Rusijos mechanizuotos pajėgos buvo maždaug už 32 kilometrų nuo Kijevo, ketvirtadienį vykusiame pasitarime Atstovų Rūmų įstatymų leidėjams pranešė aukščiausi J.Bideno administracijos pareigūnai.

Pareigūnai apibūdino, kad kitas rusų dalinys, į Ukrainą įžengęs iš Rusijos, buvo šiek tiek toliau, tačiau abu judėjo Kijevo link, siekdami apsupti miestą ir galimai nuversti Ukrainos vyriausybę, teigia CNN šaltinis. 

Naujose palydovinėse nuotraukose matyti, kad per pontoninį tiltą netoli Černobylio pervažiavo dešimtys transporto priemonių, skelbia CNN. 

Remiantis naujomis „Capella Space“ palydovinėmis nuotraukomis, per karinį pontoninį tiltą per Pripetės upę netoli Ukrainos ir Baltarusijos sienos buvo perkelta ilga transporto priemonių kolona.

Ketvirtadienį 21.57 val. Kijevo laiku darytose nuotraukose matyti, kad transporto priemonės išsirikiavusios pietinėje Pripetės upės pakrantėje, praneša CNN. 

Ši vieta yra Palieskio valstybiniame radioekologiniame draustinyje, kuris priklauso didesnei Černobylio uždraustai zonai.

Už kilometro nuo konvojaus ir pontoninio tilto vietos, netoli apleisto Dovladų kaimo (Baltarusija), kolonomis išsidėsčiusios dešimtys kitų transporto priemonių. 

Kelias iš Dovladų veda per Ukrainos sieną į Pripetę, prie apgadinto Černobylio branduolinio reaktoriaus. 

Pranešama, kad anksčiau ketvirtadienį Rusijos pajėgos perėmė reaktoriaus teritorijos kontrolę. CNN apie pontoninio tilto egzistavimą pranešė dar vasario 15 d., kai jis pirmą kartą buvo pastebėtas palydovinėse nuotraukose.

Kijeve sudužus rusų lėktuvui gaisras kilo devynių aukštų daugiabutyje. UNIAN skelbia, kad dega 4-9 aukštai. Gaisro vietoje dirba ugniagesiai.

Šią informaciją patvirtino vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka.

Preliminariais duomenimis, trys žmonės sužeisti, vienas iš jų sunkios būklės. 

Apie tai paskelbė Kijevo meras Vitalijus Kličko.

„Greitoji pagalba veža žmones į ligonines. Visos greitosios pagalbos tarnybos dirba vietoje. Namas dega, gresia sunaikinimas“, – rašė sostinės vadovas.

Kaip skelbia portalas pravda.com.ua Ukrainos specialiosios tarnybos pranešė apie tai, kaip tiksliai Rusija planuoja perimti Kijevo kontrolę. 

Remiantis Rusijos Federacijos paruoštu operatyviniu planu, nurodo minėtas portalas, iki 2 tūkst. Rusijos specialiųjų pajėgų karių ketina užimti Kijevo oro uostą (vieną iš dviejų) bei oro eismo valdymo įrangą. Šis kariškių skaičius, rašoma toliau, turėtų užtikrinti sėkmingą pagrindinės – iki 10 tūkst. Rusijos karių – grupės atvykimą. Šią grupę, skelbiama portale, taip pat sudarys orlaiviai IL-76, lengvoji šarvuotoji technika bei standartinė desantininkų ginkluotė. 

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka sako, kad girdėti sprogimai Kijeve tai oro gynybos smūgiai prieš priešo lėktuvus ir dronus, skelbia UNIAN.

Tviteryje paskelbtos nuotraukos/Sprogimas Kijeve

„Operatyvinės informacijos duomenimis, priešo lėktuvą numušė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir jis nukrito Darnicos rajone“, – sakoma A.Geraščenkos pranešime.

Jis savo „Telegram“ kanale taip pat skelbia, kad, kad Kijevas greičiausiai atakuojamas sparnuotosiomis arba balistinėmis raketomis.

Ukrainos sostinėje dirbanti CNN komanda taip pat pranešė apie girdėtus du sprogimus Kijevo centre. Dar vienas sprogimas buvo girdėti kiek toliau.