Taip LRT Televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ sako VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Deividas Šlekys. „Žinant Rusijos specifiką, tai gali būti apgaulė. Tai gali būti žinia, siunčiama Vakarams: jūs dabar imkite ir išsigąskite. Matau daug politinio žaidimo, psichologinio manipuliavimo. Daug kas kartojasi iš Šaltojo karo“, – sako jis.
Žinant Rusijos specifiką, tai gali būti apgaulė. Tai gali būti žinia, siunčiama Vakarams: jūs dabar imkite ir išsigąskite. Matau daug politinio žaidimo, psichologinio manipuliavimo. Daug kas kartojasi iš Šaltojo karo, – sako jis.
Savo ruoštu VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Tomas Janeliūnas sako, kad nors Rusija grįžta prie Šaltojo karo strategijų, o Vakarai turi priimti jos žaidimo taisykles, pagal savo karines doktrinas, vykstant kariniam konfliktui, Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą tam, kad jį persvertų į savo pusę.
„Vakaruose niekas net nėra užsiminęs, kad branduolinį ginklą naudotų puolimo tikslais. [...] Jeigu vyktų didelis karinis konfliktas, kurį Rusija pralaimėtų, ji galėtų panaudoti branduolinį ginklą“, – tvirtina T. Janeliūnas.
D. Šlekio teigimu, Rusijos pajėgumas nėra tiksliai žinomas. „Kalbama, apie 4–5 tūkst. įvairių [branduolinio ginklo] vienetų. Bet tai nėra tikslūs skaičiai.[...] Paskutiniais duomenimis, kadangi Vakaruose branduolinis ginklas mažiau plėtojamas, sakoma, kad Rusija prisivijo Vakarus“, – sako jis.
Jis taip pat pastebi, kad branduolinio ginklavimosi varžybos pasaulyje taip pat intensyvėja.
„Šiaurės Korėja, Iranas, Pakistanas, Indija bando kažką daryti. Nori nenori, branduolinių valstybių skaičius plečiasi“, – teigia D. Šlekys.
