JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasino pasitraukti iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties, Vašingtonui tvirtinant, kad Rusijos antžeminio bazavimo raketos 9M729 pažeidžia šį susitarimą.
Maskva tvirtino, kad ši sistema sutarties nuostatų nepažeidžia. Trečiadienį, siekdama pagrįsti savo poziciją, Rusija viešai pademonstravo šią raketą savo didžiuliame Patriotiniame parke netoli Pamaskvėje esančio Kubinkos miestelio.
Stovėdamas šalia šios sistemos vienas Rusijos gynybos pareigūnas aiškino raketų ypatumus užsienio žurnalistams ir kariniams pareigūnams.
Šiame renginyje dalyvavo kiek daugiau nei 20 užsienio karinių pareigūnų, bet nė vienas iš jų neatstovavo NATO šalims, nurodė Rusijos gynybos ministerija.
Maskvos pareigūnai tvirtina, kad minimos raketos veikimo nuotolis nepatenka į diapazoną, numatytą INF sutartimi, draudžiančia Rusijai ir JAV turėti raketų, galinčių nuskrieti nuo 500 iki 5 500 kilometrų.
Rusijos artilerijos ir raketinių pajėgų vadas Michailas Matvejevskis atkreipė dėmesį, kad pademonstruota raketa 9M729 gali nuskrieti daugiausiai 480 kilometrų. Kariškis pridūrė, kad ši raketa yra raketų 9M728, dėl kurių abi šalys taip pat nesutaria, modifikacija.
Pasak M.Matvejevskio, kariuomenė neturi galimybių keisti didžiausio raketos veikimo nuotolio, nes jis priklauso nuo kuro kiekio, nulemiamo gamybos metu.
„Rusija laikėsi ir toliau griežtai laikosi sutarties nuostatų ir neleidžia įvykti jokių pažeidimų“, – sakė kariškis.
M. Matvejevskis nurodė, kad Maskva šią informaciją pateikia, siekdama užtikrinti „savanorišką skaidrumą“.
Vašingtonas sakė, kad jo netenkintų Maskvos pasiūlymas surengti raketos „statinę demonstraciją“, nes tokiu būdu nebūtų įmanoma įrodyti, jog sistema sutarties nepažeidžia.
JAV reikalauja, kad Maskva sunaikintų ginčijamas raketas patikrinamu būdu, jeigu Rusija nori išsaugoti sutartį.
Vienas Rusijos pareigūnas, pageidavęs neviešinti savo vardo, sakė naujienų agentūrai AFP, kad NATO šalių nedalyvavimas renginyje yra daug sakantis.
„Kaip jie ketina plėtoti dialogą su mumis?“ – klausė jis.
Visiška derybų nesėkmė
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Riabkovas, taip pat dalyvavęs renginyje, sakė, kad Rusija nusprendė pademonstruoti raketą JAV pareigūnams atsisakius įsiklausyti į Maskvos pasiūlymus, pateiktus per šį mėnesį Ženevoje surengtas derybas. Pasak jo, tas susitikimas baigėsi „visiška nesėkme“.
Praeitą mėnesį Vašingtonas pareikalavo, kad Rusija per 60 dienų – iki vasario 2-osios – likviduotų 9M729. Priešingu atveju Jungtinės Valstijos pradėtų šešių mėnesių trukmės oficialaus pasitraukimo iš INF sutarties procesą.
S.Riabkovas sakė, kad Vašingtono teiginiai yra nepagrįsti, todėl sutartis liks galioti net jeigu JAV mėgintų iš jos pasitraukti.
Jis pridūrė, kad JAV toliau plėtoja INF sutarties draudžiamas raketas ir plečia jų gamybos pajėgumus.
„Sutartis turi būti išsaugota, – sakė S.Riabkovas. – Dabar amerikiečių pusė turi pasirinkti.“
„Konkrečios charakteristikos“
Dauguma užsienio diplomatų, dalyvavusių renginyje Kubinkoje, atsisakė pakomentuoti, ar Maskva sugebėjo juos įtikinti besilaikanti sutarties.
Tačiau Kinijos karinio atašė padėjėjas Li Xiaofengas sakė, kad Rusija turėtų pademonstruoti tiek 9M728, tiek 9M729.
Paklaustas, ar Rusija laikosi sutarties sąlygų, jis atsakė AFP: „Pasitikiu konkrečiomis charakteristikomis. Kol kas nemačiau jokių konkrečių charakteristikų iš amerikiečių pusės.“
Pasak Li Xiaofengo, nėra „jokių įrodymų“, kad sutartį pažeidžia Rusija.
INF sutartis nenumato jokių apribojimų kitiems svarbiems kariniams veikėjams, pavyzdžiui, Kinijai. Ši padėtis kelia didelį susirūpinimą JAV.
Vašingtonas sako, kad Rusijos pasiūlymas apžiūrėti 9M729 raketas tėra „nenuoširdi“ skaidrumo deklaracija.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino, kad jo šalies arsenale atsiras INF sutartimi draudžiamų branduolinių raketų, jeigu šis dokumentas liausis galiojęs.
Gruodį jis sakė esąs atviras pasiūlymui, kad kitos šalys taip pat prisidėtų prie INF sutarties arba būtų pradėtos derybos dėl visiškai naujo susitarimo.
V. Putinas taip pat perspėjo, jog tuo atveju, jeigu Vašingtonas dislokuotų daugiau raketų Europoje, Rusija atitinkamai reaguotų, o Europos valstybėms iškiltų Rusijos karinių smūgių grėsmė.
Europos Sąjunga ragino Rusiją ir JAV išsaugoti susitarimą.
Ši sutartis buvo pasirašyta 1987 metais tuomečio JAV prezidento Ronaldo Reagano ir paskutiniojo Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo. Ja buvo išspręsta krizė dėl sovietų branduolinių raketų, nutaikytų į Vakarų šalių sostines.
