„Su šia situacija kol kas susidūrėme tik Magadano srityje. Kituose regionuose tokių faktų nebuvo – mums visada buvo teikiamos archyvo pažymos, sudarytos remiantis įskaitos kortelėmis“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė A.Makejevas.
„Galbūt kalbama apie neteisingą tarnybinio naudojimo įstatymo interpretavimą atskirame regione. Norime tai išsiaiškinti“, – pridūrė jis.
Pasak specialisto, muziejus taip pat ketina atskleisti dokumentų naikinimo mastą ir jau kreipėsi į Žmogaus teisių tarybą prie Rusijos prezidentūros.
Laikraštis „Kommersant“ penktadienį pranešė, kad Rusijoje, remiantis slaptu 2014 metais paskelbtu tarpinstituciniu įsaku, naikinamos archyvų įskaitos kortelės, turinčios duomenų apie represijų aukas.
Pasak leidinio, Gulago istorijos muziejaus direktorius Romanas Romanovas apie tai pranešė Žmogaus teisių tarybos vadovui Michailui Fedotovui ir paprašė išnagrinėti situaciją.
Kortelių naikinimas reiškia, kad šalinama visa informacija apie nuteistųjų buvimą Gulago sistemoje, sakoma R.Romanovo laiške.
„Jei žmogus mirė stovykloje, jo asmeninė byla buvo saugoma neterminuotai. Jei žmogus buvo išlaisvintas, jo byla buvo naikinama, tačiau archyve likdavo jo kortelė, kur nurodyta jo vardas, tėvavardis ir pavardė, gimimo metai ir vieta, kalinio judėjimas tarp stovyklų ir stovyklų punktų bei išlaisvinimo data“, – aiškino muziejaus direktorius.
Žmogaus teisių tarybos pirmininkas interviu „Kommersant“ savo ruožtu pareiškė, kad išnagrinės problemą.
„Visada ginsime archyvo medžiagos išsaugojimą. Ji turi labai svarbios istorinės informacijos. Tai iš esmės svarbu, nes tai yra priemonė pasipriešinti istorijos falsifikavimui“, – sakė jis.
M.Fedotovas: „Kai yra dokumentas, jo praktiškai neįmanoma falsifikuoti, o kai dokumento nėra, galima sugalvoti kas tik įmanoma. Todėl, esant galimybei, reikia saugoti visus to laikotarpio dokumentus.“
„Kai yra dokumentas, jo praktiškai neįmanoma falsifikuoti, o kai dokumento nėra, galima sugalvoti kas tik įmanoma. Todėl, esant galimybei, reikia saugoti visus to laikotarpio dokumentus“, – pridūrė M.Fedotovas.
Tikslus nuteistųjų per sovietų represijas skaičius nežinomas. Vienoje publikacijoje teigiama, kad vien 1937–1938 metais politinėse bylose buvo areštuota per 1,7 mln. žmonių.
Rusijos žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ duomenimis, bendras represijų aukų skaičius gali siekti 12 mln. žmonių.
