JAV: padėtis aplink Bachmutą – nestabili

JAV gynybos departamento vertinimu, kovos aplink Bachmutą yra „intensyvios“, o padėtis regione – „nestabili“.

Taip žurnalistams sakė Pentagono atstovas spaudai generolas Patrickas Ryderis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Ukrainos kariuomenė pozicijose prie Bachmuto

+11

„Mes ir toliau stebime intensyvias kovas netoli Bachmuto. Rusijos kariai ir „Wagner“ samdiniai toliau puola vietovę, o Ukrainos pajėgos laikosi gynybos linijos“, – sakė Pentagono atstovas.

Pasak jo, padėtis „išlieka labai nestabili“ ir Jungtinės Valstijos ją atidžiai stebi.

Jis taip pat pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos palaiko glaudžius ryšius su Ukrainos puse, siekdamos aprūpinti ginkluotąsias pajėgas visa reikalinga ginkluote.

Kaip pranešė „Ukrinform“, per praėjusią parą Donecko srities Bachmuto rajone įvyko 29 kariniai susirėmimai. Žuvo 94 rusų užpuolikai, 121 buvo sužeistas.

Penktadienį Jungtinės Valstijos rengiasi paskelbti apie naują paramos gynybai paketą Ukrainai, pagal kurį pirmiausia bus tiekiama amunicija Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudojamoms sistemoms.

Tai ketvirtadien žurnalistams Vašingtone pareiškė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Rytoj Jungtinės Valstijos paskelbs apie dar vieną pagalbos paketą Ukrainai“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas, komentuodamas Vašingtone planuojamą JAV prezidento Joe Bideno ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo susitikimą.

Pasak jo, naująją pagalbą daugiausia sudarys šaudmenys artilerijos sistemoms, raketos HIMARS ir kita amunicija.

Be to, J.Kirby patikino, kad per Amerikos ir Vokietijos vadovų diskusijas bus aptarta galimybė suteikti papildomą paramą Ukrainai.

Charkivo srities Kupjansko rajone nuo Rusijos karių artilerijos apšaudymo žuvo pagyvenusi moteris, feisbuke pranešė Kupjansko rajono karinės administracijos vadovas Andrijus Kanaševičius, skelbia „Ukrinform“.

„Dėl privalomos gyventojų evakuacijos... Podolės kaimas. Dėl apšaudymo iš kelių raketų paleidimo įrenginių savo kieme žuvo 1949 m. gimusi moteris“, – rašė A.Kanaševičius.

Kaip pranešama, dėl nuolatinio Rusijos apšaudymo Kupjansko teritorinė bendruomenė pradėjo privalomą vaikų ir judėjimo negalią turinčių žmonių evakuaciją.

Ketvirtadienio vakarą socialiniuose tinkluose pasklido žinia, kad Maskvos srities Kolomnos priemiestyje įvyko garsus sprogimas. Liudininkai pažymi, kad prieš „trenksmą“ buvo girdimas švilpimas. Kolomnoje yra ne vienas su Rusijos karine įranga susijęs objektas.

Plačiau skaitykite čia.

Sulaikymo centras Chersone yra viena iš mažiausiai 20 įstaigų, kurios, pasak Ukrainos ir tarptautinių teisininkų, buvo dalis apgalvotos Rusijos strategijos sunaikinti ukrainiečių tapatybę, rašo CNN.

„Šie sulaikymo centrai yra susiję, jie elgiasi labai panašiai, jei ne identiškai“, – CNN sakė Wayne'as Jordachas, Ukrainos generalinę prokuratūrą remiančios tarptautinių tyrėjų grupės „Mobile Justice Team“ vadovas.

Tyrimas atskleidė, kad Rusijos pajėgos keliose okupuotose teritorijose vykdė labai konkretų planą, kurio aiškios schemos rodo išsamų Maskvos parengtą Ukrainos okupacijos planą.

„Pirmasis etapas iš esmės yra žmonių kategorijos, vadinamos „lyderiais“, t. y. tų, kurie galėjo fiziškai pasipriešinti okupacijai, taip pat tų, kurie galėjo jai priešintis kultūriniu požiūriu, sulaikymas ir daugeliu atvejų nužudymas“, – sakė W.Jordachas.

Pirmieji buvo įkalinti su Ukrainos valstybine valdžia ar pilietine visuomene susiję asmenys – aktyvistai, žurnalistai, valstybės tarnautojai ir mokytojai.

„Antrasis etapas – tai savotiškas filtravimo procesas, kai už sulaikymo centrų ribų likę gyventojai yra nuolat stebimi ir filtruojami, kad visi, kurie įtariami ryšiais su „lyderiais“ ar dalyvavimu organizuojant kokį nors pasipriešinimą, taip pat būtų identifikuojami ir deportuojami į Rusiją arba laikomi sulaikymo centruose ir kankinami“, – sakė jis.

W.Jordashas sakė, kad šie metodai buvo naudojami ne tik Chersone, bet ir kitose Rusijos kariuomenės okupuotose teritorijose, pavyzdžiui, Kyjivo priemiesčiuose Bučoje ir Borodiankoje. Tačiau, pridūrė jis, užsitęsusi Chersono okupacija leido Rusijos kariams žengti dar toliau.

Ukrainos ir tarptautiniai tyrėjai taip pat teigė aptikę finansinių ryšių tarp šių sulaikymo centrų ir Rusijos valstybės.

„Šie sulaikymo centrai turi finansinių ryšių su Rusijos valstybe. Šie finansiniai dokumentai rodo, kad civilinė administracija yra finansuojama iš Rusijos, o civilinė administracija finansuoja sulaikymo centrus, taigi turite labai aiškius modelius ir labai aiškias sąsajas“, – sakė W.Jordachas, kalbėdamas apie tyrėjų aptiktus dokumentus.

Rusų okupantai Mariupolyje įrenginėja kelių užkardas ir kasa tranšėjas, pranešė Mariupolio mero patarėjas Piotras Andriuščenka.

„Nuo šiandien okupantai įrengė kelio blokadas prie išvažiavimo iš Mariupolio į Sartaną. Kontrolės postuose tikrinami dokumentai (pasas / byla / registracija) ir pasirinktinai tikrinami telefonai. Taip pat kontrolės punktai ant visų tiltų“, – pažymėjo jis.

Be to, pasak miesto mero patarėjo, okupantai ėmė kasti tranšėjas ir vykdyti minavimą prie tiltų.

„Režimas pradėjo išsigąsti. Net iš išorės darosi sunku įtikinti, kad „Rusija čia amžinai“, – pridūrė P.Andriuščenka.

Rusijos pajėgos toliau tęsia puolimą Bachmuto rajone, o Ukrainos pajėgos bando atremti tebesitęsiančias atakas netoli svarbiausio rytinio miesto ir netoliese esančių Donecko srities vietovių, ketvirtadienį vakare atnaujintame pranešime pranešė Ukrainos kariuomenės generalinis štabas. 

„Jie puola Bachmuto miestą“, – teigė Generalinis štabas, pakartodamas ankstesnį atnaujintą pranešimą, kuriame buvo teigiama, kad Rusija yra mieste, o ne tik jo pakraščiuose.

JAV Karo studijų instituto (ISW) vertinime taip pat teigiama, kad Rusijos pajėgos „pažengė Bachmuto ribose ir tęsė antžemines atakas aplink miestą“.

Per pastarąją parą Rusijos pajėgos raketomis atakavo Donecko srities Časiv Jaro miestą, esantį vos už penkių kilometrų į vakarus nuo Bachmuto, ir Zaporižios miestą, nurodė Generalinis štabas. 

„Tolesnių raketų smūgių grėsmė išlieka didelė visoje Ukrainoje“, – teigė Ukrainos kariškiai. 

Buvo nesėkmingų Rusijos puolimo bandymų Kupjansko ir Lymano kryptimis, pridūrė ji.

Zaporižios ir Chersono kryptimis Rusijos pajėgos toliau „bando sudaryti sąlygas puolimui“ ir artilerijos ugnimi apšaudė daugiau kaip 40 gyvenviečių, teigiama pranešime.

Rusijos samdinių pajėgų „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas ketvirtadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti jo kovotojai Bachmute, Ukrainos mieste, kurį „Wagner“ jau kelis mėnesius stengiasi užimti, skelbia „Reuters“.

„Wagner“ vadovavo Rusijos puolimui prieš karą 75 000 gyventojų turėjusiame Bachmute ir pastaraisiais mėnesiais nuolat, bet palaipsniui darė pažangą miesto pakraščiuose, keldama pavojų Ukrainos tiekimo linijoms.

J.Prigožino „Telegram“ kanalo įrašo ekrano nuotr./„Wagner“ kovotojai Bachmute

Vagnerio įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino spaudos tarnyba „Telegram“ žinutėje citavo jo žodžius: „Vaikinai mušasi, filmuoja namų vaizdo įrašus. Šįryt jie tai atvežė iš Bachmuto, praktiškai iš miesto centro“.

Agentūra „Reuters“ nustatė, kad filmuota medžiaga yra į rytus nuo Bachmuto, maždaug 1,2 mylios (apie 2 km) nuo miesto centro. Agentūra „Reuters“ negalėjo nepriklausomai patikrinti, kada ji buvo nufilmuota.

Vaizdo įraše matyti, kaip uniformuoti vyrai ant pusiau sugriauto daugiaaukščio pastato kelia „Wagner“ vėliavą. Vienas iš vyrų rodomas šokantis ir laikantis gitarą – tai nuoroda į „Wagner“ neoficialų pravardžiavimą „muzikantai“.

Pranešama, kad Ukrainos pajėgos ketvirtadienį anksti ryte laikėsi savo pozicijose Bachmute, tačiau buvo nuolat atakuojamos Rusijos karių, siekiančių iškovoti pirmąją didelę pergalę per daugiau nei pusę metų.

Europos Sąjungos pareigūnai ir 27 valstybių bloko šalys aptarinėja planus skirti papildomą milijardą eurų ir sukurti bendrą viešųjų pirkimų schemą, kad būtų paspartintas haubicų artilerijos sviedinių, kurie, pasak Ukrainos, yra labai svarbūs kovojant su Rusijos pajėgomis, tiekimas, skelbia „The Washington Post“.

Ukrainai kovojant su Rusija trūksta amunicijos, todėl idėją sukurti veiksmų planą, panašų į tą, kuris buvo parengtas koronaviruso pandemijos metu ir pagal kurį buvo perkamos vakcinos, praėjusį mėnesį pirmą kartą iškėlė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.

Pasak ES pareigūno, tiesiogiai susipažinusio su projektu ir ketvirtadienį informavusio žurnalistus, dabar prioritetas yra užtikrinti, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms būtų greitai pristatyti 155 mm artilerijos sviediniai. Pareigūnas nebuvo įgaliotas kalbėti viešai, nes planas vis dar baigiamas derinti.

ES padeda Ukrainai per Europos taikos priemonę – fondą, iš kurio kompensuojamos išlaidos šalims narėms, teikiančioms Ukrainai ginklus, šaudmenis ir karinę paramą.

Pagal naujausią pasiūlymą šalims narėms, iš karto teikiančioms šaudmenis, būtų užtikrinta, kad jų lėšos bus grąžintos greitai ir taikant dideles kompensavimo normas.

Projektui finansuoti valstybės narės turėtų panaudoti papildomą milijardą eurų po to, kai gruodžio mėn. jau susitarė papildyti Europos taikos priemonę dar 2 mlrd. eurų, o galbūt dar 3,5 mlrd. eurų.

ES taip pat skatins trečiąsias šalis prisijungti prie fondo, sakė pareigūnas. „Diskutuojame su norvegais, galimas kanadiečių susidomėjimas“.

Tuo pat metu Europos gynybos agentūra apibendrins valstybių narių prašymus papildyti atsargas ir vadovaus paspartintai tiesioginių derybų su pramoniniais šaudmenų tiekėjais Europoje procedūrai.

Pareigūno teigimu, 155 mm šaudmenis iš viso gamina 12 bendrovių devyniose valstybėse narėse. Europos Komisija skatins jas didinti gamybą, garantuodama ilgalaikę paklausą, todėl projektas joms bus įdomus, sakė pareigūnas.

Įvairiais skaičiavimais, praėjus metams po karo, Ukraina kasdien iššaudo 6-7 tūkst. artilerijos sviedinių, t. y. maždaug trečdalį visų Rusijos iššaunamų sviedinių.

Kitą savaitę šį planą aptars ES gynybos ministrai, o užsienio reikalų ir gynybos ministrai jį toliau nagrinės kovo 20 d. susitikime. Tada vadovai galėtų jį patvirtinti kovo 23-24 d. Briuselyje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) branduolinės energetikos ekspertų grupė po beveik mėnesio vėlavimo pradėjo dirbti Rusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje pietų Ukrainoje, pranešė TATENA vadovas Rafaelis Grossi.

„Ilgai atidėliota“ TATENA rotacija leidžia trims ekspertams, nuo sausio pradžios buvusiems objekte, pagaliau pradėti kelionę atgal į TATENA būstinę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

Pareiškime R.Grossi teigė, kad TATENA stebėtojų buvimas stotyje yra „būtinas siekiant sumažinti branduolinės avarijos riziką“.

„Mūsų drąsūs ekspertai, glaudžiai bendradarbiaudami su elektrinės personalu, teikia technines konsultacijas ir stebi situaciją itin sudėtingomis ir sudėtingomis aplinkybėmis“, – sakė jis.

R.Grossi pakartojo, kad yra „pasiryžęs padėti apsaugoti elektrinę, susitardamas dėl branduolinės saugos ir saugumo apsaugos zonos ir ją įgyvendindamas“.

Ketvirtadienį Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė 13 smūgių teritorijoms, kuriose buvo sutelkti Rusijos kariai ir karinė technika, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai smogė vienam Rusijos amunicijos sandėliui.

Be to, pranešama, kad Rusijos kariai tęsia puolimą penkiomis fronto kryptimis, tačiau nesėkmingai. Kalbama apie Bachmuto, Kupjansko, Lymano, Avdijivkos ir Šachtarsko kryptis:

Kupjansko ir Limansko kryptimis Rusijos pajėgos nesėkmingai vykdė puolimus prie Belohorivkos, Kreminos, Luhansko srityje, taip pat prie Spornojės, Donecko srityje.

Bachmuto kryptimi Rusija tęsia puolimą ir šturmuoja Bachmuto miestą, o Ukrainos kovotojai naktį atrėmė atakas Bachmuto, Chromovo ir Ivanovskojės vietovėse, Donecko srityje.

Avdijivkos ir Šachtarsko kryptimis Rusijos kariai toliau puola Ukrainos pozicijas ir nesėkmingai pradėjo puolimą Kamjankos, Severnojės ir Marinkos kryptimis Donecko srityje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad JAV „pateikė rimtą pasiūlymą“ Maskvai dėl neteisėtai sulaikyto Amerikos piliečio Paulo Whelano išlaisvinimo, pranešė CNN.  

„Iškėliau klausimą dėl neteisėto Paulo Whelano sulaikymo, kaip ir daug kartų anksčiau. Jungtinės Valstijos pateikė rimtą pasiūlymą. Maskva turėtų jį priimti. Esame pasiryžę sugrąžinti Paulą ir visus kitus visame pasaulyje neteisėtai sulaikytus Amerikos piliečius namo. Nesustosime, kol to nepadarysime“, – ketvirtadienį Naujajame Delyje sakė diplomatas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Paulas Whelanas

P.Whelaną, buvusį jūrų pėstininką, turintį JAV, Airijos, Didžiosios Britanijos ir Kanados pilietybes, 2018 m. gruodžio mėn. viename Maskvos viešbutyje sulaikė Rusijos valdžios institucijos, įtarusios, kad jis dalyvavo žvalgybos operacijoje.

Vyras buvo pripažintas kaltu ir 2020 m. birželį nuteistas 16 metų kalėjimo per teismo procesą, kurį JAV pareigūnai pasmerkė kaip nesąžiningą.

Savo nusivylimą, kad nebuvo padaryta daugiau, kad būtų užtikrintas jo paleidimas, jis išreiškė išskirtiniame interviu CNN praėjusiais metais po to, kai buvo paleista kita sulaikyta amerikietė Brittney Griner.

Paulo Whelano sesuo Elizabeth Whelan po A.Blinkeno pokalbio su Rusijos užsienio ministru Sergejumi Lavrovu CNN sakė: „Žinoma, mes džiaugiamės, kad Paulo byla taip iškelta, ir labai guodžia tai, kad valstybės sekretorius ir toliau spaudžia rasti sprendimą dėl neteisėto Paulo sulaikymo.“

„Dabar, kai Brittney Griner jau beveik 3 mėnesius yra namuose, Rusijos valdžios institucijoms atėjo laikas tęsti diskusijas, kad ši situacija būtų išspręsta, – sakė ji. – Paulas laukia, kada galės grįžti namo į Mičiganą, kur jam ir vieta, toliau nuo apgailėtinų sąlygų Rusijos darbo stovykloje, kurioje jis taip ilgai laikomas.“

NATO neturėtų uždaryti Ukrainai durų į tarptautinį aljansą mainais į taiką su Rusija, naujienų svetainei „Newsweek“ sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.

Jis perspėjo, kad tokiu atveju Ukraina atsidurs pilkojoje zonoje, kur vienintelė įmanoma priemonė atgrasyti Kremlių nuo tolesnės agresijos liks branduolinis ginklas.

Pasak U.Reinsalu, NATO negali ignoruoti Ukrainos ambicijų prisijungti prie aljanso, kurios tebėra „dramblys kambaryje“, nes Rusijos revanšizmas iš tiesų kelia grėsmę Ukrainai.

„Postimees“/„Scanpix“/Estijos diplomatijos vadovas Urmas Reinsalu

„Jei mes sakome, kad praktiškai po šio karo nelaikysime Ukrainos NATO nare, tai reiškia, kad bijome arba prognozuojame, jog Rusija vėl užpuls, ir tada NATO šalys įsitrauks į pasaulinį karą arba bent jau į karą dėl Europos žemyno“, – sakė Estijos diplomatijos vadovas.

Jis neatmetė galimybės, kad karas gali pasikartoti.

„Tai yra pripažinimas, kad didelio masto karas pasikartos. Ir tai yra kažkas, ką aš laikau labai pavojingu mūsų požiūriu, kad mes jau pripažįstame, jog nesuvaldėme pavojaus arba nežinome dabartinio karo baigties“, – teigė U.Reinsalu.

Suomijos parlamentas trečiadienį didele balsų dauguma nubalsavo už įstojimą į NATO, taip priartindamas tikimybę, kad Suomija įstos į Aljansą anksčiau nei jos kaimynė Švedija.

Šių dviejų šalių narystę NATO remia visos Aljanso narės išskyrus Vengriją ir Turkiją.

Helsinkis susiduria su mažesnėmis diplomatinėmis kliūtimis nei Stokholmas, todėl atrodo, kad Suomijos stojimo procesas gali pajudėti į priekį dar iki balandžio mėnesį įvyksiančių visuotinių rinkimų, nes viešoji nuomonė taip pat pritaria narystei transatlantiniame kariniame aljanse.

Tuo tarpu Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas neabejoja, kad abiejų šalių narystė NATO tėra laiko klausimas.

VIDEO: Švedijos gynybos ministras: Suomijai ir Švedijai skinantis kelią į NATO – Šiaurės Europos geostrateginė padėtis pasikeis iš esmės

Švedijos gynybos ministras: Suomijai ir Švedijai skinantis kelią į NATO – Šiaurės Europos geostrateginė padėtis pasikeis iš esmės

„NATO gretas netrukus papildys dvi naujos narės – Švedija ir Suomija, todėl geostrateginė situacija Šiaurės Europoje iš esmės pasikeis ir mes visi tapsime stipresni. Tuo tarpu karas tebesitęsia be pabaigos ir, nepaisant didelių personalo ir įrangos nuostolių, nėra jokių ženklų, kad Rusija pakeitė savo strateginius tikslus dominuoti Ukrainoje, kurie aiškiai prieštarauja tarptautinei teisei.“

Pasak jo, Rusijos invazija į Ukrainą tapo akstinu transformuoti Šiaurės Europos geostrateginį kraštovaizdį.

„Jei Maskva ir turėjo vieną strateginį tikslą Švedijos ir Suomijos atžvilgiu, manau, kad jis buvo išlaikyti mus už NATO ribų. Praėjus trims mėnesiams nuo karo pradžios, Švedija ir Suomija – ranka rankon – pateikė paraiškas dėl narystės NATO. Patikėkite, toks žingsnis yra visų nenumatytų pasekmių šaknys Rusijos geostrateginiam mąstymui“, – pridūrė ministras. 

P.Jonsono nuomone, Švedijos turtas ir pajėgumai sustiprins NATO kolektyvinę gynybą, suteiks Aljansui strateginio gylio bei sujungs rytines NATO šalis su Atlanto vandenynu.

„Kalbant apie geografiją, turime ilgiausią kranto liniją Baltijos jūroje, Gotlando salą, jos strateginę padėtį ir svarbius uostus Šiaurės jūroje. Su Švedijos karinio jūrų laivyno ištekliais, ir tvirta padėtimi ore galime prisidėti prie Baltijos jūros sutvirtinimo. Ir mes manome, kad galime tai padaryti, jei tai taip pat sustiprins NATO“.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas patvirtino, kad ketvirtadienį susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu G-20 susitikimo Naujajame Delyje kuluaruose.

„Raginau Rusiją pakeisti savo neatsakingą sprendimą ir grįžti prie Naujosios START [Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties], kuria nustatomi Jungtinių Valstijų ir Rusijos Federacijos branduolinių ginklų arsenalų apribojimai, įgyvendinimo. Abipusis sutarties laikymasis atitinka abiejų mūsų šalių interesus. To iš mūsų, branduolinių galybių, tikisi ir viso pasaulio žmonės“, – teigė diplomatas.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas

Jis pažymėjo pasakęs S.Lavrovui, kad JAV bus pasirengusios bendradarbiauti su Rusija strateginės branduolinės ginkluotės kontrolės klausimais „nepaisant to, kas dar vyks pasaulyje ir tarpusavio santykiuose“, paminėdamas istorinę užduotį, kurią JAV įgyvendino su buvusia Sovietų Sąjunga šiuo klausimu Šaltojo karo įkarštyje.

A.Blinkenas taip pat sakė raginantis Rusiją nutraukti karą Ukrainoje ir pradėti derybas.

„Kiekviena G 20 narė ir beveik kiekviena šalis ir toliau patiria Rusijos agresijos karo išlaidas“, – pareiškė JAV gynybos sekretorius.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas ketvirtadienį pareiškė, kad dronų atakos, kurias, kaip įtariama, Kyjivas surengė prieš Rusijos karines bazes, buvo įmanomos tik padedant JAV.

Sergejus Riabkovas, atvykęs į Ženevą kalbėti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje ir Nusiginklavimo konferencijoje, sakė, kad Vašingtonas turėjo pateikti žvalgybinę ir tikslinę informaciją.

„Prieš kurį laiką Kyjivas surengė bepiločių orlaivių atakas prieš objektus, kur įrengtos bazės mūsų tolimojo nuotolio aviacijai; Saratovo srityje, taip pat Riazanės srityje“, – sakė jis spaudos konferencijoje.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas

„Žinome, kad šie išpuoliai niekada nebūtų buvę įmanomi, jei Jungtinės Valstijos nebūtų teikusios labai didelės... pagalbos Ukrainos kariuomenei, įskaitant, žinoma, žvalgybinę ir kitokio pobūdžio techninę pagalbą“, – pridūrė S.Riabkovas. 

Gruodžio pradžioje Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad dėl Ukrainos dronų atakų dviejuose aerodromuose įvyko sprogimai, per juos žuvo trys žmonės.

Vienas šių aerodromų – Engelso oro bazė pietinėje Saratovo srityje, esanti daugiau kaip už 600 km nuo sienos su Ukraina. Joje laikomi kai kurie Rusijos strateginiai branduoliniai bombonešiai.

Tuomet ministerija teigė, kad į aerodromus buvo nusitaikyta sovietų gamybos dronais.

Gruodžio 6 dieną Jungtinės Valstijos pareiškė, kad nesudarė sąlygų Ukrainai vykdyti smūgius Rusijos teritorijoje.

Ukraina šios situacijos niekada nekomentavo.

Pietų gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro atstovė spaudai Natalija Humeniuk pareiškė, kad tikėtina, jog „masinės raketų atakos gali likti praeityje“.

„Dabar priešas ieško naujos taktikos“, – sakė N.Humeniuk.

Pasak jos, šiuo metu priešas pradeda skirstyti raketų smūgius laike. N.Humeniuk atkreipė dėmesį, kad kartais tai būna smūgių iš jūros ir oro bendradarbiavimas arba nedidelės „Shahed“ bepiločių orlaivių partijos.

Ji taip pat paaiškino, kad dabar rusai nori neutralizuoti Ukrainos oro gynybą ir vykdyti efektyvius smūgius.

„Objektyvi situacija yra tokia, kad raketų (Rusijoje – red. past.) yra daug mažiau, bet jie vis tiek jų turi. Gamyba beveik sustabdyta, bet vis dar yra... Priešo galia nėra visiškai sunaikinta“, – pabrėžė N.Humeniuk.

Rusai informacinėje erdvėje skleidžia pareiškimus, kuriais siekiama demoralizuoti mūsų visuomenę ir kariuomenę dėl Bachmuto gynybos Donecko srityje, pareiškė Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar.

„Šiandien stebime pernelyg suintensyvėjusią Rusijos informacinę kampaniją, lydinčią Bachmuto šturmą. Priešas skelbia keletą naratyvų, kuriais siekiama demoralizuoti mūsų visuomenę ir kariuomenę“, – tikino ji. 

Pasak jos, visų pirma skelbiami teiginiai, „kad Bachmutas nėra strategiškai svarbus, o jo gynyba yra neva politinis sprendimas“.

H.Maliar teigė, kad tai netiesa.

„Kariuomenė ne kartą aiškino Bachmuto gynybos svarbą ir tikslus. Sprendimą vykdyti karo veiksmus priima aukščiausioji karinė vadovybė“, – pabrėžė ji.

Gynybos viceministrė taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog rusai bando diskredituoti karinę vadovybę rytiniame sektoriuje. Visų pirma jie skelbia suklastotus dokumentus, neva gautus iš vadavietės rytuose.

Kopenhagoje esanti „Undinėlės“ skulptūra, viena iš labiausiai lankomų Danijos vietų, ketvirtadienio naktį buvo išniekinta, ant jos postamento išpiešus Rusijos vėliavą. 

Naujienų agentūros AFP žurnalistas užfiksavo, kad akmuo, ant kurio pritvirtinta bronzinė „Undinėlė“ – danų rašytojo Hanso Christiano Anderseno 1837 metais parašytos pasakos veikėja – buvo išpaišytas Rusijos vėliavos spalvomis. 

Kopenhagos policija AFP teigė, kad ryte buvo įvykio vietoje ir užfiksavo „vandalizmo atvejį“. 

„AP“/„Scanpix“/Kopenhagos „Undinėlė“

Dėl šio atvejo, kuriuo tikriausiai siekta parodyti paramą Rusijai, prieš metus užpuolusiai savo kaimynę Ukrainą, policija pradėjo tyrimą. 

175 kilogramus sveriančią skulptūrą „Undinėlė“ sukūrė skulptorius Edvardas Eriksenas. 

Per daugybę metų ši skulptūra ne kartą nukentėjo nuo vandalų. 1964 ir 1998 metais buvo pavogta jos galva, o 1984 metais skulptūrai buvo nupjauta ranka.

Dažnai šie vandalizmo aktai būna susiję su kokia nors politine žinute. 2020-ųjų sausį kažkas ant „Undinėlės“ akmens paliko užrašą „Laisvė Honkongui“.

1998-aisiais vandalai dar kartą nupjovė „Undinėlės“ galvą, o 2003-aisiais statula buvo susprogdinta. 

Ji ne kartą buvo apipaišyta, o vėliausią tokį kartą – 2020 metais – ant skulptūros atsirado paslaptingas užrašas „rasistinė žuvis“.

Rusija kelia įtampą aplink Moldovą ir nepripažintą Uždniestrę, kad, pirma, nukreiptų dėmesį nuo karo Ukrainoje ir, antra, pademonstruotų bent šiokią tokią Rusijos „pergalę“. Tai pareiškė Ukrainos žvalgybos atstovas Andrijus Černiakas. 

„Rusai Uždniestrėje turi labai ribotą kontingentą. Yra sandėliai, kuriuos jie saugo. Bet ne tuose sandėliuose beveik nieko neliko, o tai, kas liko, yra sena ir netinkama naudoti. O Moldovoje jie vis dar bando sukrėsti padėtį politiškai – po netikra vėliava“, – kalbėjo jis. 

Vida Press nuotr./Šiandieninė Uždniestrė – lyg kelionė atgal į sovietinę praeitį

Pasak jo, rusai tokį scenarijų anksčiau įgyvendino Donecke ir Luhanske.

A.Černiakas pabrėžė, kad kurdama įtampą Moldovoje Rusija siekia dviejų tikslų. Pirmasis – bandymas atitraukti Europos visuomenės dėmesį nuo įvykių Ukrainoje.

„Jie mato, kad visas dėmesys sutelktas į Ukrainą, taip pat ir kalbant apie pagalbą. Todėl jie bando įžiebti naują gaisrą Europoje“, – aiškino jis.

Be to, pasak A.Černiako, Rusijos veiksmai nukreipti į vidaus vartotoją.

„Juk jie nepasiekė jokių savo vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ rezultatų. Todėl jiems reikia pademonstruoti kokias nors „pergales" savo gyventojams. Dabar jie bando padaryti kažkokią revoliuciją, kad sukurtų iliuziją, jog „pasaulis yra už juos“, „Moldovos gyventojai yra už mus“, – reziumavo Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas.

Daugelio Vakarų diplomatų boikotuotoje kalboje Rusija ketvirtadienį perspėjo, kad Jungtinių Valstijų ir NATO įsitraukimas į karą Ukrainoje gali turėti „katastrofiškų pasekmių“.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas Ženevoje vykusioje Nusiginklavimo konferencijoje sakė, kad „didžiausią strateginę grėsmę šiuo metu kelia JAV ir NATO politika, kuria siekiama toliau kurstyti konfliktą Ukrainoje ir aplink ją“.

„AFP“/„Scanpix“/Ambasadoriai ir atstovai su Ukrainos vėliavomis ir plakatais "StandWithUkraine" pozuoja nuotraukai prie Jungtinių Tautų Nusiginklavimo konferencijos salės, Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojui sakant kalbą

„Augantis jų įsitraukimas į ginkluotą konfrontaciją gresia tiesioginiu kariniu branduolinių galių susidūrimu, kurio pasekmės būtų katastrofiškos“, – pridūrė jis.

S.Riabkovas kalbėjo beveik tuščioje salėje. Daugelis Vakarų diplomatų per numatytą jo kalbos laiką simboliškai susirinko nusifotografuoti prie Ukrainos vėliavos spalvomis dekoruotos freskos.

Tačiau masinio žmonių išėjimo nebuvo, ne taip kaip prieš metus, kai Nusiginklavimo konferencijoje buvo parodytas Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vaizdo pranešimas.

Plačiau skaitykite ČIA.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį Naujajame Delyje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo kuluaruose trumpai susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, pranešė JAV pareigūnas.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas

Tai buvo pirmas toks jų susitikimas nuo tada, kai prasidėjo Maskvos invazija į Ukrainą.

Pasak su anonimiškumo sąlyga kalbėjusio pareigūno, A.Blinkenas priminė S.Lavrovui apie JAV įsipareigojimą remti Ukrainą, primygtinai ragino Rusiją atšaukti savo sprendimą sustabdyti dalyvavimą Naujojoje START branduolinėje sutartyje ir paskatino paleisti JAV kalinį Paulą Whelaną.

Per pastarąją parą Bachmuto rajone rusų okupantai neteko 94 žmonių, o 121 užpuolikas buvo sužeistas. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas.

„Būtent tai dabar ir daro Bachmuto fronto gynėjai, didvyriškai gindami šį fronto ruožą, jie išsekina ir susilpnina priešą, kad vėliau, kai atvyks mūsų rezervai, kai jie bus pasirengę, taip pat ir su nauja technika, jiems būtų daug lengviau išmesti priešą iš mūsų krašto“, – sakė S.Čerevatas.

Pasak jo, Bachmutas ir Bachmuto fronto kryptis yra kovų epicentras. Per pastarąją parą rusai surengė puolimus Orichovo-Vasylivkos, Dubovo-Vasylivkos, Bachmuto ir Ivanivsko vietovėse.

„Vien Bachmuto vietovėje įvyko 59 puolimai ir 29 koviniai susirėmimai. Per pastarąją parą okupantai neteko 94 karių, 121 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų“, – sakė S.Čerevatas.

Jis taip pat priminė, kad po sunkių kovų, kai pernai Ukrainos kariuomenė pasitraukė iš Lysyčansko ir Sjevjerodonecko, buvo pastatyta tanki ir galinga gynyba, kuri leido vėliau išlaisvinti visą Charkivo sritį ir Lymaną. Sprendimas ginti Bachmuto kryptį grindžiamas šia logika.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės susitikime nebus paskelbta bendra deklaracija, o vietoj jos šeimininkė Indija pateiks santrauką, ir dėl to apkaltino Vakarus.

„Deklaracija buvo užblokuota, o diskusijų rezultatai bus aprašyti santraukoje, apie kurią kalbės pirmininkaujanti Indija“, – po derybų Naujajame Delyje žurnalistams sakė S.Lavrovas.

Indijos užsienio reikalų ministras patvirtino, kad bendros deklaracijos nepavyko priimti dėl nesutarimų karo Ukrainoje klausimu.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

„Šiuo klausimu, kuris, atvirai kalbant, buvo susijęs su Ukrainos konfliktu, buvo nesutarimų, skirtumų... Jų negalėjome suderinti tarp įvairių šalių“, – žurnalistams sakė Subrahmanyamas Jaishankaras.

Karo Ukrainoje klausimas dominavo ketvirtadienio susitikime.

Pasak S.Lavrovo, diskusijos dėl bendros deklaracijos strigo dėl kelių klausimų, įskaitant Rusijos primygtinį reikalavimą ištirti „Nord Stream“ dujotiekių sabotažą praėjusiais metais.

Dėl rugsėjo sprogimų Rusija kaltina Vakaraus, o šie – Rusiją.

Tačiau kol kas Švedijos, Danijos ir Vokietijos pareigūnai, atlikę tyrimus, neapkaltino jokios šalies ar veikėjo.

„Kalbame apie manieras. Na, o mūsų kolegų Vakaruose jos tikrai labai blogos“, – sakė S.Lavrovas po ketvirtadienio derybų.

„Jie nebegalvoja apie diplomatiją; dabar jie tik šantažuoja ir grasina visiems kitiems“, – pareiškė jis.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Ukraina pakeis savo strategiją dėl būsimos Krymo deokupacijos.

„Krymo deokupacijos strategijai atėjo laikas pasikeisti. Deokupacijos priemonių – politinių, diplomatinių, karinių, ekonominių ir t. t. – seka reikalauja keisti prioritetus“, – teigė jis. 

O.Danilovas nenurodė, kokie tai bus pokyčiai, ir nepateikė jokių kitų detalių.

Rusija ir Kinija ketvirtadienį kritikavo Vakarus dėl joms esą taikomo šantažo ir grasinimų, rodo Maskvos pareiškimas, paskelbtas po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo kuluaruose įvykusių rusų ir kinų užsienio reikalų ministrų derybų.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Kinijos kolega Qinas Gangas

„Vieningai atmesti bandymai kištis į kitų šalių vidaus reikalus, šantažu ir grasinimais primesti vienašališkus požiūrius, prieštarauti tarptautinių santykių demokratizavimui“, – sakoma Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikime, kuriame dalyvauja Rusija, pareikalavo, kad Maskva atnaujintų susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto, kuriam tarpininkavo Jungtinės Tautos ir kurio galiojimas baigiasi šį mėnesį.

„Didžiojo dvidešimtuko šalims būtina pasisakyti už grūdų iniciatyvos pratęsimą ir išplėtimą, kad būtų sustiprintas pažeidžiamiausių grupių aprūpinimas maistu“, – Naujajame Delyje susirinkusiems G-20 užsienio reikalų ministrams sakė A.Blinkenas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Vokietija ir jos sąjungininkės derasi su Kyjivu dėl būsimų saugumo garantijų, rengiantis tvariai taikai Ukrainoje.

„Kalbamės su Kyjivu ir kitais partneriais dėl būsimų saugumo garantijų Ukrainai. Tačiau tokios saugumo garantijos susijusios su prielaida, kad Ukraina sėkmingai apsigins šiame kare“, – sakė jis savo kalboje Vokietijos parlamentui.

Pasak jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuo metu nėra pasirengęs deryboms dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Karas kilo Rusijai kiek daugiau nei prieš metus užpuolus savo provakarietišką kaimynę.

„Ar Putinas apskritai pasirengęs... derėtis dėl teisingos taikos? Šiuo metu niekas to nerodo“, – sakė O.Scholzas.

O.Scholzas taip pat paragino Pekiną neginkluoti Rusijos kare prieš Ukrainą, JAV anksčiau pareiškus, kad Kinija svarsto tokį žingsnį.

„Mano žinia Pekinui aiški: pasinaudokite savo įtaka Maskvoje ir reikalaukite, kad būtų išvestos Rusijos pajėgos, – kalbėdamas Vokietijos parlamente sakė O.Scholzas. – Ir netiekite ginklų agresorei Rusijai.“

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nemano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuo metu yra pasirengęs derėtis dėl „teisingos taikos“ Ukrainoje.

Tai jis pareiškė ketvirtadienį per kalbą Bundestage, skirtą karui Ukrainoje.

„Ar V.Putinas apskritai pasirengęs derėtis dėl šių principų grąžinimo ir teisingos taikos? Šiuo metu niekas to nerodo“, – sakė Vokietijos kancleris.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Greičiau V.Putinas remiasi grasinančiais gestais, pavyzdžiui, branduolinės sutarties su Jungtinėmis Valstijomis sustabdymu, pridūrė O.Scholzas.

Buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas kalbėjo apie „subalansuoto abipusiškumo“ principą, turėdamas omenyje XX a. septintojo dešimtmečio Helsinkio procesą, tačiau apie tai negali būti nė kalbos, kol V.Putinas kelia grėsmę Ukrainos egzistavimui ir kartu Europos pasaulio tvarkos pagrindams, sakė kancleris.

„Negalima derėtis su ginklu prie galvos – nebent dėl savo paties paklusnumo“, – sakė O.Scholzas.

Juolab kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lapkričio mėn. vykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime pateikė pasiūlymų dėl ilgalaikės, teisingos taikos, pridūrė O.Scholzas.

Trečiadienio vakarą CNN transliavo vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti Rusijos pajėgų kariai Ukrainoje prieš kameros objektyvą skundėsi pasibaisėtinomis sąlygomis kovos lauke.

Vienas karys, pabrėždamas, kad kovos stipriai nuskausmino Rusijos pajėgas, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė, kad jo dalinys jau šešis kartus buvo papildytas naujai mobilizuotais kariais.

Šaukdamasis Rusijos prezidento Vladimiro Putino pagalbos, kareivis pareiškė: „Nėra kur trauktis“.

Rusijai imantis naujo plataus masto puolimo Rytų Ukrainoje, Maskvos galimybės vertinamos skeptiškai. Vakarų sąjungininkai taip pat nepastebėjo įrodymų, kad Rusijos pajėgos galėtų vykdyti jungtinių ginkluotųjų pajėgų operacijas, reikalingas naujai teritorijai užimti ir išlaikyti.

VIDEO: Военнослужащие РФ под Угледаром

Военнослужащие РФ под Угледаром

Atskirame „Telegram“ vaizdo įraše, trečiadienį transliuotame laidoje „Erin Burnett: OutFront“, kitas rusų karys pabrėžė, kad padėtis Rytų Ukrainoje yra „tikra velniava“, pažymėdamas, kad užsidegė vienas iš jo dalinio tankų.  

„Linkėjimai tiesiai iš fronto linijos. Patys galite matyti, kas čia vyksta. Tai yra „tikra velniava“, bet mes judame į priekį“, – sakė jis.

Ukrainos pajėgos ketvirtadienį anksti ryte laikėsi savo pozicijose sugriautame rytiniame Bachmuto mieste, nuolat puolamos Rusijos karių, siekiančių iškovoti pirmąją didelę pergalę per daugiau nei pusę metų.

Rusija jau kurį laiką tvirtino, kad užėmus Bachmutą atsivertų kelias visiškai kontroliuoti likusį strategiškai svarbų su Rusija besiribojantį pramoninį Donbaso regioną, kuris yra vienas iš pagrindinių jos pradėtos invazijos tikslų.

Kyjivas supranta, kad Bachmuto strateginė vertė yra nedidelė, tačiau nepaisant to, Ukrainos pajėgos įnirtingai priešinasi.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto siunčia raketą su žinute rusams

Tačiau ne visi Ukrainoje įsitikinę, kad Bachmuto gynyba gali tęstis be galo.

„Manau, kad anksčiau ar vėliau tikriausiai turėsime palikti Bachmutą. Nėra prasmės jį laikyti bet kokia kaina“, – vėlai trečiadienį per „NV“ radiją sakė Ukrainos parlamento narys Serhijus Rachmaninas.

„Kol kas Bachmutas bus ginamas siekiant kelių tikslų – pirmiausia, padaryti kuo daugiau nuostolių Rusijos pajėgoms ir priversti Rusiją eikvoti savo amuniciją ir išteklius.“

Nė vienai gynybos linijai negalima leisti sugriūti, pabrėžė S.Rachmaninas.

„Yra du būdai – organizuotas atsitraukimas arba paprastas pabėgimas. Ir mes jokiomis aplinkybėmis negalime leisti, kad būtų bėgama“, – sakė jis.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija šiandien paskelbė atnaujintą karo orų prognozę, kurioje prognozuoja, kad „likusią žiemos ir pavasario dalį vyraus šiltesnės nei vidutinės sąlygos“. Nors tai gera žinia žmonėms, norintiems išlikti šiltai, tai bus iššūkis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, nes atšils žemė ir susidarys purvas.

Ministerija teigė, kad šlapdriba turės įtakos judėjimui šalyje ir suteiks „tam tikro pranašumo besiginančioms pajėgoms“ – tikėtina, kad tai sulėtins užpuolikus.

Britų žvalgyba teigė, jog „beveik neabejotina, kad kovo pabaigoje, po galutinio atšilimo, galimybė judėti bus blogiausioje padėtyje. Tai dar labiau apsunkins antžemines operacijas ir sunkesnių šarvuočių judėjimą bekele, ypač Bachmuto sektoriuje.“

Kovo 2 d. per naktinį Rusijos išpuolį prieš gyvenamąjį namą Zaporižioje žuvo mažiausiai 3 žmonės, anksčiau pranešta apie 2 gyventojų aukas.

Apie tai pranešė Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtjevas ir Nacionalinė policija socialiniame tinkle „Facebook“. 

„Vyksta paieškos ir gelbėjimo operacijos. Šiuo metu jau žinome apie 3 žuvusius žmones. Nuo 8 val. ryto išgelbėta 11 žmonių“, – teigė A.Kurtjevas.

Miesto tarybos sekretorius priminė, kad buvo evakuotas dar 31 žmogus, o 7 žmonės paguldyti į ligoninę: 3 iš jų labai sunkios būklės ir 4 vidutinio sunkumo, tarp jų – nėščia moteris.

Rusų raketa smogė į daugiabutį Zaporižioje

+2

Per pastarąją parą Ukrainos pajėgos likvidavo daugiau kaip 700 okupantų, o Rusijos nuostoliai Ukrainoje viršijo 150 tūkst. žmonių.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo 24.02.22 iki 02.03.23 siekia apie 150605 (+715 per pastarąją parą) karių“, – sakoma pranešime.

Taip pat Ukrainos gynėjai per praėjusią parą padidino sunaikintos priešo technikos skaičių.

Sunaikinti 3397 tankai (+2 per praėjusią parą), 6658 šarvuotos kovos mašinos (+20), 2398 artilerijos sistemos (+5), 480 MLRS (+1), 2058 operatyviniai ir taktiniai bepiločiai lėktuvai (+3), 5264 automobiliai ir cisternos (+7).

Du bepiločiai lėktuvai bandė atakuoti karinį dalinį laikinai okupuoto Krymo Sakų rajone, pranešė Rusijos „Telegaram“ kanalas „Baza“.

Pranešama, kad ataka įvyko kovo 1 d. naktį, tačiau apie ją sužinota tik kovo 2 d. rytą.

Pasak „Baza“, apie antrą valandą nakties padalinio teritorijoje nukrito du neatpažinti bepiločiai orlaiviai, kuriuos galbūt numušė priešlėktuvinė gynyba arba kitomis priemonėmis.

Pažymima, kad vienas dronas sprogo, tačiau per sprogimą niekas nenukentėjo. Tik vieno iš pastatų sieną perskrodė šrapnelis.

Jungtinių Valstijų teisingumo vadovas trečiadienį karo nusikaltėliu pavadino Ukrainoje kovojančių Rusijos samdinių grupės „Wagner“ pajėgų lyderį Jevgenijų Prigožiną.

Generalinis prokuroras Merrickas Garlandas Senato posėdyje sakė, kad Teisingumo departamentas padeda Ukrainai tirti karo nusikaltimus, kurie, kaip įtariama, buvo įvykdyti nuo Rusijos invazijos pradžios, įskaitant ir pusiau privačios sukarintos „Wagner“ grupės nusikaltimus.

„Ponas Prigožinas, kuris tam vadovauja, mano nuomone, yra karo nusikaltėlis“, – teismo posėdyje teigė M.Garlandas.

„Galbūt man, kaip teisėjui, nederėtų to sakyti, kol nesu gavęs visų įrodymų. Tačiau manau, kad šiuo metu turime daugiau nei pakankamai įrodymų, kad galėčiau taip manyti“, – pridūrė jis. 

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas

„Ta grupuotė atsakinga už išpuolius prieš ukrainiečius Donbase, įskaitant kalinių atvežimą iš Rusijos belaisvių stovyklų – tiesiog nesuvokiama, ką jie daro“, – teigė jis.

Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas sakė, kad Kyjivas atlieka tyrimą dėl karo nusikaltimų, o M.Garlandas teigė, kad JAV padeda Ukrainai tai padaryti.

J.Prigožinas yra artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, ir nors „Wagner“ dažniausiai veikia nepriklausomai nuo Rusijos kariuomenės, ji atlieka svarbų vaidmenį puolant Ukrainą.

Sausį JAV oficialiai pripažino „Wagner“ tarptautine nusikalstama organizacija ir prilygino ją Italijos mafijos grupuotėms ir Japonijos bei Rusijos organizuotam nusikalstamumui.

Įtraukimas į tokių grupių sąrašą suteikia galimybę taikyti platesnes sankcijas išplėstiniam pasauliniam grupuotės tinklui, apimančiam samdinių operacijas ir verslus Afrikoje.

JAV įstatymų leidėjai spaudžia prezidento Joe Bideno administraciją paskelbti „Wagner“ teroristine grupe.

2018-aisiais Teisingumo departamentas apkaltino J.Prigožiną dėl kišimosi į JAV rinkimus, kurį vykdė Sankt Peterburge įsikūrusi Interneto tyrimų agentūra, kurią jis taip pat kontroliuoja.

Ukraina trečiadienį, minėdama pirmąją pavasario dieną, pareiškė, kad jai pavyko atlaikyti kelis mėnesius trukusį žiemos puolimą dėl Rusijos smūgių vandens ir energetikos infrastruktūrai.

Tačiau Kyjivas patyrė didelį spaudimą rytiniame Bachmuto mieste, o Maskva pareiškė, kad numušė „didžiulę“ Ukrainos dronų, paleistų į 2014 metais Kremliaus aneksuotą Krymo pusiasalį, ugnį.

Nuo spalio mėnesio Rusija raketomis ir dronais apšaudo svarbiausius Ukrainos objektus, todėl milijonams žmonių sutriko vandens, šildymo ir elektros energijos tiekimas.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Prezidentas Volodymyras Zelenskis gyrė ukrainiečius už tai, kad jie išgyveno žiemą, kurią Rusija sistemingai smogė energetikos objektams ir dėl kurios milijonai žmonių atsidūrė tamsoje ir šaltyje.

„Mes įveikėme šią žiemą. Tai buvo labai sunkus laikotarpis, ir kiekvienas ukrainietis patyrė šį sunkumą, tačiau mes vis tiek sugebėjome aprūpinti Ukrainą elektra ir šiluma“, – sakė V.Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.

Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmąją pavasario dieną pavadino dar vienu „dideliu pralaimėjimu“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui jo kare Ukrainoje.

„Išgyvenome sunkiausią žiemą savo istorijoje. Buvo šalta ir tamsu, bet mes buvome nepalaužiami“, – pareiškime teigė D.Kuleba.

Žiemos pradžioje pagalbos organizacijos įspėjo, kad rusų puolimas sukels naują migracijos bangą į Europą ir kad Ukrainos prioritetas bus „išgyventi“ per šalčio mėnesius.

Kremlius teigė, kad Kyjivas yra atsakingas už civilių gyventojų kančias dėl masinių elektros energijos tiekimo sutrikimų, nes atsisakė paklusti Maskvos karo reikalavimams.

Ukrainos gynybos pajėgos penkiose kryptyse, kuriomis bando prasiveržti rusų užpuolikai, atrėmė daugiau kaip 170 jų atakų.

„Pagrindinės priešo pastangos sutelktos puolamiesiems veiksmams Kupjansko, Limano, Bachmuto, Avdijivkos ir Šachtaro kryptimis vykdyti. Per pastarąją parą mūsų gynėjai minėtomis kryptimis atrėmė daugiau kaip 170 priešo atakų“, – teigiama Generalinio štabo operatyvinėje informacijoje.

Per Rusijos smūgį penkių aukštų daugiabučiui namui Zaporižioje žuvo mažiausiai du žmonės. Vis dar yra įkalintų žmonių po griuvėsiais, o pastatas beveik visiškai sugriautas.

Apie tai „Telegram“ pranešė Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtjevas, Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba į paieškos ir gelbėjimo operacijas įtraukė 90 žmonių, įskaitant 3 psichologus.

Skelbiama, kad išgelbėta vienuolika žmonių, įskaitant vieną nėščią moterį, ir evakuota dar dvidešimt žmonių.

Gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė du žuvusius žmones.

Kremlius gali pasinaudoti Rusijos baudžiamojo kodekso pataisa, kuria griežtinamos bausmės už karo Ukrainoje „diskreditavimą“, kad paskatintų tolesnę kritiškos ultranacionalistų bendruomenės savicenzūrą. Kovo 1 d. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas paskelbė, kad Dūma jau kovo 14 d. gali ratifikuoti Rusijos baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis griežtinamos bausmės už Rusijos „specialiosios karinės operacijos“ dalyvių, įskaitant „savanorius“, diskreditavimą. V.Volodinas pareiškė, kad bausmės apims baudas iki penkių milijonų rublių (apie 66 450 JAV dolerių), penkerius metus pataisos ar priverstinių darbų arba 15 metų laisvės atėmimo bausmę, naujausioje ataskaitoje skelbia Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

„Vasario 26 d. ISW įvertino, kad V.Putinas leido ultranacionalistinei bendruomenei plėsti savo įtaką Rusijos URM sąskaita, kad Kremlius galėtų pasinaudoti iš anksto sukurtais bendruomenės tinklais savanoriams verbuoti. Tikėtina, kad Kremlius siekia sušvelninti tolesnį karą remiančios ultranacionalistinės bendruomenės, kuri ir toliau žvelgia į V.Putiną kaip į karo tarpininką, nepaisant to, kad kritikuoja karo eigą, pasipriešinimą. Atsižvelgiant į Volodino pranešimą, Valstybės Dūma greičiausiai priims šias pataisas kovo 14 d. Kremlius gali pasinaudoti šiomis pataisomis, kad atsirinktų karinių tinklaraščių autorius, kurie nebereikalingi pajėgų generavimo, finansavimo kampanijoms rengti arba kurių kritika viršijo Kremliaus toleranciją atvirai kritikai. Tačiau neaišku, kiek tokios priemonės įbaugintų Rusijos karinių tinklaraščių autorius ir priverstų juos imtis savicenzūros. Buvęs Rusijos karininkas (ir aistringas V.Putino kritikas) Igoris Girkinas pasišaipė iš V.Volodino pranešimo, teigdamas, kad jis pradės atsiprašinėti už ankstesnę Rusijos karinių nesėkmių kritiką ir sarkastiškai atsiims savo kritiką, tačiau su Kremliumi susijęs tinklaraštininkas džiaugėsi pataisomis, pažymėdamas, kad V.Putinas bando užkirsti kelią visuomenės susiskaldymui, kad pagerintų karo veiksmus“, – sakoma analitikų parengtame vertinime.

Esminiai ISW ataskaitos akcentai:

• „The New York Times“ atliktas tyrimas dėl katastrofiškų Rusijos nuostolių per neseniai vykusį Rusijos puolimą netoli Vuhledaro rodo, kad Rusijos kariuomenė vis dar nesugeba greitai išspręsti įsisenėjusių problemų, kurias kelia dideli personalo ir įrangos nuostoliai
• Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pasirašė 16 dokumentų paketą, kuriuo gali būti sudarytos palankesnės sąlygos išvengti Rusijos sankcijų, nukreipiant Kinijos pagalbą Rusijai per Baltarusiją
• JAV pareigūnai toliau praneša, kad Ukrainos pajėgos tinkamai naudoja Vakarų suteiktus ginklus Ukrainoje
• Rusijos ir okupacinės valdžios institucijos gali bandyti dar labiau apriboti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) buvimą Zaporižios atominėje elektrinėje, kad priverstų de facto pripažinti elektrinę Rusijos nuosavybe
• „Politico“ pranešė, kad Serbijos prezidentas, atrodo, persvarsto glaudžius Serbijos ryšius su Rusija per karą Ukrainoje, iš dalies paskatintas Serbijoje tebevykstančių „Wagner“ verbavimo ir perversmo pastangų
• Rusijos pajėgos stiprina pozicijas prie sienos Belgorodo srityje
• Rusijos pajėgos pasistūmėjo Bachmuto ribose ir tęsė antžemines atakas aplink Bachmutą ir Avdijivkos-Donecko miesto rajone
• Rusijos pajėgos toliau vykdė puolamąsias operacijas Kupjansko-Svatovės-Kreminos linijoje
• Rusijos pajėgos tęsia gynybines operacijas pietų Ukrainoje