Nuo praėjusių metų, kai prasidėjo konfliktas, Rusija, nepaisydama nuolatinės didelės infliacijos ir silpnėjančio rublio, padidino ginklų gamybos apimtis ir skyrė milžiniškas lėšas savo karo mašinai finansuoti.
Dokumente teigiama, kad išlaidos gynybai, palyginti su praėjusiais metais, turėtų išaugti daugiau kaip 68 proc. iki beveik 10,8 trln. rublių (per 105,5 mlrd. eurų) ir sudaryti apie 6 proc. BVP.
Naujienų agentūros AFP duomenimis, 2024 metais išlaidos gynybai bus maždaug tris kartus didesnės nei išlaidos švietimui, aplinkos apsaugai ir sveikatos priežiūrai kartu sudėjus.
„Ekonominės politikos dėmesio centre atsiduria ne antikrizinė darbotvarkė, o nacionalinės plėtros tikslų skatinimas“, – teigiama Finansų ministerijos dokumente.
Jame nurodoma, kad tai apima šalies gynybinių pajėgumų stiprinimą ir keturių Ukrainos sričių – Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios – integraciją. Pernai Maskva pareiškė aneksavusi šiuos Ukrainos regionus.
Išlaidos gynybai didinamos tuo metu, kai Rusijos centrinis bankas įspėja, kad antrąjį 2023-iųjų pusmetį ekonomikos augimas sulėtės, o infliacija viršys banko nustatytą keturių procentų ribą.
Prezidentas Vladimiras Putinas ir kiti pareigūnai iš esmės atmeta, kad Ukrainos puolimas pakenkė šalies ekonomikai, teigdami, kad Rusija rado būdų atlaikyti pasipylusias Vakarų šalių sankcijas.
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad kitais metais planuojamas didžiulis gynybos išlaidų didinimas yra absoliučiai būtinas dėl, anot jo, prieš Rusiją pradėto hibridinio karo.
„Akivaizdu, kad toks padidinimas yra būtinas, absoliučiai būtinas, nes esame įtraukti į hibridinį karą ir tęsiame specialią karinę operaciją“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, turėdamas galvoje Maskvos puolimą Ukrainoje.
„Kalbu apie hibridinį karą, pradėtą prieš mus“, – pridūrė jis.
