Jo teigimu, V.Putinas pasinaudos situacija ir įvertins, kokio Rusijos bendradarbiavimo užtektų Vakarams – ypač Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, regis, linkusiam sutikti su D.Trumpo idėja.
JAV prezidentas apie norą sugrįžti prie Didžiojo aštuoneto formato, kuris susitraukė, kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymą, sukėlė karą Rytų Ukrainoje ir buvo pašalinta, kalbėjo ir praėjusiais metais.
Šįkart D.Trumpas pareiškė, kad Rusijos sugrąžinimas į G-7 būtų „tinkamas žingsnis, nes daug dalykų, apie kuriuos kalbame, susiję su Rusija“.
Tai, tarp kitko, tikrai yra faktas. Net jei politinėse diskusijose JAV Rusija dažniausiai minima tik kišimosi į rinkimus kontekste, V.Putino vaidmuo ir pastangos sutrikdyti Vašingtono vadovaujamą tarptautinę tvarką daug platesnis.
Demokratijų klubas
Be to, jei atsižvelgtume į perkamosios galios paritetą, Rusija yra šeštoji pagal dydį pasaulio ekonomika (neatsižvelgiant į PPP – tik dvyliktoji).
Tad jei narystė G-7 priklauso nuo ekonomikos dydžio, Rusija, kaip ir Kinija, Indija, Indonezija bei Brazilija, tikrai labiau verta vietos šiame klube nei kai kurios dabartinės jo narės.
Žinoma, reiktų priminti, kad visos G-7 šalys – JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Japonija – tradiciškai demokratiškos.
1998 metais bent oficialiai tokia laikyta ir Rusija, kurią tuometis JAV prezidentas Billas Clintonas pakvietė į klubą.
Rusijos ekonomika tada ne juokais braškėjo, bet Vašingtone manyta, kad toks kvietimas sumažins įtampą Maskvos santykiuose su kaimyninėmis posovietinėmis šalimis.
„Pasiimame juos (Rusiją, – red.) į G-7, o jie išsinešdina iš Baltijos šalių. Jei rusai bus didžiųjų klube, jie neturės priežasties skriausti mažųjų“, – atsiminimuose yra rašęs buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Strobe'as Talbottas.
Nors netrukus Borisą Jelciną Rusijos prezidento poste pakeitęs Vladimiras Putinas greitai supančiojo demokratiją šalyje, konkreti ir pakankamai svari priežastis nuvyti Maskvą nuo stalo atsirado tik 2014-aisiais.
G-20 klubas Maskvai svarbesnis?
4–5 metus laikėsi būtent toks status quo, kuris iš vietos nejudėjo visų pirma todėl, kad Rusija nevykdo įsipareigojimų pagal Minsko susitarimus.
Bet D.Trumpas vis tiek aktyviai stengiasi sugrąžinti Rusiją į G-7. Bene įdomiausia tai, kad JAV prezidentas aktyviai kalbina kitų klubo narių lyderius, visų pirma – E.Macroną, kurį laiko visos Europos atstovu, jam pritarti.
Kol kas Prancūzijos prezidentas nepasiduoda. Nors jis pažėrė keistų liaupsių „europietiškai“ Rusijai, E.Macronas, skirtingai nei D.Trumpas, galimą Rusijos sugrąžinimą sieja su Ukrainos krizės išsprendimu pagal Minsko susitarimus.
„Bet visa tai atrodo kaip ėjimų šachmatuose planavimas neatsižvelgiant į tai, ką sumanęs oponentas“, – pastebi L.Beršidskis.
Apie ekonominius reikalus, kurie V.Putinui rūpi dėl to, kad iš Rusijos bėga kapitalas, Kremlius nori diskutuoti platesniu G-20 formatu.
Juk V.Putinas nuo 2014-ųjų jau ne sykį teigė, kad Rusijai G-8 formatas nėra toks įdomus – esą Kremliui svarbesni įvairūs regioniniai tinklai ir Didysis dvidešimtukas (G-20), į kurį įeina tokios šalys kaip Brazilija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika.
Paskutinį kartą Rusijos lyderis tai pakartojo pirmadienį, po susitikimo su būtent E.Macronu, o tokius pareiškimus klaidinga interpretuoti kaip įsižeidusiojo kaprizus.
Iki 2014-ųjų kiti G-8 nariai ir taip nesutardavo su Rusija beveik visais klausimais, o V.Putino dalyvavimas diskusijose nesustabdė jo taip nekenčiamų Vakarų karinių intervencijų Irake ir Libijoje.
Tuo metu apie ekonominius reikalus, kurie V.Putinui rūpi dėl to, kad iš Rusijos bėga kapitalas, Kremlius nori diskutuoti platesniu G-20 formatu.
Naudinga vien kalbėtis
Negana to, grįžimas į galingųjų klubą akivaizdžios naudos – pavyzdžiui, Vakarų sankcijų panaikinimo – neatneštų. Tai tebūtų dar vienas forumas, kuriame V.Putinas galėtų susitikti su Vakarų lyderiais – bet Rusijos prezidentas ir taip reguliariai su jais bendrauja.
Tam tikra prasme V.Putinui naudingesnės vien diskusijos apie galimą grįžimą į G-7, o ne pati narystė šiame klube.
„Šiandien įdomiausia, ar Macronui, kuris galėtų stoti į Trumpo pusę, reikia visiško Minsko susitarimų įgyvendinimo. Putinas tada būtų pakviestas grįžti, nes Japonija ir Italija greičiausiai neprieštarautų.
V.Putinui naudingesnės vien diskusijos apie galimą grįžimą į G-7, o ne pati narystė šiame klube.
Jei nepripažįstamų „liaudies respublikų“ Rytų Ukrainoje perdavimo Kijevui nereikėtų, tuomet, ko gero, būtų galima ir be tokio žingsnio atšaukti ir ES sankcijas“, – svarsto L.Beršidskis.
Tačiau net jei „liaudies respublikas“ reikėtų atiduoti, ar Rusija tikrai galėtų būti pakviesta į G-7, jei nepasitrauktų iš Krymo? V.Putinui tai yra nepajudinama raudona linija.
Kol kas Rusijos užsienio reikalų ministerija į D.Trumpo pasisakymą reaguoja prašydama konkretumo.
Ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė: „Pasiūlymai turi būti suformuluoti ir perduoti Rusijos pusei – svarstymams. Dabar sunku suprasti, apie ką kalbama.“
Kur nubrėžta raudona linija?
V.Putinas žino, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, nors ir populiarus bei – po jo partijos pergalės Aukščiausiosios Rados rinkimuose – galingas, sulauktų protestų, jei išdrįstų siekti visiško Minsko susitarimų įgyvendinimo.
Mat pagal juos Ukraina turėtų pakeisti Konstituciją ir suteikti specialųjį statusą rytiniams Ukrainos regionams. Tai iš esmės reikštų, kad Rusija Donbase turėtų savotišką bazę, iš kurios galėtų daryti įtaką Ukrainos politikai – savaime suprantama, toks reikalavimas tarp ukrainiečių labai nepopuliarus.
Vakarai tik pakenktų savo reputacijai, jei pakviestų Rusiją sugrįžti prie stalo, nors Maskva nė neketina grąžinti Krymo.
Savo ruožtu V.Putinas nenuteikęs prileisti Kijevo prie „liaudies respublikų“ kitokiomis sąlygomis. Bet jis gana tolerantiškai stebi V.Zelenskio pastangas susitvarkyti Donbase – ir kartu stebi, kaip reaguoja E.Macronas.
V.Putinas greičiausiai jau visai netrukus uždegs žalią šviesą kalinių apsikeitimui su Ukraina. Trečiadienį „Kommersant“ pranešė, kad mainų laukiama rugpjūčio pabaigoje, o į juos įtraukti ir Ukrainos jūreiviai, pernai sulaikyti Kerčės sąsiauryje.
Tai būtų savotiška geros valios akimirka, kuri – ką gali žinoti – kaip tarpinis sprendimas galėtų tikti E.Macronui.
„Bet vakariečiams didysis klausimas yra toks: ką jie laimi leisdami Putinui žaisti savo žaidimus?“ – pabrėžia L.Beršidskis.
Esą Rusijos prezidentas bet kokiu atveju bandytų kaip nors susitarti su V.Zelenskiu, o Vakarai tik pakenktų savo reputacijai, jei pakviestų Rusiją sugrįžti prie stalo, nors Maskva nė neketina grąžinti Krymo.
Be to, Rusija ir konkrečiai V.Putinas tokį kvietimą galėtų viešai ir labai garsiai atmesti, o tada antausis Vakarams būtų dar skardesnis.
-
JAV atstovas Ukrainai: „Nuo Rusijos veiksmų kenčia tie, kuriuos ji tikina norinti apginti“
-
G-7 vadovai paragino Rusiją paleisti suimtus Ukrainos jūrininkus
-
V.Putinas: reikia taisyti santykius su JAV, užversti puslapį ir eiti į priekį
-
Pentagono studija: Rusija lenkia JAV kovoje dėl įtakos pasaulyje
-
D.Trumpas palankiai įvertino E.Macrono siūlymą kitąmet pakviesti Rusiją į G-7 susitikimą
