Šios trys šalys mėgino rasti politinį sprendinį Sirijos konfliktui per praeitais metais Kazachstano sostinėje Astanoje pradėtas derybas, vykusias lygiagrečiai su JAV ir Jungtinių Tautų remiama Ženevos iniciatyva.
Dviejų pagrindinių Sirijos prezidento Basharo al Assado rėmėjų – Maskvos ir Teherano – bei sukilėlius palaikančios Ankaros naujausius derybos vyks po balandžio 7-ąją Dumos mieste netoli Damasko įvykdytos numanomos cheminės atakos, sulaukusios labai skirtingo Turkijos ir Rusijos atsako.
„Prakeikiu įvykdžiusius šias žudynes“, – pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, taip pat pasveikinęs „tinkamus“ Vakarų šalių smūgius iš oro numanomiems Sirijos cheminių ginklų programos objektams.
Tuo metu Rusija teigia, kad ši ataka buvo inscenizuota siekiant apjuodinti jos sąjungininką B.al Assadą. Maskva šią savaitę pakvietė grupę sirų į tarptautinę cheminių ginklų priežiūros organizaciją, kad jie savo liudijimais pagrįstų Rusijos poziciją.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šį mėnesį užsiminė, kad Vakarų šalių smūgiai Sirijoje paskatino nesutarimus tarp Anakaros ir Maskvos, nors pastaruoju metu abiejų šalių ryšiai darėsi vis glaudesni.
Šį pareiškimą piktai paneigė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu, pareiškęs, kad jo šalies ryšiai su Maskva „nėra tokia silpni, kad Prancūzijos prezidentas galėtų juos nutraukti“.
Vis dėlto Artimųjų Rytų ekspertas Aleksandras Šumilinas, dirbantis Maskvoje veikiančiame JAV ir Kanados studijų institute, sakė, kad cheminės atakos Dumoje padariniai „atvėrė trūkį trijų šalių aljanse“.
„Jeigu šis trejetas visiškai subyrės, įvykiai gali pakrypti labai bloga linkme“, – pridūrė jis.
Turkija laikosi „visiškai kitokio požiūrio“, kaip turėtų būti sprendžiamas šis konfliktas ir koks turėtų būti B.al Assado likimas, pažymėjo R.Šumilinas. Tuo metu Iranas stengiasi destabilizuoti regioną, kad pakenktų Izraeliui, o Rusija nori „stabilizuoti padėtį ir pasitraukti“.
Sirijos konflikto specialistas Aleksejus Malašenka savo ruožtu skeptiškai vertina prognozes, kad per šį susitikimą gali būti pasiekta kažkas daugiau nei vienybės demonstracija. Pasak jo, Rusijos, Turkijos ir Irano aljansas yra „labai netvirtas“.
Šių šalių pozicijos dėl numanomos cheminės atakos yra nesuderinamos, pažymėjo jis.
„Turkijos pozicija labai sąžininga: ji nusistačiusi prieš Basharą al Assadą, ir (derybose dalyvausiančios šalys) jokiu būdu negalės pasiekti susitarimo“, – sakė A.Malašenka.
Kita vertus, faktas, kad JAV vadovaujami smūgiai buvo riboto masto, rodo, jog „įtampos pikas jau praėjo“, pridūrė jis.
Bus aptariami „visi aspektai“
Turkijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad per šeštadienio susitikimą bus aptarti „visi bendradarbiavimo aspektai“ ir „bus išsamiai kalbama apie žingsnius, kurių nuo šiol būtų galima imtis“. Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerija sakė, kad per derybas daugiausia dėmesio bus skirta humanitarinei situacijai.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat surengs dvišalius pokalbius, kurių metu, be kitų klausimų, aptars „aštrėjančią padėtį“ dėl Irano branduolinio susitarimo. Apie tai pranešė URM atstovė Marija Zacharova.
Irano, Rusijos ir Turkijos užsienio reikalų ministrai pastarąjį kartą susitiko Astanoje kovo 16-ąją, o kitos derybos dėl padėties Sirijoje numatytos gegužės 14 dieną.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini antradienį paragino šis Iraną, Rusiją ir Turkiją dėti daugiau pastangų. Pasak jos, šios šalys „ne tik yra atsakingos, bet ir suinteresuotos, kad ugnies nutraukimo režimas veiktų“.
Per aštuonis Ženevoje surengtus Jungtinių Tautų remiamų derybų ratus buvo pasiekta mažai pažangos, nes B.al Assado vyriausybė nerodė susidomėjimo.
Tiek Teheranas, tiek Maskva yra dislokavusios karines pajėgas Sirijoje, siekdami paremti B.al Assadą jau septynerius metus besitęsiančiame kare su sukilėliais.
Ankara nuo pat karo pradžios ragino nušalinti B.al Assadą, tačiau pastaruoju metu vis artimiau bendradarbiauja su Maskva ir Teheranu, mėgindama rasti konflikto sprendimą.
Rusija sausį Juodosios jūros kurorte Sočyje surengė parodomąją konferenciją, kurioje daugiausia dalyvavo režimą remiantys delegatai. Sukilėliai šią konferenciją boikotavo, ir esminio proveržio joje pasiekti nepavyko.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusių metų lapkritį surengė susitikimą su Irano ir Turkijos prezidentais dėl padėties Sirijoje. Kitas toks trišalis viršūnių susitikimas įvyko šį mėnesį Ankaroje.
