Rusija, Iranas ir Turkija yra garantuojančiosios vadinamojo Astanos proceso, kuriuo siekiama nutraukti karą Sirijoje, šalys. Šis procesas, vykstantis lygiagrečiai su JAV ir Jungtinių Tautų remiama Ženevos iniciatyva, prasidėjo pernai Kazachstano sostinėje surengtomis derybomis.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad šios trys šalys „privalo padėti sirams baigti valyti savo šalį nuo teroristų“.
Ministrai pabrėžė, kad Astanos taikos procesas vyksta sėkmingai.
Rusijos diplomatijos vadovas gyrė „unikalų“ dviejų pagrindinių Sirijos prezidento Basharo al Assado rėmėjų – Maskvos ir Teherano – bei sukilėlius palaikančios Ankaros aljansą.
„Jo dėka tapo įmanoma spręsti padėtį mūšio lauke su „Islamo valstybe“ ir (džihadistų grupuote) „al Nusra Front“," – pareiškė jis.
Džihadistai prarado didžiąją dalį kontroliuotos teritorijos Sirijoje.
Per 2011 metais prasidėjusį kruviną Sirijos pilietinį karą žuvo jau daugiau kaip 350 tūkst. žmonių. Tiek Teheranas, tiek Maskva yra dislokavusios karines pajėgas Sirijoje, siekdami paremti B.al Assadą kare su sukilėliais.
Pasak S.Lavrovo, Astanos derybų kritikai „mėgina parodyti, kad šiandien jie sprendžia visus reikalus mūsų pasaulyje, bet, laimei, jų laikas jau praėjo“.
Vis dėlto jis netiesiogiai sukritikavo Damaską, kad šis neįleido Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos į Rytų Gutos miestą Dumą, pareikšdamas, jog Maskva ragina režimą būti „lankstesnį“.
Rusijos užsienio reikalų ministras prieš tai surengė atskirą dvišalį susitikimą su Turkijos diplomatijos vadovu Mevlutu Cavusoglu, o po to susitiko su kolega iš Irano Mohammadu Javadu Zarifu.
Per susitikimą su M.Cavusoglu S.Lavrovas pabrėžė, kad tiek Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tiek Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas skiria „didelį dėmesį“ šalių tarpusavio santykių gerinimui.
Įtrūkis aljanse
Derybos Maskvoje įvyko po balandžio 7-ąją Dumos mieste netoli Damasko įvykdytos numanomos cheminės atakos, sulaukusios labai skirtingo Turkijos ir Rusijos atsako.
„Prakeikiu įvykdžiusius šias žudynes“, – pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, taip pat pasveikinęs „tinkamus“ Vakarų šalių smūgius iš oro numanomiems Sirijos cheminių ginklų programos objektams.
Tuo metu Rusija teigia, kad ši ataka buvo inscenizuota siekiant apjuodinti jos sąjungininką B.al Assadą. Maskva šią savaitę pakvietė grupę sirų į tarptautinę cheminių ginklų priežiūros organizaciją, kad jie savo liudijimais pagrįstų Rusijos poziciją.
Iranas ir Rusija šeštadienį pasmerkė po numanomos cheminės atakos Vakarų surengtus smūgius Sirijoje.
S.Lavrovas pareiškė, kad šie smūgiai „pakenkė pastangoms siekti politinio proceso“, o M.J.Zarifas sukritikavo „destruktyvų“ Vašingtono vaidmenį.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šį mėnesį užsiminė, kad Vakarų šalių smūgiai Sirijoje paskatino nesutarimus tarp Anakaros ir Maskvos, nors pastaruoju metu abiejų šalių ryšiai darėsi vis glaudesni.
Šį pareiškimą piktai paneigė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu, pareiškęs, kad jo šalies ryšiai su Maskva „nėra tokia silpni, kad Prancūzijos prezidentas galėtų juos nutraukti“.
Vis dėlto Artimųjų Rytų ekspertas Aleksandras Šumilinas, dirbantis Maskvoje veikiančiame JAV ir Kanados studijų institute, sakė, kad cheminės atakos Dumoje padariniai „atvėrė trūkį trijų šalių aljanse“.
Sirijos konflikto specialistas Aleksejus Malašenka savo ruožtu skeptiškai vertina prognozes, kad per šį susitikimą gali būti pasiekta kažkas daugiau nei vienybės demonstracija. Pasak jo, Rusijos, Turkijos ir Irano aljansas yra „labai netvirtas“.
Šių šalių pozicijos dėl numanomos cheminės atakos yra nesuderinamos, pažymėjo jis.
„Turkijos pozicija labai sąžininga: ji nusistačiusi prieš Basharą al Assadą, ir (derybose dalyvausiančios šalys) jokiu būdu negalės pasiekti susitarimo“, – sakė A.Malašenka.
Kita vertus, faktas, kad JAV vadovaujami smūgiai buvo riboto masto, rodo, jog „įtampos pikas jau praėjo“, – pridūrė jis.
Kitos derybos dėl padėties Sirijoje turėtų įvykti Astanoje gegužės 14 dieną.
Per aštuonis Ženevoje surengtus Jungtinių Tautų remiamų derybų ratus buvo pasiekta mažai pažangos, nes B.al Assado vyriausybė nerodė susidomėjimo.
Ankara nuo pat karo pradžios ragino nušalinti B.al Assadą, tačiau pastaraisiais mėnesiais vis artimiau bendradarbiauja su Maskva ir Teheranu, mėgindama rasti konflikto sprendimą.
Rusija sausį Juodosios jūros kurorte Sočyje surengė parodomąją konferenciją, kurioje daugiausia dalyvavo režimą remiantys delegatai. Sukilėliai šią konferenciją boikotavo, ir esminės pažangos joje pasiekti nepavyko.
Vis dėlto S.Lavrovas šeštadienį pareiškė, kad konferencijos metu buvo pasiekta „proveržio rezultatų“.
V.Putinas praėjusių metų lapkritį surengė susitikimą su Irano ir Turkijos prezidentais dėl padėties Sirijoje. Kitas toks trišalis viršūnių susitikimas įvyko šį mėnesį Ankaroje.
