Rusijoje – didysis intelektualų valymas: V.Putinas imasi buvusių bendražygių

Naujausi areštai rodo, kad Rusijoje joks liberalus balsas nėra saugus – net balsai tų, kurie ištikimi Kremliui. Tai patvirtino Kremliui artimo ekonomikos reformatoriaus Vladimiro Mau areštas, supurtęs Maskvos elitą.
Vladimiras Mau
Vladimiras Mau / „Scanpix“ nuotr.

Kaip rašo Prancūzijos laikraštis „Le Figaro“, 62 metų ekonomikos reformatorius V.Mau visą savo darbingą laikotarpį darė karjerą Rusijos technokratiniame aparate, arti valdžios sferų.

2011-aisiais jis net buvo vienas iš Kremliuje suformuluoto dešimties metų Rusijos „didžiojo ekonominio plano“ autorių. Metais vėliau jis iš paties Vladimiro Putino rankų gavo medalį už nuopelnus tėvynei, o 2017-aisiais tokiu pat medaliu buvo apdovanotas dar kartą. Abu vyrai vėl susitiko 2020-ųjų pabaigoje.

„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Mau
„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Mau

20 metų V.Mau buvo Rusijos nacionalinės ekonomikos akademijos, 2010 metais pervadintos „Ranepa“, „oficialiu“ Rusijos biurokratijos universitetu, rektoriumi. Ši įstaiga kasmet išleidžia būsimų Rusijos Federacijos valstybės tarnautojų ir vietos valdininkų laidą. Staigus visų gerbiamo V.Mau, dabar apkaltinto turto grobstymu, sulaikymas, švelniai tariant, nustebino ne vieną asmenį Maskvoje.

„Tačiau, supraskite – po vasario 24 dienos įžengėme į naują erą ir tokios represijos intelektualinėje sferoje buvo gana nuspėjamos“, – „Le Figaro“ sakė politologė Jekaterina Šulman, kuri pati dėstė „Ranepoje“, kol nebuvo apkaltinat esanti „užsienio agente“ – tuomet ji pasitraukė į Vokietiją.

„Šioje naujoje paradigmoje valdžios institucijoms reikia, kad kiekvienas universitetas, kiekvienas lyderis jiems pritartų ir tvirtai palaikytų valdžią. Tie, kurie priklauso „senajam pasauliui“, nebedera su šiais naujaisiais laikais.“

Tiesa, po Rusijos invazijos Vladimiras Mau vis tiek atrodė neprieštaraująs valdžiai. Kovo pradžioje jis pasirašė garsųjį 350 rektorių laišką, pritariantį „specialiajai karinei operacijai“. Tačiau buvo juntama, kad jis tai daro nenuoširdžiai.

Prieš pasirašydamas jis pralaukė visą savaitę – neatrodė labai entuziastingas. Be to, V.Mau bet kuriuo atveju buvo per daug ryškus, per daug liberalus – juk jis buvo artimas nekenčiamų Jegoro Gaidaro ir Anatolijaus Čiubaiso bendradarbis.

Kokia buvo areštų priežastis?

„Šis valymas iš tikrųjų prasidėjo prieš keletą metų, kai V. Putinas 2018-aisiais buvo perrinktas. FSB buvo suteikta teisė išvalyti Rusijos aukštojo mokslo institucijas – naująjį šios tarnybos kovos lauką,“ – pasakojo žinomas jaunas universiteto profesorius iš Sankt Peterburgo, kuris taip pat išvyko iš šalies po to, kai jam buvo pranešta, kad jo valdžiai neįtinkantys tekstai gali pridaryti jam bėdos.

„V.Mau palaikė gerus santykius su V.Putinu, bet tai jam visiškai nepadėjo – tokia yra negailestingoji saugumo pajėgų pusė“, – pakomentavo politologas Kirilas Rogovas, taip pat buvęs „Ranepos“ darbuotojas.

Jaunosios kartos indoktrinacija

Jau 2017 metais buvo uždarytas Sankt Peterburge veikęs Europos universitetas, nepaisant puikių jo rezultatų. Tada atėjo eilė prestižinei Maskvos ekonomikos mokyklai (HSE), kurią 1992 metais įkūrė tas pats Vladimiras Mau su kolegomis.

Šioje liberalaus mokymo saloje, orientuotoje į Vakarus, kur keletas kursų buvo dėstomi anglų kalba, buvo atleisti keli profesoriai ir jų padėjėjai. 2021 metais atsistatydino jos rektorius, kitas gerai žinomas reformatorius Jaroslavas Kuzminovas, kartu su V.Mau parengęs 2010 metų ekonomikos planus. Ar tada jis jau juto, kur link viskas krypsta?

Netrukus, praėjusį spalį, buvo suimtas 1995 metais įkurtos Maskvos socialinių ir ekonomikos mokslų mokyklos, vienos paskutiniųjų kritinės minties bastionų Rusijos universitetuose, rektorius. Sergejui Zujevui buvo pateiktas tas pats kaltinimas: lėšų iššvaistymas.

„Kremliui aukštasis mokslas tikrai neturi jokios reikšmės, – paaiškino mūsų jaunasis mokslininkas iš Sankt Peterburgo. – Šie profesoriai yra lengvas taikinys „silovikams“ (sistemos griežtosios linijos šalininkams), kurie gali jais pasinaudoti, kad išrastų tariamus „išdavikus“, prisidėtų sau pliusiukų ir paspartintų savo karjerą plačiai nuskambančiais įspūdingais areštais.“

Argi savo kovo 18 dienos kalboje Vladimiras Putinas neragino išplauti šalyje veikiančios ir jai kenkiančios (vakarietiškos) „penktosios kolonos“?

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

K.Šulman šį valymą interpretuoja kitaip – labiau per ideologinę prizmę.

„Šios koordinuotos politikos tikslas taip pat yra parengti naują jaunosios kartos indoktrinaciją. Jaunimas laikomas vis dar per daug orientuotu į užsienį, į Vakarus, taip pat pernelyg nestabiliu. Turime paimti juos į rankas, įskiepyti jiems teisingą dvasios būseną, susitelkimą į tėvynę. Ne veltui sistema bando pasitelkti „patriotiškus“ menininkus, dainininkus, tinklaraštininkus, kad pasiektų jaunimą. Tai laikoma nauju prioritetu“ – sakė ji.

Pastarojo meto represijų banga neapsiribojo tik švietimo pasauliu. Birželio pabaigoje į Europą išvykęs režisierius Kirilas Serebrenikovas pasmerkė savo Gogolio centro „nužudymą“ – šį teatrą jis nuo 2012 metų buvo pavertęs tapo subversinės kūrybos erdve, kuriame spektakliai buvo rodomi su angliškais subtitrais. Netrukus bus paskirtas labiau oficialią kultūrą atitinkantis direktorius.

Dmitrijaus Kolkerio likimas

Kalbant apie politinę pusę, žinomas jaunas režimo oponentas Ilja Jašinas, vienas iš paskutiniųjų, likusių šalyje, buvo sulaikytas birželio 28 dieną, kai vaikštinėjo parke. Jis apkaltintas „melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimu“ ir jam greičiausiai gresia ilga laisvės atėmimo bausmė (15 metų).

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Ilja Jašinas pristatė ataskaitą „Putinas. Karas“
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Ilja Jašinas pristatė ataskaitą „Putinas. Karas“

Netrukus po to, liepos 8 dieną, 60-metis Maskvos miesto deputatas Aleksejus Gorinovas buvo išsiųstas septynerius metus kalėti už tai, kad per filmuotą susitikimą pasmerkė Rusijos invaziją.

Galiausiai liepos 2-ąją socialiniuose tinkluose pasipiktinimo bangą sukėlė dar vienas areštas. Nepagydomai vėžiu sirgęs mokslininkas Dmitrijus Kolkeris mirė kalėjime Maskvoje po to, kai birželio 30 dieną buvo ten nuvežtas iš savo ligoninės Novosibirske, esančiame už 4000 kilometrų nuo sostinės. Nors ir labai nusilpęs, jis vis dėlto buvo skubiai perkeltas į atšiaurų Lefortovo kalėjimą, oficialiai įtariamas perdavęs Kinijai valstybės paslaptis, nors jo kolegos tokius kaltinimus neigia.

Po dviejų dienų jis mirė, artimiesiems nespėjus su juo atsisveikinti. Jie net turėjo iš savo kišenės susimokėti už kūno parvežimą. Stebėtojų nuomone, mokslininko likimas turėtų būti pavyzdys visiems įstaigos nariams.

V.Jurkonis: Rusijoje nebėra pilkos zonos

Politologas, organizacijos „Freedom House“ atstovas Lietuvoje Vytis Jurkonis sako, kad tiek intelektualai, tiek ir kitų sričių žmonės Rusijoje net ir už užuominą į kitamintiškumą patiria represijas.

„Po vasario mėnesį prasidėjusio naujo karo etapo nemaža dalis vis dar Rusijoje gyvenusių intelektualų bei menininkų aiškiai suprato, jog jokios pilkos zonos nebus, tad muzikantai, aktoriai, rašytojai, akademikai ir ekspertai gana karštligiškai buvo priversti išvykti. Protų nutekėjimo mastas yra milžiniškas ir Kremlius to itin siekė norėdamas išjungti šviesą Rusijoje ir sunaikinti bet kokio kritiško mastymo kibirkštį bei pasipriešinimo galimybę“, – 15min sakė V.Jurkonis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytis Jurkonis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytis Jurkonis

Pasak jo, tie, kurie stengėsi priešintis susidūrė su visuomeniniu spaudimu, anoniminiais bauginimais bei troliais, koncertų ar pasirodymų draudimais bei, žinoma, represijomis.

„Dalis išvykusiųjų tai darė norėdami aiškiai parodyti, jog nusistatymas prieš karą nėra marginalų pozicija. Ta galima išvysti perpildytose koncertu salėse Europoje per Noize Mc ir Monetochkos, Oksimerono, Pussy Riot koncertus ir pasirodymus įvairiausiuose Europos miestuose“, – kalbėjo V.Jurkonis.

Pasak jo, antikarinės akcijos užsienyje ar intelektualų interviu taip pat susiduria su kliūtimis, bandant pasiekti žmones Rusijoje.

„Tai galima daryti per socialinius tinklus bei nepriklausomą žiniasklaidą, bet kova už internetą yra atskira ir ne mažiau nuožmi kova. Maža to, daugelis išvykusiųjų turi savo artimuosius bei draugus Rusijoje, todėl net ir išvykus kai kurie negali išvengti savicenzūros, o ir išvežti visų negali“, – teigė ekspertas.

„Galu gale, kūryba karo kontekste yra sudėtinga ir skausminga – ar galima koncertuoti, dainuoti, groti, šokti, šypsotis, kai ant Mariupolio krenta bombos? Ar galima kurti kitomis temomis, neminint Rusijos karių žiaurumų Ukrainoje? Kiek kartų reikės pasakyti, kad esi prieš karą, kad palaikai Ukrainą, jog būtum išgirstas, jau nekalbant to, kad tavim patikėtų ir, svarbiausia, kad suprastų, jog toli gražu ne visi rusai palaiko karą ir V.Putiną...“, – sakė V.Jurkonis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis